Sulaukti nesitik\u0117jo<\/strong><\/p>\n\n\n\n Maryte artim\u0173j\u0173 vadinama kybartiet\u0117 sak\u0117 niekada nesitik\u0117jusi, jog sulauks tokio jubiliejaus. Jaunyst\u0117je gera sveikata pasigirti negal\u0117jusi moteris gird\u0117davo aimanuojant vyresn\u0119 seser\u012f, kad Maryt\u0117 savo vaik\u0173 pilnametyst\u0117s nesulauksianti. Ta\u010diau ilgaam\u017e\u0117 du s\u016bnus ne tik u\u017eaugino, bet ir sulauk\u0117 j\u0173 pensinio am\u017eiaus, at\u0161vent\u0117 ne vien\u0105 gra\u017e\u0173 jubiliej\u0173, deja, vyresn\u012fj\u012f jau ir palaidojo, o dabar d\u017eiaugiasi pulku an\u016bk\u0173 ir proan\u016bki\u0173.<\/p>\n\n\n\n Nors dabar atrodyt\u0173, kad 100 met\u0173 b\u0117gte prab\u0117go, perkra\u010diusi savo gyvenim\u0105 Marijona sako, kad b\u016bta ne tik d\u017eiaugsm\u0173, bet ir skausmo, a\u0161ar\u0173, labai sunki\u0173 etap\u0173, apie kuriuos kalbant ir dabar gumulas gerkl\u0117je stringa.<\/p>\n\n\n\n Maryt\u0117s t\u0117v\u0173 \u0161eima gyveno netoli Kybart\u0173 esan\u010diame Varpu\u010di\u0173 kaime. T\u0117tis buvo pastat\u0119s gra\u017e\u0173 nam\u0105, ta\u010diau \u016bkio darb\u0173 nelabai m\u0117go. Jis tur\u0117jo tarnyb\u0105 \u2013 dirbo pasienio policijoje. Ant mamos pe\u010di\u0173 laik\u0117si visas nam\u0173 \u016bkis \u2013 gausi \u0161eimyna, gyvuliai, pauk\u0161\u010diai, 8 hektarai dirbamos \u017eem\u0117s, kuri\u0105 Bakanavi\u010di\u0173 \u0161eima gavo i\u0161parceliavus \u0160ik\u0161ni\u0173 dvar\u0105.<\/p>\n\n\n\n Tiesa, neblog\u0105 atlyginim\u0105 gav\u0119s t\u0117tis \u017eem\u0117s darbams samdydavo darbinink\u0173. Marijona prisimena, kad per rugiapj\u016bt\u0119 jiems mok\u0117davo po 5 litus u\u017e dien\u0105.<\/p>\n\n\n\n Vaik\u0173 tais laikais \u0161eimose gimdavo daug \u2013 kone kas metai, tad prakut\u0119 jie i\u0161kart tapdavo \u016bkio talkininkais. Maryt\u0117 prisimena, kaip dar visai ma\u017eut\u0117 ganydavo \u017e\u0105siukus: vandens \u012fpildavo, \u017eirnius sukramtydavo ir \u0161iuo susmulkintu lesalu maitino savo ma\u017euosius globotinius.<\/p>\n\n\n\n Liko na\u0161lai\u010diais<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jauki vaikyst\u0117 Marytei baig\u0117si sulaukus devyneri\u0173, kai vos savait\u0119 pasirgusi mir\u0117 mama, o kartu su ja \u2013 ir \u012fs\u010diose u\u017esimezgusi nauja gyvyb\u0117. Jaunai moteriai, auginusiai penkis ma\u017eylius, koj\u0105 grandine su\u017ealojo pasibaid\u017eiusi karv\u0117. Nors \u017eaizda neatrod\u0117 gr\u0117smingai, koja netrukus \u0117m\u0117 m\u0117lti, gangrenavo, ir u\u017ekratas u\u017enuodijo vis\u0105 organizm\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u201eArtimiausias daktaras buvo Virbalyje. Dav\u0117 mamai juodosios mosties kojai gydyti, bet ta nei\u0161gelb\u0117jo\u201c, \u2013 li\u016bdnais prisiminimais dalinosi Marijona.<\/p>\n\n\n\n Jauniausiam broliukui tebuvo vieni, jauniausiai sesei \u2013 ketveri metukai. Kiek i\u0161 viso mama pagimd\u0117 vaik\u0173, Marijona net ne\u017eino. U\u017eaugo penkiese, prisimena du u\u017e save jaunesnius mirusius k\u016bdik\u0117lius.<\/p>\n\n\n\n \u201e\u017dinot, tais laikais vaik\u0173 niekas taip nepopindavo, tiek d\u0117mesio neskirdavo, o ir galimybi\u0173 nebuvo. Daug ma\u017e\u0173 mirdavo, ir tai buvo nat\u016bralu. Prisimenu, kai k\u016bdikis nei\u0161gyvendavo, \u017emon\u0117s sakydavo: bus Dievuliui \u012f kruopas\u201c, \u2013 skaud\u017eiu pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio humoru dalinosi M. Pe\u010diukonien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Kai po mamos mirties t\u0117tis ved\u0117 jos seser\u012f, na\u0161lai\u010diai su\u017einojo, k\u0105 rei\u0161kia gyventi su pamote. \u201eNors ji \u2013 tikra m\u016bs\u0173 teta, buvo pikta, vaik\u0173 nemyl\u0117jo, sav\u0173 nesusilauk\u0117. Tik ma\u017eiausi\u0105 m\u016bs\u0173 broliuk\u0105 pripa\u017eino. J\u012f v\u0117liau, pasitraukusi gyventi \u012f JAV, dokumentuose savo vaiku \u012fra\u0161\u0117\u201c, \u2013 prisiminimus sklaid\u0117 Marijona, v\u0117liau aplankiusi u\u017ej\u016bryje gyvenus\u012f brol\u012f.<\/p>\n\n\n\n Sutiko ant b\u0117gi\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kybartiet\u0117 iki \u0161iol mintinai beria maldas, kuriomis smetonin\u0117je Lietuvoje gimnazistams prasid\u0117davo ir baigdavosi pamokos. Ryte vaikai melsdavo \u0160ventosios Dvasios dovan\u0173 protui ap\u0161viesti ir sielos j\u0117goms sustiprinti, tvirtumo mokslams gerai i\u0161eiti, o po pamok\u0173 d\u0117kodavo Dievui u\u017e visas suteiktas g\u0117rybes.<\/p>\n\n\n\n M. Pe\u010diukonien\u0117 gerai prisimena, kaip 1940 m. \u201eu\u017e\u0117jo rusai\u201c ir prasid\u0117jo tremtys. Nors ve\u017eimai jau buvo sukrauti, \u0161eim\u0105 nuo tokios dalios i\u0161gelb\u0117jo prasid\u0117j\u0119s Antrasis pasaulinis karas.<\/p>\n\n\n\n Maryt\u0117s t\u0117v\u0173 kieme buvo rus\u0173 apkasai. Tad \u0161eima mat\u0117, kaip spruko rus\u0173 kareiviai, jos t\u0117\u010diui pamelav\u0119, jog dar ne karas, o tik manevrai. Ta\u010diau netrukus \u012f kiem\u0105 \u012fried\u0117jo ratuota vokie\u010di\u0173 armija, ir viskas i\u0161ai\u0161k\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n Nors vokie\u010di\u0173 kariai su vietiniais gyventojais bendravo draugi\u0161kai, Marijona iki \u0161iol negali pamir\u0161ti tragi\u0161ko \u017eyd\u0173 tautos likimo.<\/p>\n\n\n\n \u201eMes drauge \u017eaisdavome su \u017eyd\u0173 vaikais, puikiai sutar\u0117me. Tod\u0117l iki \u0161iol man akyse stovi vaizdai, kaip mano pa\u017e\u012fstamus suvar\u0117 \u012f vietinio \u016bkininko kluon\u0105, o i\u0161 pamald\u0173 einantiems kybartie\u010diams dav\u0117 kastuvus ir Sm\u0117lyne privert\u0117 kasti duobes. Nakt\u012f prie t\u0173 duobi\u0173 \u017eydai buvo su\u0161audyti. Nesuvokiu tokio \u017emoni\u0173 \u017eiaurumo\u201c, \u2013 kalb\u0117jo M. Pe\u010diukonien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Traukiantis frontui vokie\u010diai apkasams kasti i\u0161sivar\u0117 Maryt\u0117s t\u0117v\u0105, pamot\u0119 ir jaun\u0117l\u0119 seser\u012f su broliu. Pati devyniolikmet\u0117 Marijona jau buvo i\u0161tek\u0117jusi ir gyveno atskirai.<\/p>\n\n\n\n Savo vyr\u0105, kaip juokauja, sutiko ant b\u0117gi\u0173. Maryt\u0117 tuo metu dirbo gele\u017einkelio stotyje telegrafiste, o de\u0161imtme\u010diu vyresnis Jonas buvo gele\u017einkelietis \u2013 \u0161ios profesijos vyr\u0173 \u012f front\u0105 neimdavo. M. Pe\u010diukonien\u0117 juokavo, kad karo metu, ir dar Kybartuose, didelio vyr\u0173 pasirinkimo nebuvo, tad jauna pora greitai susituok\u0117, netrukus vienas po kito gim\u0117 s\u016bn\u016bs. Pokaris nebuvo lengvas laikas vaikams auginti, ta\u010diau jaunyst\u0117s vargus u\u017ego\u017e\u0117 d\u017eiaugsmai.<\/p>\n\n\n\n D\u017eiaugiasi an\u016bkais<\/strong><\/p>\n\n\n\n Marijona prisimena, kaip abu su vyru eidavo pasi\u0161okti \u012f miesto sode rengtus \u0161oki\u0173 vakarus. Kartu vesdavosi ir vaikus. \u0160ie s\u0117d\u0117davo ir kantriai laukdavo, kol t\u0117vai pasilinksmins. Su Jonu Marytei buvo lemta nugyventi 49 metus, daugiau nei prie\u0161 tris de\u0161imtme\u010dius kybartiet\u0117 liko na\u0161l\u0117.<\/p>\n\n\n\n Su jaun\u0117lio s\u016bnaus Algimanto \u0161eima gyvenanti ilgaam\u017e\u0117 jau\u010diasi viskuo apr\u016bpinta, pri\u017ei\u016brima, d\u017eiaugiasi atva\u017eiuojan\u010diais an\u016bkais ir proan\u016bkiais, \u0161imtametei surengusiais gra\u017ei\u0105 jubiliejaus \u0161vent\u0119 su jaunyst\u0117s viet\u0173 prisiminimais, smuikinink\u0117s koncertu, \u0161v. Mi\u0161iomis ir i\u0161kilminga vakariene kavin\u0117je.<\/p>\n\n\n\n Vis\u0105 gyvenim\u0105 iki pensijos M. Pe\u010diukonien\u0117 dirbo pardav\u0117ja, gra\u017eiai sutar\u0117 su klientais, tad kybartie\u010diai Maryt\u0119 mena kaip paslaugi\u0105, draugi\u0161k\u0105, mandagi\u0105 moter\u012f.<\/p>\n\n\n\n \u201eSu visais \u017emon\u0117mis gra\u017eiai sutariau, su kaimynais visada artimai bendravome. Matot, pas mus jie gali u\u017eeiti kada panor\u0117j\u0119, \u2013 \u012f kiaurai per j\u0173 kiem\u0105 vedan\u010dius vartelius rod\u0117 Marijona ir svarst\u0117, jog meil\u0117 artimiesiems, taikus b\u016bdas ir gra\u017eus bendravimas su \u017emon\u0117mis, ko gero, ir yra jos ilgaam\u017ei\u0161kumo paslaptis.<\/p>\n\n\n\n Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116<\/em><\/p>\n\n\n\n K\u0119stu\u010dio INKRATOS nuotr. Pasveikinti kybartiet\u0119 Marij\u0105 Pe\u010diukonien\u0119 (centre) su gra\u017eiu jubiliejumi suva\u017eiavo gimin\u0117s, draugai, atvyko rajono vald\u017eios atstovai.<\/em><\/p>\n\n\n\n Publikuota: „Santaka”, 2025-07-25,<\/p>\n\n\n\n