{"id":3283,"date":"2022-09-22T22:09:55","date_gmt":"2022-09-22T19:09:55","guid":{"rendered":"https:\/\/kybartai.lt\/?p=3283"},"modified":"2022-09-22T22:09:58","modified_gmt":"2022-09-22T19:09:58","slug":"minint-istorine-sukakti-demesys-dabarties-aktualijoms","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/minint-istorine-sukakti-demesys-dabarties-aktualijoms\/","title":{"rendered":"Minint istorin\u0119 sukakt\u012f \u2013 d\u0117mesys dabarties aktualijoms"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Kybartuose i\u0161kilmingai pamin\u0117tos 600-osios Melno taikos sutarties metin\u0117s. Kult\u016bros centre vykusioje respublikin\u0117je konferencijoje daug d\u0117mesio skirta ne tik istorin\u0117ms detal\u0117ms, bet ir dabartiniams pasaulio \u012fvykiams.<br><\/strong><br><strong><em>Am\u017einoji taika<\/em><\/strong>\u00a0<br><br>1422 metais rugs\u0117jo 27 d. buvo pasira\u0161yta Melno taikos sutartis, \u012fteisinusi S\u016bduvos padalinim\u0105 tarp Lenkijos Karalyst\u0117s, Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s (LDK) ir Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino.\u00a0<br><br>Melno taika i\u0161 esm\u0117s buvo pergal\u0117s prie\u0161 Vokie\u010di\u0173 ordin\u0105 \u017dalgirio m\u016b\u0161yje rezultatas. \u0160is susitarimas istorik\u0173 pagr\u012fstai vadinamas abipusiu kompromisu ir per laik\u0105 yra \u012fgav\u0119s \u201eAm\u017einosios taikos\u201c vard\u0105.\u00a0<br><br>Melno taikos sutartimi nustatyta Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino ir LDK siena per 600 met\u0173 buvo labai ma\u017eai koreguota. Tai viena seniausi\u0173 bei stabiliausi\u0173 tarpvalstybini\u0173 sien\u0173 Europoje, \u0161iuo metu skirianti Lietuv\u0105 ir Rusijos federacij\u0105. Tai kartu ir i\u0161orin\u0117 Europos S\u0105jungos siena.\u00a0<br><br><strong><em>Pasid\u017eiaug\u0117 bendradarbiavimu\u00a0<\/em><\/strong><br><br>Minint 600-\u0105sias Melno taikos metines Kybart\u0173 kult\u016bros centre surengtas forumas \u201eS\u016bduva\u201c, kurio metu vyko tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija \u201eMelno taikos sutarties sociokult\u016brinis vaidmuo Europos ir Lietuvos saugumo architekt\u016bros raidoje\u201c. Rengin\u012f organizavo Vilkavi\u0161kio turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) kartu su Mykolo Romerio universitetu (MRU).\u00a0<br><br>Ma\u017edaug prie\u0161 pusmet\u012f rajono Savivaldyb\u0117 su MRU pasira\u0161\u0117 bendradarbiavimo sutart\u012f. Konferencijoje vie\u0161\u0117j\u0119s \u0161io universiteto Senato pirmininkas prof. dr. Romas Prakapas pasid\u017eiaug\u0117 u\u017emegztais ry\u0161iais, o pat\u012f rengin\u012f pavadino bendro darbo rezultatu.\u00a0<br><br>Kartu su juo sveikinimo \u017eod\u017eius susirinkusiesiems tar\u0117 rajono Savivaldyb\u0117s meras Algirdas Neiberka, Seimo narys Algirdas Butkevi\u010dius, europarlamentaras Juozas Olekas, MRU Vie\u0161ojo saugumo akademijos dekan\u0117 Snieguol\u0117 Matulien\u0117, Karaliau\u010diaus kra\u0161to lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s pirmininkas Sigitas \u0160amborskis, Lietuvos \u0161auli\u0173 s\u0105jungos atstovas Ernestas Luko\u0161evi\u010dius bei Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Peteris Bu\u0161manas.\u00a0<br><br>Konferencij\u0105 moderavo \u2013 MRU atstovai Vytautas \u0160lapkauskas, Aurelija P\u016brait\u0117 bei Violeta Gai\u017eauskait\u0117 kartu su Vilkavi\u0161kio TVIC direktoriumi Vitu Girdausku. Jie vien\u0105 po kito \u012f scen\u0105 kviet\u0117 prane\u0161\u0117jus. I\u0161 viso buvo perskaityta net 12 prane\u0161im\u0173. Juos pristat\u0117 \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 tyr\u0117jai i\u0161 Lietuvos, JAV, Lenkijos, Ispanijos bei Vokietijos.<br><br><strong><em>Rusijos siekiai\u00a0<\/em><\/strong><br><br>Prane\u0161imus skait\u0119 tyr\u0117jai pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161i\u0173 dien\u0173 kontekste Melno taikos sutartis v\u0117l yra tapusi itin aktuali, tod\u0117l b\u016btina kalb\u0117ti ne tik apie istorin\u0119 jos vert\u0119 bei atsiradimo aplinkybes, bet ir bendrai apie s\u0117kming\u0173 tarpvalstybini\u0173 taikos sutar\u010di\u0173 istorin\u012f, politin\u012f, teisin\u012f, ekonomin\u012f ir kult\u016brin\u012f vaidmen\u012f \u012ftvirtinant saugum\u0105 Europoje.\u00a0<br><br>Konferencijos metu prane\u0161imus skait\u0119 teisininkai, politikai, diplomatai, istorikai bei kult\u016bros \u017einovai analizavo, koki\u0105 \u012ftak\u0105 Melno taika tur\u0117jo Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos raidai, taip pat aptar\u0117 Europos saugumo situacij\u0105 Rusijos karo prie\u0161 Ukrain\u0105 kontekste, dalijosi \u012f\u017evalgomis apie ateities perspektyvas.\u00a0<br><br>\u201ePasaulis v\u0117l susitelk\u0119s \u012f kar\u0105. O kur taika? Labai svarbu daryti visk\u0105, kad Europoje v\u0117l \u012fsitvirtint\u0173 saugumas. Juk saugumas \u2013 pamatin\u0117 \u017emoni\u0173 gyvenimo vertyb\u0117\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 vienas i\u0161 pagrindini\u0173 konferencijos sumanytoj\u0173 ir organizatori\u0173, i\u0161 m\u016bs\u0173 rajono kil\u0119s prof. dr. V. \u0160lapkauskas.\u00a0<br><br>Vien\u0105 i\u0161 prane\u0161im\u0173 skait\u0119s buv\u0119s Vokietijos Bundestago narys Karlas Lamersas sak\u0117, jog dabar Europa i\u0161gyvena tamsiausi\u0105 period\u0105 nuo Antrojo pasaulinio karo laik\u0173. Pasak jo, Ukrain\u0105 u\u017epuolusi Rusija siekia i\u0161bandyti vis\u0173 europie\u010di\u0173 baimes.\u00a0<br><br>\u201eMet\u0173 metus Putinas visiems melavo, bandydamas pasiekti savo tiksl\u0173. Jis nemelavo tik syk\u012f, kai i\u0161sidav\u0117, jog nori atkurti Rusijos imperij\u0105. Prad\u0117tas karas Ukrainoje \u2013 tik vienas i\u0161 \u017eingsni\u0173, siekiant u\u017evaldyti pasaul\u012f. Rusija militarizuoja Arkt\u012f, Kaliningrado srit\u012f, turi tam tikr\u0173 plan\u0173 Afrikoje, Moldovoje, net Bosnijoje ir Hercogovinoje, kai kuriose kitose valstyb\u0117se. Iki \u0161iol NATO dar netur\u0117jo tokio rimto i\u0161bandymo. Raudonosios linijos i\u0161ties egzistuoja ir Putinas apie jas \u017eino. Galime b\u016bti tikri, kad NATO nepaliks n\u0117 vienos savo nar\u0117s likimo valiai ir tikrai jas gins. Europa negali egzistuoti be laisv\u0173 \u0161ali\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 K. Lamersas.\u00a0<br><br>Jis taip pat akcentavo, kad pasauliui \u0161iuo metu gr\u0117sm\u0119 kelia ne vien Rusija, bet ir stipr\u0117jan\u010dios Kinija bei Indija, kurios taip pat turi tam tikr\u0173 k\u0117sl\u0173.\u00a0<br><br><strong><em>Stipr\u0117jan\u010dios paj\u0117gos<\/em><\/strong>\u00a0<br><br>Apie \u0161i\u0173 laik\u0173 aktualijas kalb\u0117jo ir kai kurie kiti prane\u0161\u0117jai. Vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 kra\u0161tietis europarlamentaras J. Olekas. Jis prisimin\u0117, kad Melno taikos sutartimi \u012ftvirtintos valstybi\u0173 sienos ne kart\u0105 buvo per\u017eengtos ir pareikalavo t\u016bkstan\u010di\u0173 auk\u0173. B\u016btent d\u0117l to, pasak europarlamentaro, reikia daryti visk\u0105, kad pasaulyje b\u016bt\u0173 i\u0161saugota taika.\u00a0<br><br>J. Oleko teigimu, karinis Rusijos biud\u017eetas siekia ma\u017edaug 70 milijard\u0173 doleri\u0173. Dar 20\u201330 milijard\u0173 \u0161\u012f biud\u017eet\u0105 reikalui esant gali papildyti agresor\u0117s s\u0105jungininkai, tarp kuri\u0173 yra Baltarusija, Arm\u0117nija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tad\u017eikija. Palyginti, Lietuvos karinis biud\u017eetas siekia vos milijard\u0105. Tiesa, bendras vis\u0173 NATO valstybi\u0173 biud\u017eetas yra ma\u017edaug trilijonas doleri\u0173, o vien JAV ind\u0117lis \u012f j\u012f \u2013 700 mlrd. doleri\u0173.\u00a0<br><br>J. Olekas nesl\u0117p\u0117, kad vienai Lietuvai apsiginti prie\u0161 agresorius b\u016bt\u0173 labai sunku, tod\u0117l m\u016bs\u0173 \u0161alis yra sudariusi karines bendradarbiavimo sutartis su kitomis valstyb\u0117mis. Dvi\u0161aliai susitarimai gynybos srityje mus sieja su JAV, Vokietija, Lenkija ir Jungtine Karalyste. Lietuva taip pat turi sudariusi ne vien\u0105 daugia\u0161al\u0119 bendradarbiavimo sutart\u012f. Visa tai \u2013 m\u016bs\u0173 saugumo garantas.\u00a0<br><br>Europarlamentaras pasid\u017eiaug\u0117, kad prie NATO nusprend\u0117 prisijungti Suomija bei \u0160vedija. Anot jo, tai pad\u0117s ne tik dar labiau sustiprinti Baltijos regiono gynyb\u0105, bet ir leis saugiau jaustis visai Europai.\u00a0<br><br>\u201eStipr\u0117jan\u010dios europie\u010di\u0173 paj\u0117gos NATO aljanse leid\u017eia tik\u0117tis, kad po Melno susitarimo susiformavusios sienos liks ten, kur yra dabar ir mums niekada neteks j\u0173 atsikovoti\u201c, \u2013 vyl\u0117si J. Olekas.\u00a0<br><br><strong><em>Pa\u017eintin\u0117 ekskursija<\/em><\/strong>\u00a0<br><br>Mokslin\u0117s konferencijos dalyviai tur\u0117jo galimyb\u0119 ne tik paklausyti prane\u0161im\u0173, bet ir pakeliauti Melno taikos sutarties nustatytu pasieniu. Bartninkuose esan\u010dioje kaimo turizmo sodyboje \u201eBabeckyn\u0117\u201c prasid\u0117jusi kelion\u0117 t\u0119s\u0117si Vi\u0161ty\u010dio, Matlaukio, Kybart\u0173, Kudirkos Naumies\u010dio ir Sudargo keliais.\u00a0<br><br>Dalyviai buvo supa\u017eindinami su vietovi\u0173 istorija, lank\u0117si Vi\u0161ty\u010dio regioninio parko lankytoj\u0173 centre, Roberto Mickevi\u010diaus \u016bkio piliakalniuose. Jie taip pat buvo pakviesti pasivaik\u0161\u010dioti Kybart\u0173 takais su bendruomen\u0117s pirmininku Vitu Katkevi\u010diumi, i\u0161girsti Kudirkos Naumies\u010dio dvynio \u2013 \u0160irvintos miesto istorij\u0105 bei pasiklausyti apie VI\u2013XIV a. gynybini\u0173 piliakalni\u0173 sistem\u0105 Sudarge. Ekskursij\u0105 ved\u0117 Vilkavi\u0161kio rajono Suvalkijos (S\u016bduvos) kult\u016bros centro-muziejaus vyr. fond\u0173 saugotoja Elena Rupeikien\u0117.\u00a0<br><br>Renginio organizatoriai vyl\u0117si, kad pirm\u0105 kart\u0105 surengtas forumas tur\u0117s t\u0119stinum\u0105, tod\u0117l tikimasi j\u012f rengti kas kelet\u0105 met\u0173. Taip pat galvojama i\u0161leisti \u017eurnal\u0105 ar kit\u0105 leidin\u012f, kuriame b\u016bt\u0173 publikuojami mokslinink\u0173 prane\u0161imai.\u00a0<br><br>Norintieji paklausyti vis\u0173 perskaityt\u0173 prane\u0161im\u0173, tai gali padaryti internetin\u0117je platformoje \u201eYouTube\u201c, \u012f paie\u0161kos skilt\u012f \u012fved\u0119 konferencijos pavadinim\u0105.\u00a0<\/p>\n\n\n\n<p><em>Andrius GRYGELAITIS<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Autoriaus nuotr.<\/strong> Tarptautin\u0117s konferencijos dalyvius Kybartuose pasveikino rajono meras Algirdas Neiberka.<\/p>\n\n\n\n<p>Publikuota: &#8222;Santaka&#8221;, 2022-09-23.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kybartuose i\u0161kilmingai pamin\u0117tos 600-osios Melno taikos sutarties metin\u0117s. Kult\u016bros centre vykusioje respublikin\u0117je konferencijoje daug d\u0117mesio skirta ne tik istorin\u0117ms detal\u0117ms, bet ir dabartiniams pasaulio \u012fvykiams.Am\u017einoji taika\u00a0 1422 metais rugs\u0117jo 27<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":3284,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[3,9,10],"tags":[],"class_list":["post-3283","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kybartai-spaudoje","category-https-kybartukc-lt","category-miesto-istorija"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3283","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3283"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3283\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3285,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3283\/revisions\/3285"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3284"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3283"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3283"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3283"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}