{"id":3605,"date":"2024-05-24T09:23:22","date_gmt":"2024-05-24T06:23:22","guid":{"rendered":"https:\/\/kybartai.lt\/?p=3605"},"modified":"2024-05-24T09:24:16","modified_gmt":"2024-05-24T06:24:16","slug":"jubilieju-svenciantis-altaristas-apie-kunigyste-svajojo-nuo-mazens","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/jubilieju-svenciantis-altaristas-apie-kunigyste-svajojo-nuo-mazens\/","title":{"rendered":"Jubiliej\u0173 \u0161ven\u010diantis altaristas apie kunigyst\u0119 svajojo nuo ma\u017eens"},"content":{"rendered":"\n

Pastarosios dienos Kybart\u0173 parapijos kunigui altaristui Vaclovui Stak\u0117nui \u2013 ypatingos. Vakar jis pamin\u0117jo 54-\u0105sias \u012f\u0161ventinimo \u012f kunigus metines, o \u0161iandien \u0161ven\u010dia garbing\u0105 90-ies met\u0173 jubiliej\u0173. Sekmadien\u012f dvasininkas min\u0117s dar vien\u0105 prog\u0105 \u2013 sueis 35 metai, kai jis prad\u0117jo tarnyst\u0119 Kybartuose.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kartu su broliu<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u201eJau nedaug lik\u0119 mano am\u017einink\u0173, ypa\u010d tarp kunig\u0173. D\u0117koju Dievui, kad mane globoja, kad vis dar turiu j\u0117g\u0173 kasdien eiti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 ir \u0161alia klebono Jono Cikanos laikyti \u0161v. Mi\u0161ias\u201c, \u2013 sako \u0161iandien 90-met\u012f \u0161ven\u010diantis kybartie\u010di\u0173 ir j\u012f pa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 tiesiog T\u0117veliu vadinamas kun. V. Stak\u0117nas.<\/p>\n\n\n\n

Dvasininkas gim\u0117 1934 m. gegu\u017e\u0117s 24 d. Panev\u0117\u017eio rajone. Jis augo religingoje \u0161eimoje, su t\u0117vais, trimis broliais ir seserimi nuolat lankydavo pamaldas, da\u017enai melsdavosi namuose.<\/p>\n\n\n\n

Dar daugiau: 1941 m. pavasar\u012f, siekdamas padr\u0105sinti metais vyresn\u012f brol\u012f, b\u016bsimas kunigas nuolat j\u012f lyd\u0117davo \u012f maldos namus ruo\u0161tis Pirmajai Komunijai. T\u0105dien, kai brolis pri\u0117m\u0117 Komunij\u0105, j\u0105 pri\u0117m\u0117 ir dabartinis Kybart\u0173 altaristas. Jis prisipa\u017eino tuomet dar nesijaut\u0119s tvirtai, ta\u010diau kunigas t\u0105kart paai\u0161kino, kad atlyd\u0117damas brol\u012f ir klausydamasis mokym\u0173 Vaclovas visi\u0161kai pasiruo\u0161\u0117 \u0161iam \u017eingsniui. Be abejo, proces\u0105 ka\u017ekiek paspartino ir art\u0117jan\u010dio karo nuojauta, nes niekas ne\u017einojo, kas gali nutikti.<\/p>\n\n\n\n

Pavyko ne i\u0161 karto<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Dar b\u016bdamas ma\u017eas berniukas Vaclovas po truput\u012f prad\u0117jo svajoti apie kunigyst\u0117s keli\u0105. Visgi \u0161i\u0105 svajon\u0119 \u012fgyvendinti pavyko ne i\u0161 karto. Po mokyklos jis \u012fstojo \u012f Vilniaus mi\u0161kininkyst\u0117s technikum\u0105, kur\u012f pabaig\u0119s gavo paskyrim\u0105 Alytuje dirbti mi\u0161kininku, o v\u0117liau ir ry\u0161ininku.<\/p>\n\n\n\n

Alytuje jaunas specialistas artimai susibi\u010diuliavo su k\u0105 tik ten atkeltu kun. Sigitu Tamkevi\u010diumi. B\u016btent jis i\u0161 prad\u017ei\u0173 pakviet\u0117 b\u016bsim\u0105 dvasinink\u0105 patarnauti \u0161v. Mi\u0161iose, o v\u0117liau pats nuve\u017e\u0117 \u012f Kauno kunig\u0173 seminarij\u0105 priduoti dokument\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u201eTuo laiku kasmet stojan\u010di\u0173j\u0173 \u012f kunigus b\u016bdavo apie dvi de\u0161imtys, o priimdavo tik penkis. Tie, kuri\u0173 nepriimdavo, paprastai tarsi pogrindyje slapta b\u016bdavo mokomi ma\u017eose parapijose, o v\u0117liau vis tiek \u012f\u0161ventinami \u012f kunigus. Atsimenu, kad \u012f mano pasiry\u017eim\u0105 vald\u017eios atstovai labai keistai \u017ei\u016br\u0117jo. Jiems buvo nesuprantama, kaip a\u0161, darb\u0105 turintis \u017emogus, noriu keisti profesij\u0105 ir tapti kunigu\u201c, \u2013 prisimin\u0117 \u0161iandien jubiliej\u0173 \u0161ven\u010diantis dvasininkas.<\/p>\n\n\n\n

Pirmoji stotel\u0117 \u2013 Kybartai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012e seminarij\u0105 kun. V. Stak\u0117nas \u012fstojo 1965 m., o j\u0105 baig\u0117 1970 m.<\/p>\n\n\n\n

\u201eAtsimenu, kaip visi t\u0105 akimirk\u0105 \u0161ypsojosi, d\u017eiaug\u0117si, o a\u0161 negal\u0117jau sulaikyti a\u0161ar\u0173. Man tai buvo labai jautru\u201c, \u2013 prisipa\u017eino altaristas.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 karto jis buvo paskirtas Kybart\u0173 parapijos vikaru, ta\u010diau tarnyst\u0117 m\u016bs\u0173 rajone truko neilgai. Vos po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 dvasininkas penkeriems metams i\u0161vyko \u012f Lazdijus, o v\u0117liau \u2013 \u012f Garliav\u0105, kur buvo \u0161i\u0173 parapij\u0173 vikaru. 1980-aisiais kun. V. Stak\u0117nas paskirtas Alytaus rajono Krokialaukio parapijos klebonu, kuriuo i\u0161buvo iki 1989-\u0173j\u0173. Tuomet jis v\u0117l sugr\u0105\u017eintas \u012f Kybartus ir \u0117jo klebono pareigas iki 2003 m. gegu\u017e\u0117s 27 d. T\u0105dien kunigas i\u0161\u0117jo \u012f altarij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u201eKybartai buvo mano pirmoji ir grei\u010diausiai paskutin\u0117 stotel\u0117. Jau\u010diu, kad kybartie\u010diai i\u0161ties mane myli, kaip ir a\u0161 juos. Nesl\u0117psiu, kartais tenka kai kuriuos \u017emones pabarti, bet tai darau tik i\u0161 meil\u0117s, nor\u0117damas gero\u201c, \u2013 teig\u0117 pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n

Organizuotas pagrobimas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nors did\u017ei\u0105j\u0105 dvasininko gyvenimo dal\u012f altaristas praleido Kybartuose, ta\u010diau bene \u012fsimintiniausi metai jam buvo Krokialaukyje. Jis ten sutiko daug ger\u0173, d\u0117mesing\u0173 bei suprating\u0173 \u017emoni\u0173. Visgi ne visi prisiminimai malon\u016bs.<\/p>\n\n\n\n

Ir dabar kun. V. Stak\u0117nas kone iki smulkmen\u0173 prisimena vien\u0105 1982-\u0173j\u0173 rugpj\u016b\u010dio nakt\u012f. T\u0105kart prie\u0161 pat vidurnakt\u012f \u012f jo duris pasibeld\u0117 vyras ir dvi moterys, pra\u0161ydami kuo skubiau va\u017eiuoti pas neva mir\u0161tan\u010di\u0105 ligon\u0119. I\u0161 prad\u017ei\u0173 dvasininkas ketino vykti savo automobiliu, ta\u010diau atvyk\u0117liai \u012ftikino s\u0117sti \u012f j\u0173 transporto priemon\u0119. Kartu nor\u0117jo vykti ir sve\u010diuose lankiusis kun. V. Stak\u0117no sesuo, ta\u010diau jai buvo atkirsta, kad ma\u0161inoje n\u0117ra vietos.<\/p>\n\n\n\n

\u201eNuva\u017eiavome gal du kilometrus, kai automobilis sustojo, viduje buvusios moterys greitai i\u0161\u0161oko, o vietoje j\u0173 staiga \u012flipo du vyrai. Jie i\u0161kart u\u017elau\u017e\u0117 man rankas, suri\u0161o kojas, u\u017eklijavo burn\u0105. U\u017epuolikai u\u017espaud\u0117 miego arterij\u0105, tad kuriam laikui praradau s\u0105mon\u0119. Kai j\u0105 v\u0117l atgavau, pama\u010diau, kad mus seka ka\u017ekoks motociklas. Pasteb\u0117jau, kad nusikalt\u0117liai trumpam buvo sutrik\u0119, nes tas motociklas ilgai nesitrauk\u0117\u201c, \u2013 pasakojo dvasininkas.<\/p>\n\n\n\n

Jis teig\u0117, jog tuo metu galvoje sukosi \u012fvairios mintys, ta\u010diau tik\u0117jimas niekada nebuvo apleid\u0119s. Kunigas mintyse \u0117m\u0117 melstis ir pra\u0161yti Dievo pagalbos. Akivaizdu, kad maldos buvo i\u0161girstos. \u0160iek tiek pave\u017eioj\u0119 u\u017epuolikai galiausiai j\u012f i\u0161met\u0117 ir paliko mi\u0161ke.<\/p>\n\n\n\n

\u201eNe\u017einia, kuo viskas b\u016bt\u0173 pasibaig\u0119, bet a\u0161 apsime\u010diau mir\u0161tantis. Tikriausiai tai juos i\u0161g\u0105sdino ir d\u0117l to banditai mane paliko gul\u0117ti. Ne\u017einau kaip, bet i\u0161 paskutini\u0173 j\u0117g\u0173 pavyko nusiirti iki kelio. Ka\u017ekaip nuo burnos nusismauk\u0119s rai\u0161t\u012f \u0117miau \u0161auktis pagalbos. Netrukus sustojo pro \u0161al\u012f va\u017eiav\u0119s automobilis, kurio vairuotojas nuve\u017e\u0117 iki Alytaus policijos komisariato. Deja, nusikalt\u0117li\u0173 taip niekas ir nerado\u201c, \u2013 apgailestavo dvasininkas.<\/p>\n\n\n\n

Nuo\u0161irdesni katalikai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kun. V. Stak\u0117nas iki \u0161iol d\u0117koja Dievui, kad jo neapleido ne tik t\u0105 baugi\u0105 akimirk\u0105, bet ir globoja iki dabar. Jis d\u017eiaugiasi vis dar gal\u0117damas eiti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, kasdien skaityti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, bendrauti su tikin\u010diaisiais.<\/p>\n\n\n\n

\u201eAnks\u010diau, kai dar tur\u0117jau daugiau j\u0117g\u0173, pats ir \u017eol\u0119 prie nam\u0173 nusipjaudavau, ir nudirbdavau kitus darbus. Dabar jau daug ko negaliu daryti, ta\u010diau vis dar m\u0117gstu pasivaik\u0161\u010dioti po sod\u0105. Esu palaimintas, kad mane supa labai geri \u017emon\u0117s. Puikiai manimi r\u016bpinasi \u0161eiminink\u0117 bei Kybart\u0173 klebonas Jonas Cikana. Jis \u2013 did\u017eiul\u0117 atrama. Klebonas labai padeda visose gyvenimo srityse\u201c, \u2013 gra\u017ei\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 negail\u0117jo kun. V. Stak\u0117nas.<\/p>\n\n\n\n

Per ilgus kunigyst\u0117s metus jam teko patirti visko, ta\u010diau savo pasirinkimu dvasininkas niekada nebuvo suabejoj\u0119s.<\/p>\n\n\n\n

\u201eSunkiausia buvo, kai vienu metu teko dirbti trijose parapijose. Pasteb\u0117jau, kad nors anks\u010diau religija buvo engiama, draud\u017eiama ir netgi persekiojama, ta\u010diau tikin\u010di\u0173j\u0173 buvo daugiau ir jie buvo nuo\u0161irdesni katalikai. Dabar nema\u017eai \u017emoni\u0173 nori, kad j\u0173 vaikai b\u016bt\u0173 pakrik\u0161tyti ar priimt\u0173 Pirm\u0105j\u0105 Komunij\u0105, ta\u010diau patys \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 nevaik\u0161to. Jie nerodo deramo pavyzd\u017eio savo at\u017ealoms. Tikiuosi, jog tai pasikeis\u201c, \u2013 vyl\u0117si pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n

Andrius GRYGELAITIS<\/em><\/p>\n\n\n\n

Autoriaus nuotr.<\/strong> Kunigas Vaclovas Stak\u0117nas dalyvavo Tikin\u010di\u0173j\u0173 teis\u0117ms ginti katalik\u0173 komiteto veikloje, bendradarbiavo Lietuvos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios kronikoje.<\/p>\n\n\n\n

Publikuota: „Santaka”, 2024-05-24.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pastarosios dienos Kybart\u0173 parapijos kunigui altaristui Vaclovui Stak\u0117nui \u2013 ypatingos. Vakar jis pamin\u0117jo 54-\u0105sias \u012f\u0161ventinimo \u012f kunigus metines, o \u0161iandien \u0161ven\u010dia garbing\u0105 90-ies met\u0173 jubiliej\u0173. Sekmadien\u012f dvasininkas min\u0117s dar vien\u0105<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":3606,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[68,69],"tags":[],"class_list":["post-3605","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-asmenybes","category-sukaktys"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3605","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3605"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3605\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3609,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3605\/revisions\/3609"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3606"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3605"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3605"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3605"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}