{"id":3256,"date":"2022-06-30T14:16:40","date_gmt":"2022-06-30T11:16:40","guid":{"rendered":"https:\/\/kybartai.lt\/?p=3256"},"modified":"2022-06-30T14:16:42","modified_gmt":"2022-06-30T11:16:42","slug":"krastiete-zita-zokaityte-nerasyti-negaliu-nera-dienos-be-rasymo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/krastiete-zita-zokaityte-nerasyti-negaliu-nera-dienos-be-rasymo\/","title":{"rendered":"Kra\u0161tiet\u0117 Zita Zokaityt\u0117: nera\u0161yti negaliu \u2013 n\u0117ra dienos be ra\u0161ymo"},"content":{"rendered":"\n

Ant redakcijos stalo \u2013 knyga \u201eZita Zokaityt\u0117: biobibliografija. 1966\u20132020\u201c. Zita \u2013 m\u016bs\u0173 kra\u0161to \u017emogus: kybartiet\u0117, literat\u0117, \u017eurnalist\u0117, prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 dirbusi m\u016bs\u0173 redakcijoje, o v\u0117liau i\u0161vykusi gyventi ir dirbti \u012f K\u0117dainius. Ten ji ilg\u0105 laik\u0105 redaktoriavo laikra\u0161tyje \u201eK\u0117daini\u0173 garsas\u201c, dirbo korespondente, o ir dabar, kaip pati sako, negali n\u0117 dienos i\u0161tverti be ra\u0161ymo. <\/strong><\/p>\n\n\n\n

Neseniai Z. Zokaityt\u0117 i\u0161leido savo biobibliografij\u0105. Tai netradicinio turinio leidinys, kurio did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f sudaro tiesiog s\u0105ra\u0161as per vis\u0105 gyvenim\u0105 Z. Zokaityt\u0117s sukurt\u0173 straipsni\u0173, gro\u017ein\u0117s literat\u016bros, publicistikos k\u016brini\u0173, apie j\u0105 pa\u010di\u0105 para\u0161yt\u0173 straipsni\u0173, vienu ar kitu metu publikuot\u0173 laikra\u0161\u010diuose, \u017eurnaluose, knygose, almanachuose, \u017einynuose, internete.\u00a0

Visi tekstai suregistruoti chronologine tvarka, kai kurie skyriai \u2013 pagal ab\u0117c\u0117l\u0119, pateikiant svarbiausias \u017einias apie kiekvien\u0105 s\u0105ra\u0161e i\u0161vardyt\u0105 leidin\u012f (pavadinimas, i\u0161leidimo vieta, data ir t. t).\u00a0

Dalis knygos skirta ir pa\u010dios Z. Zokaityt\u0117s svarbiausiems gyvenimo momentams, jos darbams atspind\u0117ti.\u00a0

Neseniai Zita vie\u0161\u0117jo m\u016bs\u0173 redakcijoje, padovanojo dar spaustuv\u0117s da\u017eais kvepiant\u012f leidin\u012f. Kelet\u0105 knyg\u0173 ji i\u0161dalijo Vilkavi\u0161kyje gyvenantiems savo draugams, bi\u010diuliams, paliko Vilkavi\u0161kio vie\u0161ojoje bibliotekoje.\u00a0

\u012edomu buvo su\u017einoti, kaip poeti\u0161kos sielos literatei, \u017eurnalistei kilo mintis i\u0161leisti tokio ne\u012fprasto turinio knyg\u0105.\u00a0

\u2013 Zita, kod\u0117l sumanei i\u0161leisti, kaip daug kas pasakyt\u0173, \u201esaus\u0105\u201c registracijos knyg\u0105 \u2013 biobibliografij\u0105?<\/em>\u00a0

\u2013 Pati tikrai neb\u016b\u010diau \u0117musis \u0161io darbo. Man tai ir \u012f galv\u0105 nebuvo at\u0117j\u0119. I\u0161 prad\u017ei\u0173 netgi prie\u0161inausi, kai i\u0161leisti tokio pob\u016bd\u017eio knyg\u0105 pasi\u016bl\u0117 mano artima bi\u010diul\u0117, kurso draug\u0117 Nijol\u0117 Sisait\u0117, dirbanti Vilniaus Adomo Mickevi\u010diaus vie\u0161ojoje bibliotekoje. Ji sak\u0117: \u201eLieka tik tai, kas u\u017era\u0161yta\u201c.\u00a0

\u2013 O u\u017era\u0161yta visko per gyvenim\u0105 juk tikrai daug…<\/em>\u00a0

\u2013 Daug, net ne\u017einia, kiek u\u017eimt\u0173 vietos. O kiek i\u0161 to vertinga? Turb\u016bt likt\u0173 tik koks pluo\u0161telis. Visa tai, kas \u0161ioje knygoje, \u2013 jau seniai vie\u0161a, nes i\u0161spausdinta. Daugiausia, \u017einoma, laikra\u0161\u010diuose. Taip pat ir Vilkavi\u0161kio rajono buvusioje \u201ePergal\u0117je\u201c bei dabartin\u0117je \u201eSantakoje\u201c. Juk \u010dia ir prasid\u0117jo mano ra\u0161ymo kelias. Nuo moksleivi\u0161kos noveliuk\u0117s \u201eLaukimas\u201c (1966 m.). Nuo \u017einu\u010di\u0173 i\u0161 Kybart\u0173 Kristijono Donelai\u010dio vidurin\u0117s mokyklos (1968 m.), kurioje mokiausi.\u00a0

Laikra\u0161tis \u0161iaip ar taip yra vienadienis dalykas. Perskaitei ir i\u0161metei arba per\u017ei\u016br\u0117jai internete ir daugiau ka\u017ein ar gr\u012f\u0161i. Galb\u016bt pasilieki tik tai, kas susij\u0119 su tavimi, tau artimais \u017emon\u0117mis ar kokia tau artima sritimi bei problema.\u00a0

\u017durnaliste dirbau apie 30 met\u0173, daugiausia laiko, \u017einoma, K\u0117dainiuose, kur mane paskyr\u0117 \u201epartija ir vyriausyb\u0117\u201c. \u012eklimpau \u0161iame tuomet man tokiame svetimame kra\u0161te, kur nepatiko nei chemijos gamyklos kaminai, nei \u017emoni\u0173 tarm\u0117. \u010cia jau gyvenu 35-erius metus. Pus\u0119 savo gyvenimo. \u010cia para\u0161iau daugiausia straipsni\u0173, \u010dia i\u0161leidau \u201epus\u0119\u201c (kartu su kita autore) savo eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 knygel\u0117s (2000 m.). O dabar i\u0161\u0117jo tarsi mano viso darbo apibendrinimas \u2013 bibliografijos knyga.\u00a0

\u2013 Visgi knyga turb\u016bt n\u0117ra skirta pla\u010diajai visuomenei?<\/em>\u00a0

\u2013 Nemanau, kad ji sudomins vadinam\u0105j\u012f \u201emasin\u012f skaitytoj\u0105\u201c. \u010cia n\u0117ra tekst\u0173, o tik nuorodos \u012f juos. Knygoje pateikti m\u016bs\u0173 abiej\u0173 su sudarytoja \u012f\u017eanginiai \u017eod\u017eiai, pagrindiniai mano biografijos duomenys ir pati bibliografija, t. y. pame\u010diui sud\u0117ti straipsni\u0173, eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, prozos k\u016brini\u0173 apra\u0161ai. Didelis d\u0117mesys skirtas menui ir kult\u016brai, nes labai m\u0117gau apra\u0161yti parodas, spektaklius, koncertus, kitus kult\u016bros renginius. Suregistruoti ir straipsniai apie asmenybes, kuri\u0173 gyvenime sutikau daug, tarp j\u0173 \u2013 ir \u012f\u017eymi\u0173, toki\u0173 kaip aktor\u0117s Doloresa Kazragyt\u0117, Regina Varnait\u0117, dailinink\u0117 ir mecenat\u0117 Janina Monkut\u0117-Marks, i\u0161 Vilkavi\u0161kio kra\u0161to kilusios operos solist\u0117 Janina Ragai\u0161yt\u0117, aktor\u0117 Elvyra \u017debertavi\u010di\u016bt\u0117 ir kt.\u00a0

I\u0161 viso knygoje pateikta 1 354 \u012fra\u0161ai. Knygos gale yra nema\u017ea asmenvard\u017ei\u0173 rodykl\u0117 \u2013 pamin\u0117ti tie \u017emon\u0117s, apie kuriuos ra\u0161iau arba tiksliau \u2013 kurie pamin\u0117ti \u0161ioje bibliografijoje. Tod\u0117l manau, kad perskait\u0119 \u012f\u017eanginius \u017eod\u017eius pirmiausia skaitytojai per\u017evelgs \u0161i\u0105 rodykl\u0119. Tie, kurie susidom\u0117s viena ar kita asmenybe (ar publikacijomis apie save), gal\u0117s susirasti ir pat\u012f straipsn\u012f.\u00a0

Skaityti vis\u0105 knyg\u0105 ka\u017ein ar kas nor\u0117s, bet susidom\u0117jusieji j\u0105 bent jau pavartys, per\u017evelgs. Nors \u017einau K\u0117daini\u0173 kra\u0161te \u017emoni\u0173, kurie j\u0105 perskait\u0117 nuo A iki Z. Beje, viena, manau, kybartiet\u0117 feisbuke para\u0161\u0117, kad labai nor\u0117t\u0173 leidin\u012f \u012fsigyti. Apsid\u017eiaugiau tokia jos reakcija, bet paabejojau, ar ji nenusivils. Nes tai n\u0117ra \u012fprasta knyga.\u00a0

\u2013 Sudaryti tok\u012f i\u0161sam\u0173 darb\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 n\u0117ra lengvas darbas, tam turb\u016bt prireik\u0117 daug laiko ir itin kruop\u0161taus darbo. Kiek pati prisid\u0117jai prie \u0161ios knygos leidybos?<\/em>\u00a0

\u2013 Daugiausia prisid\u0117jau papildymu, tikrinimu, korekt\u016br\u0173 skaitymu. Darbas u\u017etruko kiek daugiau nei metus \u2013 nuo mano 70-me\u010dio, kuriam draug\u0117 padovanojo ne tik knygos id\u0117j\u0105, bet ir apmatus, iki \u0161io pavasario, kai knyg\u0105 i\u0161leido K\u0117daini\u0173 leidykla.\u00a0

\u2013 Ar galima \u0161i\u0105 bibliografij\u0105 rasti ir elektronin\u0117je erdv\u0117je?<\/em>\u00a0

\u2013 Kol kas ne.\u00a0

\u2013 Knyga \u2013 beveik pustre\u010dio \u0161imto puslapi\u0173. Tai gana solidus Tavo k\u016brybin\u0117s veiklos atspindys, ind\u0117lis \u012f kult\u016br\u0105, \u017eurnalistik\u0105. K\u0105 \u0161iuo metu ra\u0161ai?<\/em>\u00a0

\u2013 Dabar kasdien ra\u0161au Ukrainos karo dienora\u0161t\u012f. Para\u0161iau kelet\u0105 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, skirt\u0173 \u0161iam baisiam karui \u2013 labai neteisingam, ne\u017emogi\u0161kam, barbari\u0161kam. Anks\u010diau kasdien ra\u0161iau koronaviruso dienora\u0161t\u012f. Ai\u0161ku, tai reikalinga tik man. Nera\u0161yti negaliu. N\u0117ra dienos be ra\u0161ymo.\u00a0

\u2013 Gal planuoji i\u0161leisti savo k\u016brybos knyg\u0105?<\/em>\u00a0

\u2013 Pirmiausia labai nor\u0117\u010diau i\u0161leisti savo mo\u010diut\u0117s, gyvenusios \u0160aki\u0173 rajone, lai\u0161kus, kuriuos nuo vaikyst\u0117s esu i\u0161saugojusi.\u00a0

\u2013 Ar da\u017enai prisimeni savo gimt\u0105j\u012f kra\u0161t\u0105, darb\u0105 tuometin\u0117s \u201ePergal\u0117s\u201c redakcijoje?<\/em>\u00a0

\u2013 Po studij\u0173 \u0161iek tiek pamokytojavusi Vi\u0161tytyje, padirb\u0117jusi \u0160aki\u0173 rajono laikra\u0161tyje \u201eDraugas\u201c, atvykau dirbti \u012f \u201ePergal\u0119\u201c. Tai buvo 1980-ieji. Kartu su tavimi juk s\u0117d\u0117jome viename kabinete, spaustuv\u0117s pastato Vilniaus gatv\u0117je antrame auk\u0161te, kur tada buvo \u012fsik\u016brusi redakcija. Abi buvome jaunos. Man iki \u0161iol tai pats geriausias, draugi\u0161kiausias kolektyvas, smagu, kad palaikome stiprius ry\u0161ius iki \u0161iol. Nuolatos skaitau \u201eSantak\u0105\u201c, kai kada para\u0161au ir kok\u012f straipsn\u012f. Ir tikrai ne vien d\u0117l to, kad tai mano gimtojo kra\u0161to laikra\u0161tis. <\/p>\n\n\n\n

Dangyra APANAVI\u010cIEN\u0116<\/em><\/p>\n\n\n\n

Vilkavi\u0161kio vie\u0161osios bibliotekos nuotr.<\/strong> Vilkavi\u0161kio vie\u0161ojoje bibliotekoje apsilankiusi ir prie paminklo S. N\u0117riai \u012fsiam\u017einusi Zita Zokaityt\u0117 kelet\u0105 savo knyg\u0173 padovanojo bibliotekai \u2013 kad leidinys b\u016bt\u0173 prieinamas visiems kra\u0161tie\u010diams.<\/p>\n\n\n\n

Publikuota: „Santaka”, 2022-06-28

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ant redakcijos stalo \u2013 knyga \u201eZita Zokaityt\u0117: biobibliografija. 1966\u20132020\u201c. Zita \u2013 m\u016bs\u0173 kra\u0161to \u017emogus: kybartiet\u0117, literat\u0117, \u017eurnalist\u0117, prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 dirbusi m\u016bs\u0173 redakcijoje, o v\u0117liau i\u0161vykusi gyventi ir dirbti \u012f<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":3257,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[68,3],"tags":[],"class_list":["post-3256","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-asmenybes","category-kybartai-spaudoje"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3256","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3256"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3256\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3258,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3256\/revisions\/3258"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3257"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3256"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3256"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3256"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}