{"id":3132,"date":"2022-04-01T22:58:31","date_gmt":"2022-04-01T19:58:31","guid":{"rendered":"https:\/\/kybartai.lt\/?p=3132"},"modified":"2022-04-01T22:58:32","modified_gmt":"2022-04-01T19:58:32","slug":"prof-m-jurkynas-istorija-nesikartoja-ji-rimuojasi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/prof-m-jurkynas-istorija-nesikartoja-ji-rimuojasi\/","title":{"rendered":"Prof. M. Jurkynas: \u201eIstorija nesikartoja, ji rimuojasi\u201c"},"content":{"rendered":"\n

I\u0161 m\u016bs\u0173 rajono kilusio visoje \u0161alyje \u017einomo politikos mokslininko profesoriaus dr. Mindaugo Jurkyno dienotvark\u0117 \u012fprastai b\u016bna gana u\u017eimta. Pedagogin\u0117s, administracin\u0117s, mokslin\u0117s ir visuomenin\u0117s veiklos kei\u010dia viena kit\u0105. Be abejo, kra\u0161tietis akylai seka ir \u012fvykius Ukrainoje.
<\/strong>
Da\u017enas sve\u010dias<\/em><\/strong>\u00a0

Vi\u0161ty\u010dio ir Kybart\u0173 apylink\u0117se vaikyst\u0119 bei paauglyst\u0119 leid\u0119s prof. M. Jurkynas ir \u0161iandien da\u017enai lankosi gimtin\u0117je. Vi\u0161tytyje gyvena t\u0117vai, o netoli j\u0173 nam\u0173 stovi ir pa\u010diam politologui priklausanti sodyba, kuri\u0105 \u0161eima neretai juokais pavadina Astridos Lindgren pasak\u0173 heroj\u0117s Pep\u0117s Ilgakojin\u0117s i\u0161garsintu apib\u016bdinimu \u2013 vila vilaite. Vos at\u0161ilus orams profesorius \u012f gimtuosius kra\u0161tus gr\u012f\u017eta bent kart\u0105 per 2\u20133 savaites. Vasar\u0105 Vi\u0161tytyje apskritai jis yra da\u017enas sve\u010dias.\u00a0

\u010cia vyras m\u0117gsta b\u016bti gamtos apsuptyje, atsipalaiduoti po darb\u0173. O j\u0173 prof. M. Jurkyno kasdienyb\u0117je tikrai netr\u016bksta. Jis kuruoja savo inicijuot\u0105 \u201eJean Monnet Chair\u201c projekt\u0105, susijus\u012f su Europos S\u0105jungos ypatumais, dirba Vytauto Did\u017eiojo universiteto (VDU) Politikos moksl\u0173 ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros ved\u0117ju, priklauso VDU senatui bei prezidento Gitano Naus\u0117dos yra paskirtas \u012f Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryb\u0105. Kra\u0161tietis yra vienas i\u0161 12 asmen\u0173, kurie pri\u017ei\u016bri vis\u0105 LRT veikl\u0105, susijusi\u0105 su turiniu, finansais ir kitais klausimais. Vis d\u0117lto viena did\u017eiausi\u0173 jo darbo sri\u010di\u0173 \u2013 paskait\u0173 bei seminar\u0173 vedimas VDU ir Generolo Jono \u017demai\u010dio Lietuvos karo akademijos studentams.\u00a0

Nuo 2013 m. VDU bendruomenei priklausantis profesorius anks\u010diau dirbo Vilniaus, Mykolo Romerio, Europos humanitariniame bei Berlyno Humboldt\u0173 universitetuose. Jis teig\u0117 pasteb\u0117j\u0119s, kad politologijos mokslus besirenkantys studentai visais laikais gana rimtai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f savo studijas, ta\u010diau pastaraisiais metais dar labiau i\u0161augo jaun\u0173 \u017emoni\u0173 akademin\u0117, psichologin\u0117 ir netgi emocin\u0117 branda.\u00a0

Pats prof. M. Jurkynas \u012f politologij\u0105 at\u0117jo ne i\u0161 karto. 1990-aisiais jis pasirinko istorijos studijas Vilniaus universitete. Tuo metu tokios specialyb\u0117s kaip politologija apskritai n\u0117 viena auk\u0161toji mokykla dar nesi\u016bl\u0117 rinktis. Tai pasikeit\u0117, kai 1993 m. buvo \u012fkurtas Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 institutas, tad greta pagrindin\u0117s specialyb\u0117s kra\u0161tietis nusprend\u0117 gilintis ir \u012f politikos moksl\u0173 gretutines studijas, kurias t\u0119s\u0117 Norvegijos Oslo universitete.\u00a0

Domisi \u201epradingusiais\u201c rinkimais\u00a0<\/em><\/strong>

Viena i\u0161 pagrindini\u0173 prof. Mindaugo Jurkyno dienotvark\u0117s dali\u0173 \u2013 mokslin\u0117 veikla. Pastaruoju metu kra\u0161tietis ra\u0161o apie lyderi\u0173 rinkimus politin\u0117se partijose ir renka informacij\u0105 apie 1990 m. kovo 24 d. Lietuvoje vykusius pirmuosius demokratinius rinkimus \u012f savivaldybi\u0173 bei apylinki\u0173 tarybas. \u0160ie rinkimai \u012fvyko i\u0161 karto po to, kai t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 kovo 11 d. Lietuvos Auk\u0161\u010diausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelb\u0117 Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brim\u0105.\u00a0

\u201eInformacijos apie 1990 m. kovo 24 d. vykusius rinkimus beveik n\u0117ra. Net dabartin\u0117 Vyriausioji rinkim\u0173 komisija savo archyvuose neturi joki\u0173 i\u0161likusi\u0173 dokument\u0173. Atrodo, kad t\u0173 rinkim\u0173 net nebuvo, nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 t\u0105kart i\u0161rinktos de\u0161imties \u0161alies miest\u0173 ir daugiau nei pus\u0161im\u010dio rajon\u0173 Tarybos dirbo net penkerius metus. Dabar Taryb\u0173 nariai renkami ketveri\u0173 met\u0173 laikotarpiui\u201c, \u2013 pasakojo prof. M. Jurkynas.\u00a0

Siekdamas surinkti kuo daugiau informacijos apie t\u0105kart vykusius savivaldos rinkimus, \u012f pagalb\u0105 pasitelk\u0119s VDU doktorantus, kra\u0161tietis pasiry\u017eo per\u017evelgti t\u0173 met\u0173 vietinius laikra\u0161\u010dius. B\u016btent juose sukaupta informacija labiausiai ir padeda atkurti min\u0117t\u0173 rinkim\u0173 rezultatus. Profesoriaus tikslas \u2013 surinkti visus \u012fmanomus duomenis apie miestuose ir rajonuose i\u0161rinktus Taryb\u0173 pirmininkus bei vadinamuosius valdytojus, i\u0161siai\u0161kinti, kurios laim\u0117jusios daugumos buvo remiamos komunist\u0173 partijos, o kurios \u2013 Lietuvos Persitvarkymo S\u0105j\u016bd\u017eio (LPS), kas sudar\u0117 koalicijas ir pan. \u012edomu tai, kad 1990 m. \u012f Vilkavi\u0161kio rajono taryb\u0105, remiamas LPS, buvo i\u0161rinktas ir Mindaugo t\u0117tis, buv\u0119s Virbalio mokyklos bei Kybart\u0173 Kristijono Donelai\u010dio gimnazijos direktorius Juozas Jurkynas.\u00a0

Juokaujama, kad prof. Liudas Ma\u017eylis surado pradingus\u012f Nepriklausomyb\u0117s Akt\u0105, o prof. M. Jurkynas turi surasti \u201edingusius\u201c rinkimus. Pats kra\u0161tietis tikisi artimiausiu laiku pabaigti rinkti visus duomenis ir paskelbti mokslin\u012f straipsn\u012f.\u00a0

\u201eTuo metu dar vyko ir savivaldybi\u0173 \u017eemesnio lygmens vadinamieji liaudies deputat\u0173 rinkimai. Ma\u017eesn\u0117se vietov\u0117se, tokiose kaip Vi\u0161tytis ar Kybartai, \u017emon\u0117s irgi buvo renkami vienmandat\u0117se apygardose. Visgi atkurti \u0161i\u0173 rinkim\u0173 rezultat\u0173 prakti\u0161kai ne\u012fmanoma\u201c, \u2013 teig\u0117 pa\u0161nekovas.\u00a0

Karo nesitik\u0117jo\u00a0<\/em><\/strong>

B\u016bdamas politologas prof. M. Jurkynas negali atsiriboti nuo \u012fvyki\u0173 Ukrainoje. Jis prisipa\u017eino, jog karas \u0161ioje \u0161alyje buvo gana netik\u0117tas. Profesorius teig\u0117 galvoj\u0119s, kad Rusijai neteis\u0117tai pripa\u017einus apsi\u0161auk\u0117li\u0161kas Donbaso ir Luhansko teritorijas jos bus pama\u017eu \u012ftrauktos \u012f agresor\u0117s teritorij\u0105 \u2013 pana\u0161iai, kaip buvo Kryme, Abchazijoje ar Piet\u0173 Osetijoje.\u00a0

\u201eTikrai negalvojau, kad rusai ry\u0161is karinei intervencijai. Ma\u010diau, kad po 2014 m. \u012fvyki\u0173 Ukraina labai sustipr\u0117jo. Iki tol ukrainie\u010diai nenuman\u0117, kad rusai gali \u0161audyti \u012f ta pa\u010dia kalba kalban\u010dius \u017emones, ta\u010diau 2014 m. daug kam atsiv\u0117r\u0117 akys. Ukraina nuo tada gerokai investavo \u012f savo gynybines paj\u0117gas. Rusija tur\u0117jo suprasti, kad karas pareikalaus daug resurs\u0173, o tokio dyd\u017eio teritorijos kaip Ukraina u\u017eimti ir kontroliuoti apskritai prakti\u0161kai ne\u012fmanoma. Tai, kas vyksta dabar, tik \u012frodo, kad ukrainie\u010diai gerai pasiruo\u0161\u0119, o Rusijos karin\u0117s paj\u0117gos daugiau giriasi, nei i\u0161 tikr\u0173j\u0173 turi galios\u201c, \u2013 mintimis dalijosi politologas.\u00a0

Jis svarst\u0117, kad per daugiau nei m\u0117nes\u012f, kai \u017euvo t\u016bkstan\u010diai civili\u0173, Ukrainos kariuomen\u0117 nelabai susilpn\u0117jo. Profesorius taip pat sp\u0117jo, kad \u0161is karas gali reik\u0161ti Putino eros pabaig\u0105.\u00a0

\u201eKaras daug pareikalavo ir i\u0161 Rusijos. \u0160i\u0105 \u0161al\u012f pama\u017eu pradeda smaugti protu nesuvokiamos sankcijos, jos karin\u0117s paj\u0117gos silpn\u0117ja, o ukrainie\u010dius ir toliau Vakarai remia ginklais. Visuomen\u0117 bei oligarchai vis garsiau ima reik\u0161ti nepasitenkinim\u0105. Manau, jog \u017emon\u0117s greitai supras, kad \u0161aldytuvas svarbesnis u\u017e televizori\u0173. Kitaip tariant, asmeniniai poreikiai \u2013 svarbesni u\u017e propagand\u0105\u201c, \u2013 kalb\u0117jo kra\u0161tietis.\u00a0

Priklausomyb\u0117 nuo Rusijos ma\u017e\u0117s\u00a0<\/em><\/strong>

Prof. M. Jurkynas teig\u0117 nesitikintis, kad net ir viskam pasibaigus pasaulis gr\u012f\u0161 \u012f buvusius ekonominius ar politinius santykius su Rusija. Jo nuomone, augantis alternatyvios energijos i\u0161tekli\u0173 naudojimas ateityje leis dar labiau suma\u017einti naftos, anglies ar duj\u0173 vartojim\u0105, tad Rusijos turimi i\u0161tekliai nebus tiek aktual\u016bs, kiek yra \u0161iandien. Vystyti normalius diplomatinius ir ekonominius santykius su \u0161ia \u0161alimi daug kas grei\u010diausiai ry\u017et\u0173si tik tada, jei Rusijoje pasikeist\u0173 re\u017eimas \u2013 krist\u0173 Putinas ir kiti karo nusikalt\u0117liai.\u00a0

Pats prof. M. Jurkynas svarst\u0117, kad lietuviams nereik\u0117t\u0173 panikuoti ir galvoti, jog kitas rus\u0173 taikinys tur\u0117t\u0173 b\u016bti Baltijos \u0161alys. Vis\u0173 pirma, m\u016bs\u0173 saugum\u0105 garantuoja tai, kad esame NATO nariai. Be to, anot profesoriaus, istorija nesikartoja, o rimuojasi.\u00a0

\u201eIstorija n\u0117ra garantija, kad b\u016btinai \u012fvyks taip, kaip jau nutiko. Jei taip b\u016bt\u0173, lietuviai apskritai tur\u0117t\u0173 vis\u0105 laik\u0105 gyventi pesimizmo rate. \u012eprastai istorija vystosi spirale, kylan\u010dia progresija \u2013 atspirties ta\u0161kas tarsi kartojasi, bet rezultatai b\u016bna kiti\u201c, \u2013 vaizd\u017eiai kalb\u0117jo pa\u0161nekovas.\u00a0

Vertina vynus<\/em><\/strong>\u00a0

Pats jis mintimis atitr\u016bkti nuo karo ir kit\u0173 kasdienini\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 bando grodamas Vilniaus Ma\u017eajame Kybart\u0173 orkestre. Taip jis stengiasi palaikyti ry\u0161ius su gimtuoju kra\u0161tu bei i\u0161eiviais kra\u0161tie\u010diais. \u0160iuo metu kolektyvas rengiasi gegu\u017e\u0117s 20 d. sostin\u0117je vyksian\u010diam koncertui.\u00a0

Kra\u0161tietis taip pat laisvalaikiu keliauja, sportuoja, skaito knygas ir su bendramin\u010diais jau 20 met\u0173 renka geriausius \u0161alyje parduodamus vynus. Jis yra vienas i\u0161 internetinio puslapio vynai.com bendraautori\u0173.\u00a0

\u201eBendradarbiaujame su vyno platintojais, degustuojame \u012f \u0161al\u012f \u012fve\u017eamus naujus vynus, rengiame j\u0173 ap\u017evalgas, vertiname balais, o kiekvien\u0173 met\u0173 pabaigoje i\u0161renkame geriausius vynus. Tai \u2013 savoti\u0161ka kulinarin\u0117s kult\u016bros dalis, padedanti geriau suprasti \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 nacionalinius ypatumus\u201c, \u2013 teig\u0117 prof. M. Jurkynas.<\/p>\n\n\n\n

Andrius GRYGELAITIS<\/em><\/p>\n\n\n\n

Autoriaus nuotr.<\/strong> \u012e gimtin\u0119 prof. Mindaugas Jurkynas gr\u012f\u017eta bent kart\u0105 per 2\u20133 savaites.<\/p>\n\n\n\n

Publikuota: „Santaka”, 2022-04-01.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

I\u0161 m\u016bs\u0173 rajono kilusio visoje \u0161alyje \u017einomo politikos mokslininko profesoriaus dr. Mindaugo Jurkyno dienotvark\u0117 \u012fprastai b\u016bna gana u\u017eimta. Pedagogin\u0117s, administracin\u0117s, mokslin\u0117s ir visuomenin\u0117s veiklos kei\u010dia viena kit\u0105. Be abejo, kra\u0161tietis<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":3133,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[68,3],"tags":[],"class_list":["post-3132","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-asmenybes","category-kybartai-spaudoje"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3132","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3132"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3132\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3134,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3132\/revisions\/3134"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3133"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3132"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3132"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3132"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}