Atsis\u0117dusi ant ry\u0161kiai geltono suoliuko po mo\u010diut\u0117s buto balkonu, stebiu Lietuv\u0105 paliekan\u010dius traukinius. Prie\u0161 ger\u0105 de\u0161imtmet\u012f traukinius i\u0161lyd\u0117davome trise, steb\u0117davom juos tol, kol mo\u010diut\u0117 nepakviesdavo namo. \u201eI\u0161 pirmo kelio i\u0161vyksta traukinys Kybartai \u2013 Kaliningrado sritis\u201c. Ir jau \u017einai, kad tuoj i\u0161girsi t\u0105 vis\u0105 miest\u0105 u\u017eliejant\u012f traukinio va\u017eiavimo gars\u0105. Anks\u010diau viskas atrod\u0117 taip \u012fprasta, kad to garso net negird\u0117davom miegodami pla\u010diai atvertais langais, dabar sve\u010diuodamasi pas mo\u010diut\u0119 negaliu u\u017emigti d\u0117l per didelio j\u0173 keliamo triuk\u0161mo.<\/p>\n\n\n\n
Taip supratau, kad prab\u0117gus laikui tampi svetimas ten, kur tu ka\u017ekada jauteisi geriausiai \u2013 gimtuosiuose namuose, gimtame mieste. Tu ne\u0161iojiesi lagamine gra\u017eius prisiminimus i\u0161 vaikyst\u0117s, kiekviena vieta tau \u012fsimintina, ta\u010diau dabar ji kitokia, dabar ji jau nepriklauso tau, turb\u016bt ji niekada tau ir nepriklaus\u0117, tiesiog buvo tavo istorijos dalis.<\/p>\n\n\n\n
Mano pirmoji gyvenimo stotel\u0117 \u2013 nedidelis suvalkijos miestelis prie pat sienos su Kaliningrado sritimi. Be krovinini\u0173 automobili\u0173 eil\u0117s \u012f muitin\u0119, jo centre galima rasti \u012fsik\u016brusi\u0105 traukini\u0173 stot\u012f, \u0161alia kurios ir prab\u0117go mano visa vaikyst\u0117. \u0160iame miestelyje u\u017eaugome visi: proseneliai, seneliai, mama, sesuo ir a\u0161. Ir kiek a\u0161 prisiklausiau legend\u0173 apie j\u012f, galit tik \u012fsivaizduoti. Neneigsiu, kybartie\u010diai turi kuo did\u017eiuotis, ir jie patys tai \u017eino.<\/p>\n\n\n\n
Seniausias Lietuvoje futbolo klubas priklauso Kybartams, kaip sak\u0117 mano mama, jis neapsi\u0117jo be mano senelio vartuose. B\u0117gant\u012f i\u0161 Lietuvos Smeton\u0105, kaip svarbiausi\u0105 savo gyvenimo \u012fvyk\u012f, pasakojo ma\u010diusi pro savo nam\u0173 lang\u0105 mano prosenel\u0117. Teig\u0117, kad paskutin\u0117 mat\u0117 j\u012f Lietuvoje, bet kas dabar patvirtins. Kybartai turi ir pu\u010diam\u0173j\u0173 orkestr\u0105, kuris tik at\u0117jus \u0161iltesniems orams \u012fsikuria miesto sode, \u0161alia Izaoko Levitano paminklo. Kadaise jam u\u017e nugaros grojant, i\u0161did\u017eiai dainas traukiau a\u0161. Dar nepamin\u0117jau legendos apie po\u017eeminius tunelius. Prie\u0161 de\u0161imt met\u0173, o gal ir daugiau, po vienu i\u0161 muitinei priklausan\u010di\u0173 pastat\u0173, aptiko dal\u012f XIX a. pabaigoje statyto po\u017eeminio tunelio.<\/p>\n\n\n\n
Po\u017eemi\u0173 gale yra anga, o kas u\u017e jos \u2013 niekas ne\u017eino, tod\u0117l patys kybartie\u010diai \u0117m\u0117 sp\u0117lioti, kad po\u017eeminis tunelis t\u0119siasi po visais Kybartais ir juo galima pasiekti Kaliningrado srit\u012f. Na ir sugr\u012f\u017ekime ar\u010diau mano gimt\u0173j\u0173 nam\u0173. Kad Kybart\u0173 gele\u017einkelio stotyje stov\u0117davo garve\u017eys carui ve\u017eti \u2013 faktas. Sklido kalbos, kad ne jis vienas savo batais Kybart\u0173 stoties takelius tryp\u0117, o ir ne k\u0105 ma\u017eiau legendomis apipintas Napaleonas Bonapartas, ta\u010diau \u0161ito fakto jau negaliu patvirtinti.<\/p>\n\n\n\n
Mano vaikyst\u0117 prab\u0117go labai vieningoje bendruomen\u0117je, savoti\u0161kame burbule, su savo taisykl\u0117mis, istorijomis ir papro\u010diais. Kiekvienas buvo \u0161ventai \u012ftik\u0117j\u0119s \u012f \u0161i\u0105 bendruomen\u0119, labiau nei krik\u0161\u010dionis \u012f Diev\u0105. \u0160ventai tik\u0117jau ir a\u0161. Kur jau netik\u0117si, kai vietin\u0117 futbolo komanda per kiekvienas var\u017eybas palaikoma kaip per Pasaulio futbolo \u010dempionat\u0105. Palaikydavau ir a\u0161. S\u0117d\u0117davau ir kartu su kitais i\u0161 vis\u0173 plau\u010di\u0173 skanduodavau \u201e\u0161iandien Sveikata laim\u0117s ir var\u017eovus nugal\u0117s\u201c. Ta\u010diau ir be futbolo \u017ei\u016br\u0117jimo miestelyje buvo veikl\u0173. Kult\u016bros centro antrame auk\u0161te \u012fsik\u016brusi biblioteka, kurios duris varstydavau da\u017eniau nei namuose \u0161aldytuvo.<\/p>\n\n\n\n
Ir taip buvo ne be prie\u017easties. Mano senelis buvo ne tik vartininkas, bet ir knyg\u0173 fanatikas. U\u017e \u0161it\u0105 pom\u0117g\u012f net gavo diplom\u0105 kaip daugiausiai rajone knyg\u0173 perskait\u0119s \u017emogus. Po senelio mirties, ry\u0161kiausias atmintyje i\u0161lik\u0119s vaizdinys \u2013 senelis, rankose laikantis roman\u0105 apie antraj\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 ir laukiantis, kol muzikos mokykloje pasibaigs man pamokos. Muzika \u2013 dar viena sritis, kuri jung\u0117 mano \u0161eim\u0105 su \u0161iuo miesteliu. Dainavo mano sesuo, jaunyst\u0117je perspektyvia dainininke gal\u0117jo tapti mano mama, ta\u010diau prie\u0161 dain\u0173 dainel\u0117s konkurs\u0105 prisivalg\u0117 led\u0173 ir u\u017ekimo, tod\u0117l jos keli\u0105 t\u0119siau a\u0161. \u0160iame miestelyje visi t\u0119s\u0117me vieni kito keli\u0105, o gal kartu pild\u0117me savo ir miestelio istorij\u0105, taip jaut\u0117m\u0117s vienas su kitu susij\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Ir staiga mane i\u0161 \u0161io burbulo i\u0161pl\u0117\u0161ia. Persikraustydama tempiausi paskui save vis\u0105 baga\u017e\u0105 prisiminim\u0173 ir tradicij\u0173, kaip mano vaikyst\u0117je matyti p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 tiltu \u012f traukin\u012f skubantys keleiviai. Naujojoje mano gyvenimo stotel\u0117je niekam ne\u012fdomu, kokia ten komanda \u017eaid\u017eia Kybartuose ir koks ten garsus orkestras groja miesto sode. Ne\u012fdomi ir biblioteka, kurios durys taip klaikiai girg\u017eda. \u012edomu tik man ir \u017emon\u0117ms, kuriuos palikau tame miestelyje.<\/p>\n\n\n\n
Kad ir kaip stengtumeisi kovoti, vis tiek turi prisitaikyti prie gyvenamosios aplinkos, mano prisitaikymo kaina \u2013 prarasta suvalkieti\u0161ka tarm\u0117. Jau\u010diausi kaip i\u0161mestas i\u0161 lizdo gandriukas: ne\u017einau, kur mano namai. Nesijau\u010diu sava, kur gyvenu dabar, nesijau\u010diu sava sugr\u012f\u017eus \u012f gimt\u0105j\u012f miestel\u012f. Nori nenori keitiesi ne tik tu, bet ir aplinka. \u017dmon\u0117s tav\u0119s neatpa\u017e\u012fsta, nes i\u0161vykai b\u016bdama daug jaunesn\u0117, med\u017eiai u\u017eaugo, parduotuv\u0117s u\u017esidar\u0117, spalvotus suoliukus nugriov\u0117 ir pastat\u0117 vietoj j\u0173 modernesnius betoninius. Ta\u010diau per televizori\u0173 i\u0161girdus kalban\u010dius \u017emones suvalkie\u010di\u0173 tarme ar pama\u010dius savo kra\u0161tie\u010di\u0173 pasiekimus, sutikus juos gatv\u0117je a\u0161 tapatinuosi su jais, a\u0161 tyliai palaikau ir did\u017eiuojuosi.<\/p>\n\n\n\n
Galvoju, kad pana\u0161iai jau\u010diasi \u017emon\u0117s, emigrav\u0119 \u012f u\u017esien\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Da\u017eniausiai ne i\u0161 gero gyvenimo lietuviai kelia sparnus svetur. Prie\u0161 i\u0161vykdami pasi\u017eada u\u017esidirbti, atsistoti ant koj\u0173 ir v\u0117l keliauti atgal \u012f t\u0117vyn\u0119. Palik\u0119 artimuosius, gimtus duob\u0117tus takelius, raudon\u0173 plyt\u0173 pastatus, palaipsniui kuria savo gyvenim\u0105 svetimoje \u0161alyje. Tik i\u0161vyk\u0119 dar bent kart\u0105 per m\u0117nes\u012f verda cepelinus, pirmus metus per visas lietuvi\u0161kas \u0161ventes i\u0161kelia valstybin\u0119 Lietuvos v\u0117liav\u0105. Dar stengiasi kalb\u0117ti kuo daugiau lietuvi\u0161kai, ta\u010diau pastebi, kad tai trukdo pritapti prie aplinkos.<\/p>\n\n\n\n
Ir tuomet \u012fvyksta nutaut\u0117jimo prad\u017eia. Nustojama burtis \u012f lietuvi\u0161kas bendruomenes, nes k\u0105 kaimynas britas pagalvos, gal \u012f koki\u0105 \u010dia sekt\u0105 buriuosi. Ir noras nei\u0161siskirti i\u0161 aplinkos taip \u012fsuka, kad tik socialiniai tinklai primena, jog vakar buvo Vasario \u0161e\u0161ioliktoji. Vis da\u017eniau telefonu kalb\u0117damas su giminai\u010diais pamir\u0161ti lietuvi\u0161kus \u017eod\u017eius ir \u017euv\u0173 pir\u0161teliai virsta fish fingeriais. N\u0117ra blogai, nes susiradai vietini\u0173 draug\u0173, patobul\u0117jo tavo angl\u0173 kalba, darbdavys pakelia atlyginim\u0105, d\u0117l kurio, manau, buvai jau kur\u012f laik\u0105 pamir\u0161\u0119s, \u010dia ir atva\u017eiavai.<\/p>\n\n\n\n
Gyvenimas u\u017esienyje teka nusistov\u0117jusia, jau tau \u012fprasta vaga, kol nereikia pirm\u0105 kart\u0105 po ilgo laiko sugr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105. Kaip pasiklyd\u0119s klajoji po pa\u017e\u012fstamas gimto miesto vietas. Ka\u017ekas perda\u017e\u0117 dar\u017eelio tvor\u0105, u\u017esidar\u0117 restoranas, kuriame vykdavo visos svarbiausios gimin\u0117s \u0161vent\u0117s. Tu to ne\u017einojai ir niekam neatrod\u0117 svarbu tau apie tai prane\u0161ti. Sutikta kaimyn\u0117 pa\u0161aipiai pasisveikina: \u201eo, turtuolis i\u0161 uk\u0173 gr\u012f\u017e\u0119s su nauju treningu\u201c. Ir tu pasijauti toks svetimas, koks jauteisi pirmais m\u0117nesiais emigracijoje.<\/p>\n\n\n\n
Sugr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 to pyk\u010dio keiki Lietuv\u0105 ir jos vald\u017ei\u0105, jos restoranus, parduotuves ir \u017emones. Ty\u010dia facebooke \u012fra\u0161us ra\u0161ai angl\u0173 kalba, kad paerzintum nemaloni\u0105 kaimyn\u0119, kad parodytum, jog tu jau Anglijoje kone vietinis. Galop ret\u0117ja sugr\u012f\u017eimai \u012f Lietuv\u0105. \u201e\u0160iais metais dirbsiu per \u0161ventes, vasar\u0105 taip pat nedav\u0117 atostog\u0173\u201c. Taip bandai i\u0161vengti to li\u016bdno svetimumo jausmo ir pasilikti sau tik prisiminimus, kurie netik\u0117tai aplanko vakarais geriant \u201eGuinness\u201c al\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Nori nenori ne viskas i\u0161nyko, kad ir kaip bandei savo tapatyb\u0119 ir praeit\u012f sl\u0117pti po rudeniniais supuvusiais lapais. Per K\u016b\u010dias pra\u0161ai, kad tavo moteris tau pagamint\u0173 silk\u0119 pataluos taip, kaip gimtin\u0117je gamindavo per \u0161ventes mama. Vis paslap\u010dia u\u017esuki \u012f lietuvi\u0161k\u0173 preki\u0173 parduotuv\u0119 nusipirkti irisini\u0173 saldaini\u0173, kuriuos kaimo parduotuv\u0117je tik gavus pensij\u0105 nupirkdavo mo\u010diut\u0117. Galiausiai per olimpines \u017eaidynes, eurovizij\u0105, krep\u0161inio, plaukimo pasaulio \u010dempionatus tu sergi u\u017e lietuvius.<\/p>\n\n\n\n
Atsisukdamas \u012f \u0161alia s\u0117dint\u012f draug\u0105 brit\u0105 sakai: \u201e\u010dia mani\u0161kiai\u201c. Nors dar vakar paskambinusiai mamai sakei, kad pas mus Anglijoje taip nedaro. Ir visi \u0161itie tapatyb\u0117s simboliai lieka kartu su tavimi, kad ir kaip bandytum \u201eatsi\u017eegnoti\u201c, nes tai tavo istorija ir tu j\u0105 tempiesi i\u0161 paskos net ir \u012f kit\u0105 pasaulio kra\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Skub\u0117dama \u012f did\u017eiul\u012f lagamin\u0105 mo\u010diut\u0117 krauna man bra\u0161ki\u0173 uogien\u0117s stiklainius, tos, kuri\u0105 god\u017eiai valgydavome pusry\u010diams kartu su \u010dirviniais blynais. \u201eAr visk\u0105 pasi\u0117mei, nieko tokio, neprapuls, vis tiek ka\u017ekada sugr\u012f\u0161i ir pasiimsi\u201c \u2013 jau blizgan\u010diomis akimis sukdama nuo man\u0119s \u017evilgsn\u012f taria mo\u010diut\u0117. Nem\u0117gstu atsisveikinim\u0173, nes, turiu pripa\u017einti, apsilankymai darosi vis retesni, vis ma\u017eiau pas k\u0105 lieka gr\u012f\u017eti. U\u017edarau duris ir trumpam \u017evilgteliu pro lang\u0105. Ne, praeitis nemir\u0161ta, tyliai sau pagalvoju.<\/p>\n\n\n\n
Tu j\u0105 susidedi \u012f lagamin\u0105, kuris kartu su \u0161eimos tradicijomis ir vaikyst\u0117s prisiminimais lipa su tavimi \u012f gyvenimo traukin\u012f. \u0160ioje vietoje labai tikt\u0173 mano mamos per kiekvien\u0105 gimtadien\u012f sakomas tostas: tavo gyvenimas \u2013 traukinys. Vieni \u012flipa \u012f j\u012f, kiti i\u0161lipa. Prid\u0117\u010diau nuo sav\u0119s, kad vieninteliai m\u016bs\u0173 prisiminimai ir tradicijos, keliauja su mumis iki galutin\u0117s stotel\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Nusitempiu savo dardant\u012f lagamin\u0105 tiltu ir laukiu. I\u0161 antro kelio i\u0161vyksta traukinys Kybartai \u2013 Kaunas.<\/p>\n\n\n\n
Gabija Bari\u0161auskait\u0117, literat\u016bros k\u016brybos, kritikos ir komunikacijos magistrant\u016bros student\u0117, jau 9 metus negyvenanti Kybartuose <\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Atsis\u0117dusi ant ry\u0161kiai geltono suoliuko po mo\u010diut\u0117s buto balkonu, stebiu Lietuv\u0105 paliekan\u010dius traukinius. Prie\u0161 ger\u0105 de\u0161imtmet\u012f traukinius i\u0161lyd\u0117davome trise, steb\u0117davom juos tol, kol mo\u010diut\u0117 nepakviesdavo namo. \u201eI\u0161 pirmo kelio i\u0161vyksta<\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":83,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[4],"tags":[],"class_list":["post-2951","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-miestas"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2951","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2951"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2951\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2964,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2951\/revisions\/2964"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/83"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2951"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2951"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2951"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}