Apie praeit\u012f \u2013 \u017eaismingiau<\/strong><\/p>\n\n\n\n I\u0161 pirmo \u017evilgsnio \u201ePenki obuoliai Albinui\u201c gali pasirodyti kaip dviej\u0173 paaugli\u0173 nuotyki\u0173 istorija. Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 tai kur kas daugiau nei nuotyki\u0173 pasakojimas. Knyga skirta ne tik jaunajam skaitytojui \u2013 pirmiausia ji skirta Kybartams, autor\u0117s Dianos Lekevi\u010dien\u0117s (Vai\u010daityt\u0117s) gimtajam miestui, jo istorijai, \u017emon\u0117ms ir i\u0161saugotai atmin\u010diai.<\/p>\n\n\n\n Mintis ra\u0161yti knyg\u0105 autorei kilo dar prie\u0161 septynerius ar a\u0161tuonerius metus. Pasak jos, tekstas gim\u0117 pama\u017eu \u2013 ne nuolat s\u0117dint prie rankra\u0161\u010dio, o po truput\u012f kaupiant prisiminimus, istorinius faktus ir \u012fvairi\u0105 med\u017eiag\u0105.<\/p>\n\n\n\n D. Lekevi\u010dien\u0117 pripa\u017eino, kad mint\u012f ra\u0161yti knyg\u0105 labiausiai pastiprino Kybart\u0173 istorijos metra\u0161tininko, kra\u0161totyrininko Albino Vaitkevi\u010diaus monografija \u201eKybartai\u201c.<\/p>\n\n\n\n \u201eSusipa\u017einusi su \u201eKybartais\u201c pagalvojau: kaip b\u016b\u010diau nor\u0117jusi \u0161i\u0105 knyg\u0105 perskaityti dar mokykloje. Miest\u0105 pama\u010diau visi\u0161kai kitomis akimis. B\u016btent tada gim\u0117 mintis jaunajam skaitytojui sukurti lengvesn\u012f, gyvesn\u012f ir labiau \u012ftraukiant\u012f pasakojim\u0105 apie miesto istorij\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 D. Lekevi\u010dien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Autor\u0117 pripa\u017eino, kad A. Vaitkevi\u010diaus monografija \u201eKybartai\u201c yra labai vertingas, vis d\u0117lto gana akademi\u0161kas leidinys \u2013 jame gausu fakt\u0173, lenteli\u0173, \u017eem\u0117lapi\u0173 ir istorini\u0173 detali\u0173, tod\u0117l knyg\u0105 nelengva perskaityti net ir suaugusiesiems. O naujoji knyga gim\u0117 kaip bandymas istorij\u0105 perteikti gyviau ir papras\u010diau.<\/p>\n\n\n\n Puslapiai alsuoja Kybart\u0173 dvasia<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasak D. Lekevi\u010dien\u0117s, anks\u010diau ji niekada pernelyg nesusim\u0105stydavo, k\u0105 jai rei\u0161kia Kybartai, ta\u010diau kuo ilgiau gyvena svetur, tuo stipriau jau\u010diasi esanti tikra kybartiet\u0117 \u2013 o gal, kaip pati juokauja, kybartin\u0117. Su metais ry\u0161ys su gimtuoju miestu tik stipr\u0117ja, atsirado ir savoti\u0161kas \u012fsipareigojimas saugoti jo istorij\u0105, prisiminimus ir perduoti tai kitiems.<\/p>\n\n\n\n Akivaizdu, kad knygoje alsuoja vietos dvasia. Puslapiuose ry\u0161kiai atsiskleid\u017eia miesto veidas \u2013 Kybartai vaizduojami jautriai, gyvai ir tikrovi\u0161kai, perteikiant ne tik istorinius faktus, bet ir savit\u0105 miesto nuotaik\u0105, \u017emoni\u0173 charakterius bei kasdienio gyvenimo puls\u0105. Tekste atgyja istoriniai objektai \u2013 nuo p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 tilto, gele\u017einkelio stoties po\u017eemi\u0173 ir paminklini\u0173 akmen\u0173 iki Kybartams svarbi\u0173 asmenybi\u0173 bei j\u0173 istorij\u0173. Tai pasakojimas apie miest\u0105, kuriame praeitis tampa gyva, o istorija prabyla jaunam \u017emogui suprantama ir \u012ftraukian\u010dia kalba.<\/p>\n\n\n\n Leidinyje gausu reali\u0173 istorij\u0173 ir autenti\u0161k\u0173 pasakojim\u0173. Kai kurie j\u0173 atkeliav\u0119 i\u0161 pa\u010dios autor\u0117s \u0161eimos prisiminim\u0173. Vieno pagrindini\u0173 veik\u0117j\u0173 \u2013 Albino \u2013 prototipu tapo Kybart\u0173 \u0161viesuolis A. Vaitkevi\u010dius. Knygoje yra ir i\u0161galvot\u0173 persona\u017e\u0173, toki\u0173 kaip \u017eydait\u0117 Sara, padedan\u010di\u0173 dar gyviau atskleisti miesto praeit\u012f bei anuomet gyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 likimus. Vis d\u0117lto daugelis minim\u0173 detali\u0173 yra autenti\u0161kos \u2013 tikros \u017emoni\u0173 pavard\u0117s, anuomet veikusios parduotuv\u0117s, \u012fstaigos ir kiti miesto istorijos \u017eenklai.<\/p>\n\n\n\n Suvalkieti\u0161ka tarm\u0117 ir \u0161iek tiek fantazijos<\/strong><\/p>\n\n\n\n Knygoje susipina tikri praeities faktai ir \u0161iek tiek fantazijos, ta\u010diau jos \u010dia n\u0117ra daug. Fantastikos elementai pasitelkti tam, kad istorija b\u016bt\u0173 patrauklesn\u0117 jaunam skaitytojui ir atsirast\u0173 galimyb\u0117 veik\u0117jus \u201epaleisti\u201c laiko tuneliu \u2013 tarsi \u012f kelion\u0119 praeitin. Informacijos leidiniui D. Lekevi\u010dien\u0117 ie\u0161kojo visur: r\u0117m\u0117si \u017emoni\u0173 prisiminimais, archyvine med\u017eiaga, nema\u017eai duomen\u0173 rado ir rusi\u0161kuose \u0161altiniuose.<\/p>\n\n\n\n \u201eNe vienam kybartie\u010diui i\u0161\u016b\u017eiau ausis \u012fvairiais klausimais\u201c, \u2013 juok\u0117si D. Lekevi\u010dien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Dar vienas knygos \u017eavesys \u2013 joje nepamir\u0161ta suvalkieti\u0161ka tarm\u0117. Skaitytojai \u010dia ras daug m\u016bs\u0173 kra\u0161tui b\u016bding\u0173 posaki\u0173, \u017eod\u017ei\u0173 ir j\u0173 form\u0173: \u201ekas do\u201c, \u201egrabas\u201c, \u201eatsisveikyt\u201c, \u201esenobi\u0161kus\u201c, \u201eainam\u201c, \u201eantrusyk\u201c, \u201ema\u017eu\u201c.<\/p>\n\n\n\n Knygoje i\u0161laikyta gyva \u0161nekamoji kalba \u2013 \u201enuskendusios\u201c gal\u016bn\u0117s, i\u0161t\u0119stos bals\u0117s ir kiti suvalkieti\u0161kai tarmei b\u016bdingi kalbos niuansai, suteikiantys pasakojimui autenti\u0161kumo ir savitumo.<\/p>\n\n\n\n I\u0161 renginio i\u0161\u0117jo ne tu\u0161\u010diomis<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u012e knygos pristatym\u0105 buvo atvykusi ir leidinio redaktor\u0117, literat\u016brolog\u0117 Danguol\u0117 \u0160akavi\u010di\u016bt\u0117. Ji pasakojo, kad vos susipa\u017einusi su rankra\u0161\u010diu pajuto ypating\u0105 ry\u0161\u012f su knyga ir nor\u0105 prisid\u0117ti prie jos gimimo. Kybartai jai artimi nuo jaunyst\u0117s \u2013 mieste ne kart\u0105 vie\u0161\u0117jo pas studij\u0173 draug\u0119 Zit\u0105 Zokaityt\u0119, kartu \u010dia leisdavo vasaras.<\/p>\n\n\n\n \u201eDid\u017eiausias mano prisiminimas i\u0161 Kybart\u0173 visada buvo \u017emoni\u0173 kalba. Man iki \u0161iol labai patinka klausytis tos \u0161nekos, intonacij\u0173, savit\u0173 sakini\u0173 konstrukcij\u0173. Nuostabu, kai \u017emon\u0117s turi savit\u0105 kalbos skambes\u012f ir i\u0161skirtin\u0119 intonacij\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 D. \u0160akavi\u010di\u016bt\u0117.<\/p>\n\n\n\n Redaktor\u0117 ne kart\u0105 skatino autor\u0119 knygoje palikti kuo daugiau tarmi\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir kalbos niuans\u0173, nes b\u016btent jie pasakojimui suteikia autenti\u0161kumo. Anot D. \u0160akavi\u010di\u016bt\u0117s, \u0161i knyga \u2013 tai istorija, kupina paslap\u010di\u0173, atradim\u0173 ir \u012fkv\u0117pimo. Tai ma\u017eo miestelio didel\u0117 istorija, kuri gal\u0117t\u0173 tapti i\u0161 kartos \u012f kart\u0105 perduodama \u0161eimos knyga.<\/p>\n\n\n\n Simboli\u0161ka, kad \u201ePenki obuoliai Albinui\u201c pristatyta gegu\u017e\u0117s 7-\u0105j\u0105 \u2013 Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dien\u0105. O gegu\u017e\u0117s 12-\u0105j\u0105 buvo A. Vaitkevi\u010diaus gimimo diena. Atrod\u0117, tarsi visi \u0161ie prasmingi sutapimai nat\u016braliai susijung\u0117 \u012f vien\u0105 jautri\u0105 \u0161vent\u0119, skirt\u0105 miestui, jo istorijai ir \u017emon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n Kiekvienas i\u0161 pristatymo i\u0161sine\u0161\u0117 po knyg\u0105. T\u0105dien i\u0161dalinta apie 120 egzempliori\u0173. Leid\u0117jas \u2013 labdaros ir paramos fondas \u201e\u0160vieskime vaikus\u201c \u2013 \u0161ias knygas tik dovanoja.<\/p>\n\n\n\n Pa\u010di\u0105 leidinio autor\u0119 ir jo redaktor\u0119 sveikino gausus b\u016brys \u017emoni\u0173 \u2013 netr\u016bko jautri\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, g\u0117li\u0173 ir nuo\u0161ird\u017ei\u0173 pad\u0117k\u0173. Tai dar kart\u0105 parod\u0117, kad \u017emon\u0117ms r\u016bpi miesto istorija, jos i\u0161saugojimas ir prasmingas \u012fam\u017einimas.<\/p>\n\n\n\n Toma BIR\u0160TON\u0116<\/em><\/p>\n\n\n\n Tomos BIR\u0160TON\u0116S nuotr.<\/strong><\/em> Autor\u0117s Dianos Lekevi\u010dien\u0117s (i\u0161 de\u0161in\u0117s) pasakojim\u0105 apie knyg\u0105 \u201ePenki obuoliai Albinui\u201c papild\u0117 renginio moderator\u0117s And\u017eelikos Micutien\u0117s ir redaktor\u0117s Danguol\u0117s \u0160akavi\u010di\u016bt\u0117s mintys bei prisiminimai.<\/em><\/p>\n\n\n\n Publikuota: „Santaka”, 2026-05-15,<\/p>\n\n\n\n