{"id":3558,"date":"2024-01-05T15:05:51","date_gmt":"2024-01-05T13:05:51","guid":{"rendered":"https:\/\/kybartai.lt\/?p=3558"},"modified":"2024-01-05T15:05:52","modified_gmt":"2024-01-05T13:05:52","slug":"atviroje-popieteje-ispazintys-ir-netiketi-prisipazinimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/atviroje-popieteje-ispazintys-ir-netiketi-prisipazinimai\/","title":{"rendered":"Atviroje popiet\u0117je \u2013 i\u0161pa\u017eintys ir netik\u0117ti prisipa\u017einimai"},"content":{"rendered":"\n

Anks\u010diau kybartie\u010diams buvo \u012fprasta \u0161ventiniu laikotarpiu susitikti ba\u017eny\u010dioje vykdavusiose netradicin\u0117se popiet\u0117se ir visiems kartu gvildenti vis kitas temas. Pasaul\u012f sukaus\u010dius pandemijai \u0161i gra\u017ei tradicija buvo nutr\u016bkusi. Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje ji v\u0117l atgaivinta.<\/strong>

Skirtingos temos<\/em><\/strong>

Po keleri\u0173 met\u0173 pertraukos Kybart\u0173 Eucharistinio I\u0161ganytojo ba\u017eny\u010dioje v\u0117l \u012fvyko netradicinis, jaukus ir atviras renginys, kurio metu savo gyvenimo istorijas pasakojo ne\u012fgal\u0173 vaik\u0105 auginanti mama, dvasininkai, valdininkai bei politikai. Prane\u0161\u0117jai gausiai susirinkusiems kybartie\u010diams atskleid\u0117, su kokiais sunkumais jiems iki \u0161iol teko susidurti, o kiekvien\u0105 besiklausius\u012fj\u012f privert\u0117 susim\u0105styti apie savo gyvenimo siekius bei tikslus.

\u201eVisi mes einame tam tikru pa\u017einimo keliu. Vieni \u017eygiuoja su Dievu, kiti \u2013 su savo tik\u0117jimu. Svarbu \u2013 gerai jaustis ir savo veiksmuose matyti prasm\u0119\u201c, \u2013 kalb\u0117jo kartu su Kybart\u0173 klebonu kunigu Jonu Cikana \u0161ventin\u012f rengin\u012f ved\u0119s seni\u016bnas Romas \u0160unokas.

B\u016btent ba\u017eny\u010dia, seni\u016bnija ir Kybart\u0173 Kristijono Donelai\u010dio gimnazijos bendruomen\u0117 yra \u0161io tradicinio renginio sumanytojos bei organizator\u0117s. Kaip pasakojo gimnazijos direktorius Saulius Spangevi\u010dius, anks\u010diau per \u0161ias popietes daugiausiai d\u0117mesio b\u016bdavo skiriama mokini\u0173 pasirodymams, ta\u010diau v\u0117liau nuspr\u0119sta \u012ftraukti ir kitus bendruomen\u0117s narius bei kaskart pasirinkti vis kit\u0105 susib\u016brimo tem\u0105. \u0160iemet renginys buvo pavadintas \u201eKaip mes einame drauge\u201c, tod\u0117l ir diskutuota daugiausiai apie tai, kokius pasirinkimus gyvenime tenka atlikti.

Susirinkusieji i\u0161girdo ne tik \u012fdomius prane\u0161\u0117j\u0173 pasakojimus, bet ir tur\u0117jo galimyb\u0119 pasiklausyti Vilkavi\u0161kio muzikos mokyklos pedagog\u0117s Liucijos Bindokien\u0117s vadovaujamo akordeon\u0173 orkestro atliekamos muzikos.

Skirtinga pagalba<\/em><\/strong>

Renginyje netr\u016bko atvir\u0173 prisipa\u017einim\u0173 bei niekur negird\u0117t\u0173 istorij\u0173. \u0160tai kunigas J. Cikana susirinkusiesiems atskleid\u0117, kad apie tarnyst\u0119 Dievui pats prad\u0117jo galvoti toli gra\u017eu ne i\u0161 karto baig\u0119s mokykl\u0105. Jis sp\u0117jo \u012fgyti net keturias specialybes, viena i\u0161 j\u0173 \u2013 suvirintojo. B\u016btent dirbdamas suvirintoju J. Cikana \u012fstojo \u012f kunig\u0173 seminarij\u0105.

\u201eTais laikais, 1996-aisiais, Lietuvoje vyko daug neger\u0173 dalyk\u0173. Savo aplinkoje ma\u010diau nema\u017eai suk\u010diavimo atvej\u0173, apgavys\u010di\u0173 ir kit\u0173 blogio aprai\u0161k\u0173. Nor\u0117jau ka\u017ekaip su tuo kovoti. Pagalvojau, kad gal\u0117\u010diau vesti \u017emones pas Diev\u0105. Taip ir nusprend\u017eiau tapti kunigu\u201c, \u2013 pasakojo klebonas J. Cikana.

Renginyje buvo pavie\u0161intos ir dar dviej\u0173 i\u0161 Kybart\u0173 kilusi\u0173 katalik\u0173 istorijos \u2013 pra\u0117jusiais metais pirmuosius j\u0117zuito \u012f\u017eadus davusio Gabrieliaus Zavecko bei jau seniau kunigyst\u0117s keliu \u017eengian\u010dio Arvydo Jaku\u0161ovo.

Tam tikr\u0173 s\u0105saj\u0173 su Ba\u017eny\u010dios atstovais band\u0117 ie\u0161koti ir Kybart\u0173 seni\u016bnas R. \u0160unokas. Jo teigimu, kunigai bei vienuoliai \u017emon\u0117ms padeda dvasi\u0161kai, o valdininkai \u2013 fizi\u0161kai.

Prireik\u0117 laiko susitaikyti<\/em><\/strong>

Savo patirtimi su susirinkusiaisiais dalijosi ir septyneri\u0173 met\u0173 autist\u0105 berniuk\u0105 auginanti mama. Ji nesl\u0117p\u0117, kad aplinkoje vis dar yra nema\u017eai prie\u0161prie\u0161os, nukreiptos \u012f sutrikusios raidos \u017emones.

\u201eMes visi i\u0161 pa\u017ei\u016bros esame pana\u0161\u016bs, ta\u010diau ne visi vienodai mokame reik\u0161ti savo jausmus, emocijas. Visgi tai nerei\u0161kia, kad tie, kam sunkiau sekasi tai daryti, yra kuo nors blogesni. Juk jie taip pat yra \u017emon\u0117s! Mes turime nuostab\u0173 s\u016bn\u0173. Neneigsiu, m\u016bs\u0173 \u0161eimoje buvo visko \u2013 neigimo, susitaikymo, pagalbos pra\u0161ym\u0173 ir tam tikr\u0173 l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0173. Gyvenimas pasikeit\u0117, kai supratome, jog nereikia stengtis, kad vaikas b\u016bt\u0173 toks pat, kaip kiti. Reikia atrasti stipri\u0105sias jo savybes, autenti\u0161kum\u0105 ir ugdyti individuali\u0105 asmenyb\u0119\u201c, \u2013 kalb\u0117jo autisto berniuko mama.

Ji pripa\u017eino, kad s\u016bnui buvo sunku pritapti visuomen\u0117je, ne visi nor\u0117jo su juo bendrauti, buvo netgi toki\u0173, kurie tiesiai \u0161viesiai r\u0117\u017e\u0117, jog tokiems vaikams ne vieta tarp \u012fprastos raidos bendraam\u017ei\u0173.

\u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 autistai yra geri, nuo\u0161ird\u016bs, draugi\u0161ki \u017emon\u0117s. Jie neapsimetin\u0117ja, nieko nuo aplinkini\u0173 neslepia, tad gal tai, kad jiems sunkiai sekasi pritapti \u012fprastoje aplinkoje, yra ne j\u0173, o sveik\u0173 \u017emoni\u0173 problema?\u201c \u2013 svarst\u0117 berniuko mama.

Ji susirinkusiesiems link\u0117jo da\u017eniau vertinti tai, k\u0105 turi, ir negalvoti, jog daroma veikla yra bevilti\u0161ka ar beprasmi\u0161ka. Moteris si\u016bl\u0117 visiems da\u017eniau did\u017eiuotis savimi.

U\u017eriet\u0117 nos\u012f<\/em><\/strong>

Apie iki \u0161iol nueit\u0105 gyvenimo keli\u0105 papasakojo ir Seimo narys Algirdas Butkevi\u010dius. Jis prisimin\u0117, kaip anksti neteko t\u0117\u010dio, o beveik vis\u0105 vaikyst\u0119 jam teko praleisti pas tet\u0105 Vilkavi\u0161kio rajone. B\u016btent d\u0117l to jis teig\u0117 visada kartoj\u0119s, jog turi dvi mamas.

Politikas pasakojo, kad nuo ma\u017eens j\u012f domino matematika, tod\u0117l v\u0117liau ir pasirinko ekonomisto keli\u0105. Tiesa, tap\u0119s Lietuvos moksleivi\u0173 laisv\u0173j\u0173 imtyni\u0173 spartakiados \u010dempionu jis rimtai buvo prad\u0117j\u0119s galvoti apie studijas, susijusias su sportu.

\u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 tuo metu \u0161iek tiek u\u017erie\u010diau nos\u012f. Juk buvau Lietuvos \u010dempionas! Tai tur\u0117jo neigiamos \u012ftakos mokslams \u2013 suprast\u0117jo pa\u017eymiai, d\u0117l to man laikinai buvo u\u017edrausta sportuoti\u201c, \u2013 prisipa\u017eino A. Butkevi\u010dius.

Jis tikino, jog tapti politiku niekada neplanavo, tiesiog taip susiklost\u0117 likimas. Seimo narys pasakojo, jog per karjer\u0105 jam teko dirbti ir vairuotoju, ir statybos darb\u0173 vykdytoju.

N\u0117jo su visais<\/em><\/strong>

Politiko keliu prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 pasuko ir Savivaldyb\u0117s vicemeras Joris Ju\u0161kauskas. Jis teig\u0117, jog kito pasirinkimo nelabai ir tur\u0117jo, nes \u0161eimoje visuomet buvo daug d\u0117mesio skiriama diskusijoms apie valstyb\u0117s reikalus, visuomet buvo akcentuojama patrioti\u0161kumo svarba.

\u201e\u017dinau, kad mano t\u0117tis dar sovietiniais laikais nevengdavo vie\u0161ai giedoti nepriklausomos Lietuvos himn\u0105. Augdamas tokioje aplinkoje buvau tarsi \u012fpareigotas formuoti atitinkamas savo vertybes\u201c, \u2013 pasakojo J. Ju\u0161kauskas.

Nors pasirinko politiko keli\u0105, pats vicemeras vengia \u0161io \u017eod\u017eio. Jam politika \u2013 galimyb\u0117 pad\u0117ti \u017emon\u0117ms.

\u201eKalbame apie tai, kaip einame kartu. Visgi tam tikrame gyvenimo etape a\u0161 atsiskyriau nuo vis\u0173 ir pasirinkau kit\u0105 keli\u0105. Did\u017eioji dalis mano bendraam\u017ei\u0173 lieka didmies\u010diuose ar i\u0161vyksta \u012f u\u017esien\u012f, o a\u0161 nusprend\u017eiau gr\u012f\u017eti \u012f gimtin\u0119 ir pabandyti \u010dia sukurti k\u0105 nors gero. D\u017eiaugiuosi \u0161iuo pasirinkimu\u201c, \u2013 prisipa\u017eino J. Ju\u0161kauskas.<\/p>\n\n\n\n

Andrius GRYGELAITIS<\/em><\/p>\n\n\n\n

Nuotr<\/strong>. Renginyje, kur\u012f ved\u0117 (i\u0161 de\u0161in\u0117s) seni\u016bnas Romas \u0160unokas ir klebonas Jonas Cikana, netr\u016bko nei muzikos, nei \u012fkvepian\u010di\u0173 istorij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Publikuota: „Santaka”, 2024-01-05.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Anks\u010diau kybartie\u010diams buvo \u012fprasta \u0161ventiniu laikotarpiu susitikti ba\u017eny\u010dioje vykdavusiose netradicin\u0117se popiet\u0117se ir visiems kartu gvildenti vis kitas temas. Pasaul\u012f sukaus\u010dius pandemijai \u0161i gra\u017ei tradicija buvo nutr\u016bkusi. Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje ji<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":3559,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"class_list":["post-3558","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kybartai-spaudoje"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3558","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3558"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3558\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3560,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3558\/revisions\/3560"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3559"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3558"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3558"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3558"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}