Vos nesudegino<\/strong><\/p>\n\n\n\n Buvusio \u0160ik\u0161ni\u0173 dvaro teritorijoje, netoli \u0160iaudini\u0161ki\u0173, 1937 m. pavasarinink\u0173 \u2013 kataliki\u0161kos jaunimo organizacijos \u2013 25 met\u0173 jubiliejui atminti buvo pastatytas stogastulpis. 1988 m. jis rekonstruotas. Ilgai stov\u0117jus\u012f liaudies meno k\u016brin\u012f prie\u0161 por\u0105 met\u0173 nuvert\u0117 v\u0117tra. Galvodamas, k\u0105 su juo daryti, Kybart\u0173 seni\u016bnas R. \u0160unokas i\u0161 prad\u017ei\u0173 kreip\u0117si \u012f \u017eem\u0117s, ant kurios ir stov\u0117jo stogastulpis, savininkus, v\u0117liau \u2013 \u012f \u0160iaudini\u0161ki\u0173 bendruomen\u0117s atstovus, ragindamas juos restauruoti istorin\u0117s atminties \u017eenkl\u0105. Visgi nesulauk\u0119s palaikymo seni\u016bnas pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 i\u0161ve\u017eti nuvirtus\u012f stogastulp\u012f \u012f \u0160iaudini\u0161ki\u0173 bendruomen\u0117s nam\u0173 katilin\u0119 ir j\u012f sudeginti.<\/p>\n\n\n\n \u201eTaip jau sutapo, kad pana\u0161iu laiku dalyvavau Au\u0161ros Mickevi\u010dien\u0117s antrosios knygos apie Vilkavi\u0161kio kra\u0161to kry\u017edirbyst\u0119 pristatyme ir pagalvojau, kad gal\u0117\u010diau pats pabandyti restauruoti nuvirtus\u012f stogastulp\u012f. Laimei, jis dar nebuvo sudegintas. Netrukus su leidinio autore Au\u0161ra i\u0161sikalb\u0117jome, kad tas stogastulpis yra \u012ftrauktas \u012f kult\u016bros paveldo objekt\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. A\u0161 t\u0105 \u017einojau, bet buvau pamir\u0161\u0119s. Pasirodo, vos nesudeginome vertyb\u0117s\u201c, \u2013 prisimin\u0117 R. \u0160unokas.<\/p>\n\n\n\n Patar\u0117 statyti nauj\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nusprend\u0119s imtis darb\u0173 seni\u016bnas susisiek\u0117 su Kult\u016bros paveldo departamento Alytaus\u2013Marijampol\u0117s teritorinio skyriaus patar\u0117ja Violeta Kasperavi\u010di\u016bte, kuri atvykusi ap\u017ei\u016br\u0117jo paveldo objekt\u0105. Atva\u017eiavo ir kry\u017edirbys i\u0161 Lietuvos etnografijos muziejaus Rum\u0161i\u0161k\u0117se.<\/p>\n\n\n\n Meistras, \u012fvertin\u0119s stogastulpio b\u016bkl\u0119, patar\u0117 ne restauruoti, o statyti nauj\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201eStogastulpio pagrindas buvo supuv\u0119s, o virsdamas jis dar ir nepataisomai sul\u016b\u017eo. Meistraudamas nauj\u0105 objekt\u0105 i\u0161 to kry\u017edirbio gavau nema\u017eai verting\u0173 patarim\u0173. Pavyzd\u017eiui, kad stogel\u012f reikia gaminti i\u0161 vario, o ne kokio nors kito metalo. Taip jis i\u0161liks ilgaam\u017ei\u0161kesnis. Senasis stogastulpis buvo i\u0161gabentas \u012f Rum\u0161i\u0161kes ir dabar jo fragmentai eksponuojami Lietuvos etnografijos muziejuje\u201c, \u2013 pasakojo R. \u0160unokas.<\/p>\n\n\n\n Nauj\u0105j\u012f etnografin\u012f stulp\u0105 seni\u016bnas k\u016br\u0117 ma\u017edaug pusantr\u0173 met\u0173. Tiesa, procesas grei\u010diausiai b\u016bt\u0173 vyk\u0119s daug spar\u010diau, ta\u010diau kuriam laikui visk\u0105 sustabd\u0117 patirta sunki kojos trauma, d\u0117l kurios Kybart\u0173 seni\u016bnijos vadovas negal\u0117jo dirbti.<\/p>\n\n\n\n Savoti\u0161kai i\u0161pirko kalt\u0119<\/strong><\/p>\n\n\n\n R. \u0160unokas d\u017eiaug\u0117si, kad statant nauj\u0105 stogastulp\u012f jo kelyje pasitaik\u0117 daug ger\u0173 \u017emoni\u0173, kurie pad\u0117jo gauti reikiam\u0173 med\u017eiag\u0173, dalijo patarimus ar prisid\u0117jo \u012fvairiais kitais b\u016bdais. Tarp toki\u0173 asmen\u0173 seni\u016bnas \u012fvardijo Rymant\u0105 Vai\u010dait\u012f, Giedri\u0173 Labanausk\u0105, Valerij\u0173 Gliaubic\u0105, Vytaut\u0105 Juzum\u0105, Eugenij\u0173 Sabaliausk\u0105, Evald\u0105 Ma\u010diul\u012f, Robert\u0105 Mickevi\u010di\u0173, Rom\u0105 Adomait\u012f ir kt.<\/p>\n\n\n\n \u201eVisk\u0105 dariau palaipsniui, tik tada, kai jau\u010diau \u012fkv\u0117pim\u0105. Nors nieko pana\u0161aus anks\u010diau nebuvau dirb\u0119s, sunku tikrai nebuvo. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 meistraudamas stogastulp\u012f galvojau apie mam\u0105. Vaikyst\u0117je ji da\u017enai mane versdavo eiti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, o a\u0161 ne visada paklusdavau jos norams. Juokauju, kad dabar savoti\u0161kai i\u0161pirkau \u0161i\u0105 kalt\u0119\u201c, \u2013 \u0161ypsojosi seni\u016bnas.<\/p>\n\n\n\n Ma\u017edaug 4 m auk\u0161\u010dio stogastulp\u012f jis konstravo pagal pirmojoje A. Mickevi\u010dien\u0117s knygoje apie Vilkavi\u0161kio kra\u0161to kry\u017edirbyst\u0119 i\u0161spausdintus 1937 m. pastatyto objekto br\u0117\u017einius. Vienintelis skirtumas nuo jo \u2013 seni\u016bno sumeistrautas stogastulpis jau nebus \u012ftrauktas \u012f kult\u016bros paveldo objekt\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n\n\n\n Pabaigus ir pasta\u010dius stogastulp\u012f buvo surengta nedidel\u0117 ceremonija, \u012f kuri\u0105 susirinko \u0160iaudini\u0161ki\u0173 kaimo \u017emon\u0117s, atvyko keletas seni\u016bno bi\u010diuli\u0173, kit\u0173 \u017emoni\u0173, vienaip ar kitaip prisid\u0117jusi\u0173 prie \u0161io k\u016brinio atsiradimo. Ceremonijos metu stogastulp\u012f pa\u0161ventino Kybart\u0173 klebonas Jonas Cikana.<\/p>\n\n\n\n Sav\u0119s menininku nelaiko<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nors tokio daikto kaip stogastulpis R. \u0160unokas niekada anks\u010diau nebuvo dar\u0119s, darbas su med\u017eiu jam n\u0117ra svetimas. Jo sumeistraut\u0173 bald\u0173 galima rasti ne tik paties namuose, bet ir seni\u016bnijos patalpose, Kybart\u0173 Kristijono Donelai\u010dio gimnazijoje, kurioje anks\u010diau pa\u010diam yra tek\u0119 dirbti, taip pat kai kuriose kitose vietose.<\/p>\n\n\n\n Visgi did\u017eiausiu seni\u016bno pom\u0117giu grei\u010diausiai reik\u0117t\u0173 laikyti paveiksl\u0173, kuriuose darn\u0105 randa medis ir akmuo, komponavim\u0105. Kiek j\u0173 yra suk\u016br\u0119s, grei\u010diausiai negal\u0117t\u0173 pasakyti ir pats. Vienus paveikslus pa\u0161nekovas dovanoja kitiems, antrais puo\u0161ia savo nam\u0173 ar seni\u016bnijos patalpas, treti i\u0161keliauja net \u012f pa\u010diam vyrui ne\u017einomus kampelius, pavyzd\u017eiui, \u012f u\u017esienio valstybes.<\/p>\n\n\n\n Iki \u0161iol R. \u0160unokas buvo suorganizav\u0119s dvi savo darb\u0173 parodas, neatsisako min\u010di\u0173 kada nors surengti ir tre\u010di\u0105j\u0105.<\/p>\n\n\n\n Nors jo pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105 ir m\u0105stysen\u0105 formavo nema\u017eai meninink\u0173, sav\u0119s menininku seni\u016bnas nelaiko.<\/p>\n\n\n\n \u201eEsu labiau pasteb\u0117tojas ir d\u0117liotojas. Sugebu sukomponuoti akmenis su med\u017eio elementais taip, kad kitiems b\u016bt\u0173 gra\u017eu. Kartais galiu pro t\u0105 pat\u012f med\u017eio gabal\u0105 \u0161imtus kart\u0173 praeiti ir nieko ne\u012f\u017evelgti, bet \u0161imtas pirm\u0105j\u012f syk\u012f visai nety\u010dia sugebu ka\u017ek\u0105 unikalaus pasteb\u0117ti. Tuomet jau mintys pa\u010dios ima d\u0117liotis, kaip i\u0161 jo ka\u017ek\u0105 gra\u017eaus i\u0161spausti\u201c, \u2013 \u0161ypsojosi pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n I\u0161 deginto med\u017eio<\/strong><\/p>\n\n\n\n R. \u0160unokas kone kas vakar\u0105 po darbo keliauja \u012f savo dirbtuves ir ten vis k\u0105 nors meistrauja. Vyras teig\u0117 taip atsipalaiduojantis, pamir\u0161tantis kasdieninius r\u016bpes\u010dius.<\/p>\n\n\n\n Meil\u0119 med\u017eiui ir akmenims jis atrado labai seniai \u2013 daugiau nei prie\u0161 keturiasde\u0161imt met\u0173. Tuomet vaik\u0161\u010diojant prie j\u016bros viena pa\u017e\u012fstama dailinink\u0117 parod\u0117 akmenis su skyl\u0117mis. Pavadinusi juos laim\u0117s akmenimis, meninink\u0117 prasitar\u0117, kad tokius randa tik laimingi \u017emon\u0117s. Nors t\u0105dien R. \u0160unokas nerado n\u0117 vieno tokio riedulio, netrukus j\u012f ap\u0117m\u0117 azartas ir taip prasid\u0117jo akmen\u0173 \u201emed\u017eiokl\u0117\u201c. Ja seni\u016bnas v\u0117liau u\u017ekr\u0117t\u0117 ir nema\u017eai savo pa\u017e\u012fstam\u0173.<\/p>\n\n\n\n Dabar kone kiekvien\u0105 vasar\u0105 jis vyksta prie j\u016bros ir vaik\u0161\u010diodamas papl\u016bdimiu ne tik stengiasi u\u017esimir\u0161ti, pails\u0117ti, bet ir prisirinkti kuo didesn\u012f kiek\u012f laim\u0117s akmen\u0173, kuriuos v\u0117liau jau gr\u012f\u017e\u0119s namo bando \u012fkomponuoti \u012f kuriamus paveikslus.<\/p>\n\n\n\n Pastaruoju metu vyras savo k\u016briniams stengiasi \u012fp\u016bsti nauj\u0173 spalv\u0173. Jis vis da\u017eniau degina med\u012f ir \u012f j\u012f bando \u012fkomponuoti baltus akmenukus. Jei ateityje m\u0117gins surengti dar vien\u0105 autorin\u0119 darb\u0173 parod\u0105, grei\u010diausiai joje bus eksponuojami b\u016btent tokie paveikslai.<\/p>\n\n\n\n \u201eDaug kas stebisi, kaip sugebu padaryti tokius gra\u017eius k\u016brinius. Manau, kad tai gal\u0117t\u0173 kiekvienas. Svarbiausia \u2013 pabandyti. O kai bandai, kai tam skiri nema\u017eai laiko, ka\u017ekas vis tiek pavyksta. Tiksl\u0173 dar turiu nema\u017eai. Pavyzd\u017eiui, labai nor\u0117\u010diau i\u0161 med\u017eio ir akmen\u0173 padaryti Faber\u017e\u0117 kiau\u0161in\u012f. Visgi labiausiai norisi toliau ramiai gyventi, o lengviausiai t\u0105 ramyb\u0119 randu dirbdamas su med\u017eiu\u201c, \u2013 \u0161yptel\u0117jo seni\u016bnas.<\/p>\n\n\n\n Andrius GRYGELAITIS<\/em><\/p>\n\n\n\n Autoriaus nuotr. Nauj\u0105j\u012f tautodail\u0117s k\u016brin\u012f Romas \u0160unokas gamino ma\u017edaug pusantr\u0173 met\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n Publikuota: „Santaka”, 2025-07-11,<\/p>\n\n\n\n