Lietuvos moksl\u0173 akademija (LMA) Kybartuose sureng\u0117 i\u0161va\u017eiuojam\u0105j\u0105 konferencij\u0105 \u201eLietuvos\u2013Rytpr\u016bsi\u0173 pasienis ir gele\u017einkeli\u0173 istorija\u201c, skirt\u0105 S\u016bduvos metams ir Lietuvos gele\u017einkelio 160-osioms metin\u0117ms pamin\u0117ti. Neabejotina, kad gele\u017einkeliai Lietuvoje daug prisid\u0117jo pl\u0117tojant kra\u0161to ekonomik\u0105, ta\u010diau Lietuvos \u017emon\u0117s patyr\u0117 ir daug su jais susijusi\u0173 kan\u010di\u0173, skaud\u017ei\u0105 tremtini\u0173 dali\u0105.<\/p>\n\n\n\n
LMA Mokslinink\u0173 r\u016bm\u0173, kurie u\u017esiima mokslo ir kult\u016bros populiarinimu, vadov\u0117 Aldona Dau\u010di\u016bnien\u0117 sak\u0117, jog jau\u010diasi lyg ir tarp sav\u0173, kadangi klausytoj\u0173 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f sudarantys gimnazistai jau yra sve\u010diav\u0119si Moksl\u0173 akademijos laboratorijose. Pasidalyti savo \u012f\u017evalgomis apie b\u0117ginio transporto raidos p\u0117dsakus ir paliktus \u017eenklus \u012f Kybartus atvyko akademikas Algirdas Vaclovas Valiulis. Sve\u010diai susirinkusiesiems padovanojo \u012fvairi\u0173 mokslini\u0173 leidini\u0173. Akademikas pasid\u017eiaug\u0117 Albino Vaitkevi\u010diaus istorine apybrai\u017ea \u201eKybartai\u201c, joje pateikta reta, \u012fdomia ir naudinga informacija. Autor\u0117s nuotr<\/strong>. Kybart\u0173 bendruomen\u0117s pirmininkas Vitas Katkevi\u010dius (pirmas kair\u0117je) konferencijos dalyviams praved\u0117 ekskursij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Publikuota: „Santaka”, 2022-06-21.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Lietuvos moksl\u0173 akademija (LMA) Kybartuose sureng\u0117 i\u0161va\u017eiuojam\u0105j\u0105 konferencij\u0105 \u201eLietuvos\u2013Rytpr\u016bsi\u0173 pasienis ir gele\u017einkeli\u0173 istorija\u201c, skirt\u0105 S\u016bduvos metams ir Lietuvos gele\u017einkelio 160-osioms metin\u0117ms pamin\u0117ti. Neabejotina, kad gele\u017einkeliai Lietuvoje daug prisid\u0117jo pl\u0117tojant kra\u0161to<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":3240,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[3,10],"tags":[],"class_list":["post-3239","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kybartai-spaudoje","category-miesto-istorija"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3239","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3239"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3239\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3247,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3239\/revisions\/3247"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3240"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3239"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3239"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3239"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
V\u0117liau grup\u0117 sve\u010di\u0173 ir prie j\u0173 prisijungusi\u0173 kybartie\u010di\u0173, lydim\u0173 Kybart\u0173 bendruomen\u0117s pirmininko Vito Katkevi\u010diaus, dalyvavo ekskursijoje, artimiau supa\u017eindinusioje su \u0161io pasienio miesto ypatumais, s\u0105sajomis su gele\u017einkeliu.
\u012evair\u016bs autoriai ir \u0161altiniai pateikia \u0161iek tiek skirtingas gele\u017einkelio Lietuvoje atsiradimo datas. Kaip teigia gele\u017einkeli\u0173 istorijos tyrin\u0117tojas Liubomiras Viktoras \u017deimantas, taip yra d\u0117l to, kad prad\u017eia skai\u010diuojama nuo \u017eem\u0117s darb\u0173 ar pirm\u0173j\u0173 b\u0117gi\u0173 patiesimo. I\u0161 ties\u0173 gele\u017einkeliai jubiliejus \u0161ven\u010dia nuo pirmojo traukinio atvykimo.
Kybart\u0173 (Virbalio) stotis, statyta kaip auk\u0161\u010diausiosios klas\u0117s, u\u017ebaigta iki 1861 m. baland\u017eio 11 d. L. V. \u017deimantas mini \u0161i\u0105 dat\u0105 kaip Kauno\u2013Kybart\u0173 ruo\u017eo atidarymo dat\u0105. Taigi tuo pa\u010diu laiku prad\u0117jo veikti Vilkavi\u0161kio bei Pilvi\u0161ki\u0173 gele\u017einkelio stotys. Sankt Peterburgo\u2013Var\u0161uvos gele\u017einkelio at\u0161aka Lentvaris\u2013Virbalis baigta 1862 m.
Pasak akademiko A. V. Valiulio, ir prie\u0161 gele\u017einkelio atsiradim\u0105 \u017emon\u0117s \u012fvairiais b\u016bdais susisiekdavo. Tarkime, po tre\u010diojo Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos padalijimo (1795 m.) prie carin\u0117s Rusijos prijungtose LDK teritorijose (Vilniaus gubernijoje) buvo pa\u0161to traktas. 1826 m. Rusijos imperijos senatas nusprend\u0117 tiesti nauj\u0105 keli\u0105 i\u0161 Sankt Peterburgo \u012f Var\u0161uv\u0105. Jo trasa tur\u0117jo eiti per Dinaburgo (Daugpilio) ir Kauno tvirtoves. \u0160is istorinis pa\u0161to kelias (traktas) buvo pastatytas 1830\u20131836 m. Zaras\u0173\u2013Kauno ruo\u017eas pirmasis Lietuvoje tur\u0117jo grindin\u012f \u2013 kiet\u0105 supl\u016bkto \u017evyro dang\u0105. Beje, baigus statyti pa\u0161to trakt\u0105 1839 m. buvo baigta tiesti tuo metu pasaulyje ilgiausia (1200 km) optinio telegrafo linija i\u0161 Sankt Peterburgo \u012f Var\u0161uv\u0105. Optinis telegrafas buvo eksploatuojamas iki 1854 m.
I\u0161 istorijos \u017einoma, kad pirmieji gele\u017einkeliai nutiesti Niujorke, Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je. Carin\u0117je Rusijoje pirmoji 27 km ilgio gele\u017einkelio linija atsirado 1837 m. tarp Sankt Peterburgo ir Carskoje Selo vietov\u0117s. Ir tik 1842\u20131851 m. gele\u017einkelio linija sujung\u0117 Sankt Peterburg\u0105 su Maskva. Caro nurodymu gele\u017einkelis buvo nutiestas tiesiai, nepaisant vietovi\u0173 geografijos ar istorinio paveldo. Pasak lektoriaus, d\u0117l to, kad \u0161i trasa neturi joki\u0173 didesni\u0173 pos\u016bki\u0173, dabar ji tapusi labai pa\u017eangi, nes galimas maksimalus traukini\u0173 greitis.
Lietuvos teritorijoje gele\u017einkelio prad\u017ei\u0105 nuo pirmojo vie\u0161ojo Viktorijos laik\u0173 gele\u017einkelio Anglijoje skyr\u0117 apie 100 met\u0173, o nuo pasaulio gele\u017einkelio platesni\u0173 \u017eingsni\u0173 \u2013 vos 34 metai. 1851 metais carin\u0117s Rusijos vyriausyb\u0117 pri\u0117m\u0117 nutarim\u0105 d\u0117l gele\u017einkelio linijos Sankt Peterburgas\u2013Var\u0161uva tiesimo per Daugpil\u012f, Vilni\u0173, Var\u0117n\u0105, Gardin\u0105. Vilniuje tur\u0117jo atsiskirti at\u0161aka \u012f Pr\u016bsij\u0105 (per Kaun\u0105, Kybartus).
\u012evairiuose ruo\u017euose dirbo skirtingas skai\u010dius darbinink\u0173, \u012fvair\u016bs vadovai. Statant tunelius ir tiltus gerai \u017einomas lietuvio in\u017einieriaus Stanislovo Kerbed\u017eio ind\u0117lis.
Kaip aptarnavimo punktus buvo numatyta gele\u017einkelio trakte, kas 20\u201325 km, statyti stotis. Ruo\u017ee tarp Daugpilio ir Lentvario 1859 m. buvo \u012fdarbinta 9 500 darbinink\u0173, v\u0117lesniais metais \u2013 dar daugiau. 1858 m. D\u016bk\u0161te, Vilniuje ir Kaune \u012frengtos dirbtuv\u0117s \u012frankiams, vagonams \u017eem\u0117ms, karu\u010diams, ve\u017eimams metaliniams vamzd\u017eiams perve\u017eti ir kitai reikalingai technikai gaminti.
Gele\u017einius b\u0117gius pirkdavo u\u017esienyje, daugiausia \u2013 i\u0161 Anglijos fabrik\u0173. Vieno kilometro ilgio gele\u017einkeliui buvo paklojama apie 1200 pab\u0117gi\u0173. Didel\u0117 problema gele\u017einkelio ties\u0117jams buvo up\u0117s. Daug darb\u0173 pareikalavo Paneri\u0173 ir Kauno tuneliai. Tunelius stat\u0117 vokie\u010di\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 kalnakasiai. Tiesiant Sankt Peterburgo\u2013Var\u0161uvos gele\u017einkel\u012f Lietuvos teritorijoje buvo pastatyta 40 metalini\u0173 ir 50 akmenini\u0173 tilt\u0173. Pa\u017eym\u0117tina, kad Carin\u0117je Rusijoje gele\u017einkelis pirmiausia buvo tiesiamas kariniais tikslais, finansavo vald\u017eia, tur\u0117dama tiksl\u0105 \u012ftvirtinti miestus prie Nemuno ir juos sujungti gele\u017einkelio linija.
Nepriklausom\u0173 Lietuvos gele\u017einkeli\u0173 prad\u017eia laikoma 1919 m. liepos 6 d., kai i\u0161 Kai\u0161iadori\u0173 \u012f Radvili\u0161k\u012f pajud\u0117jo pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. 1920 m. Sankt Peterburgo\u2013Var\u0161uvos ruo\u017eas nuo Turmanto iki Marcinkoni\u0173 atiteko Lenkijai ir \u0161iai \u0161aliai priklaus\u0117 iki 1939 m.
Siaurieji gele\u017einkeliai, dabar da\u017eniau \u017einomi kaip turistin\u0117 pramoga, buvo palyginti pig\u016bs, patog\u016bs ma\u017eiems kroviniams, nedideliam keleivi\u0173 skai\u010diui ve\u017eti, ypa\u010d atokiose Lietuvos dalyse. Jie greitai plito. 1895 m. lapkri\u010dio 11 d. buvo atidarytas pirmasis 750 mm plo\u010dio v\u0117\u017e\u0117s siaurojo gele\u017einkelio ruo\u017eas \u0160ven\u010dion\u0117liai\u2013Pastovys (Baltarusija). Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvoje buvo nutiesta nema\u017eai 600 mm v\u0117\u017e\u0117s plo\u010dio nauj\u0173 ruo\u017e\u0173.
Beje, siauriausias \u2013 381 mm v\u0117\u017e\u0117s plo\u010dio \u2013 gele\u017einkelis yra Kente (Anglija), pla\u010diausias \u2013 1676 mm v\u0117\u017e\u0117s plo\u010dio \u2013 gele\u017einkelis naudojamas Indijoje, Pakistane, Banglade\u0161e, \u0160ri Lankoje, Argentinoje ir \u010cil\u0117je. 2020 m. duomenimis, pasaulyje yra 17,5 proc. siaur\u0173j\u0173 (381\u2013500 mm), 60,6 proc. standartin\u0117s v\u0117\u017e\u0117s (1435 mm) ir 21, 8 proc. pla\u010diosios v\u0117\u017e\u0117s (1676 mm) gele\u017einkeli\u0173.
\u0160iuo metu pasaulio gele\u017einkeli\u0173 linijos pasiek\u0117 per 1 331 712 km ir \u017dem\u0117s rutul\u012f gal\u0117t\u0173 apjuosti 33 kartus.
Lektorius pasteb\u0117jo, kad pasaulyje, ypa\u010d tankiai gyvenamose, dideli\u0173 teritorij\u0173 \u0161alyse gele\u017einkelio saul\u0117lyd\u017eio niekas neprana\u0161auja. Pavyzd\u017eiui, Mauritanijoje tarp gele\u017eies r\u016bdos kasyklos, esan\u010dios dykumoje 700 km nuo paj\u016brio uosto, kursuoja trij\u0173 kilometr\u0173 ilgio traukinys. Traukinio s\u0105stat\u0105 sudaro 250 vagon\u0173. Jis kursuoja kasdien ir atstum\u0105 \u012fveikia per dvylika valand\u0173. Keliautojams teskirtas vienas vagonas. Jei nepavyksta gauti vietos vagone, galima keliauti ant r\u016bdos ar ant traukinio stogo. Gele\u017einkelio traktas i\u0161 Maskvos \u012f Vladivostok\u0105 driekiasi 9 288 kilometrus, kerta septynias laiko juostas ir kelion\u0117 trunka nuo \u0161e\u0161i\u0173 iki de\u0161imties dien\u0173.
Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116<\/em><\/p>\n\n\n\n