{"id":4000,"date":"2026-05-29T16:22:40","date_gmt":"2026-05-29T13:22:40","guid":{"rendered":"https:\/\/kybartai.lt\/?p=4000"},"modified":"2026-05-29T16:22:40","modified_gmt":"2026-05-29T13:22:40","slug":"profesorius-vytautas-slapkauskas-man-visada-buvo-idomu-viskas-kas-nauja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/profesorius-vytautas-slapkauskas-man-visada-buvo-idomu-viskas-kas-nauja\/","title":{"rendered":"Profesorius Vytautas \u0160lapkauskas: \u201eMan visada buvo \u012fdomu viskas, kas nauja\u201c\u00a0"},"content":{"rendered":"\n

Lietuvos edukologas, moksl\u0173 daktaras, daugyb\u0117s mokslini\u0173 publikacij\u0173, knyg\u0173 autorius ir bendraautoris, Mykolo Romerio universiteto garb\u0117s profesorius, Papr\u016bs\u0117s 500 met\u0173 sukakties pamin\u0117jimo iniciatorius, Vilkavi\u0161kio \u201eRotary\u201c klubo narys. Taip praeitiems metams baigiantis pristat\u0117me \u012f gimt\u0105j\u012f kra\u0161t\u0105 gyventi sugr\u012f\u017eus\u012f ir aktyviai \u012f rajono visuomenin\u012f gyvenim\u0105 \u012fsitraukus\u012f Vytaut\u0105 \u0160LAPKAUSK\u0104. 2025-aisiais \u201eSantakos\u201c laikra\u0161tis i\u0161 Kybart\u0173 kilusiam kra\u0161tie\u010diui skyr\u0117 \u201eMet\u0173 profesoriaus\u201c nominacij\u0105.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kvie\u010diame skaitytojus i\u0161 ar\u010diau susipa\u017einti su profesoriumi V. \u0160lapkausku.<\/h6>\n\n\n\n

\u2013 Gerbiamas profesoriau, gra\u017eiausius, produktyviausius metus praleidote Vilniuje. Ten J\u016bs\u0173 namai, darbas, kolegos. Ten pasiektos auk\u0161\u010diausios mokslo, karjeros vir\u0161\u016bn\u0117s. Kod\u0117l sugr\u012f\u017eote gyventi \u012f Vilkavi\u0161k\u012f?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 \u010cia \u2013 mano \u017eem\u0117. \u010cia, Vilkavi\u0161kio ir \u0160aki\u0173 rajonuose, mano visos gimin\u0117s \u0161aknys \u2013 tiek i\u0161 mamos pus\u0117s, tiek i\u0161 t\u0117vo. Visada gird\u0117jau savo \u0161akn\u0173 \u0161auksm\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tame narvelyje, bute Vilniuje, man ank\u0161ta. Man reikia erdv\u0117s, gamtos. \u010cia a\u0161 tai turiu. \u010cia atsipalaiduoju, nugrimztu savyje, turiu laiko perm\u0105styti. M\u0117gstu ramyb\u0119, nors man jos reikia tik tiek, kad netrukdyt\u0173 m\u0105styti ir ra\u0161yti.<\/p>\n\n\n\n

Man svarbi \u0161i vieta. Senais laikais jau buvo suprastas \u0161ios teritorijos ypatingumas: \u201eVarpas\u201c ir jo redaktoriai, \u201eAu\u0161ra\u201c ir jos redaktoriai, knygne\u0161yst\u0117 \u2013 visa tai i\u0161 \u010dia. I\u0161 m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Esate \u017evalus, energingas, kupinas k\u016brybini\u0173 min\u010di\u0173 ir vis dar d\u0117stote universitete.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Bir\u017eel\u012f man bus 73-eji metai. Tebedirbu universitete, bet jau svarstau, ar man tikrai to reikia. Intuicija ku\u017eda, kad reikia vynioti me\u0161keres ir atsid\u0117ti tik k\u016brybai. D\u0117stytojavimas jau pavirto ne k\u016bryba. \u0160iuolaikinis d\u0117stymas supan\u010diotas labai daug reikalavim\u0173, biurokratini\u0173 suvar\u017eym\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Gyventi \u012f Vilkavi\u0161k\u012f sugr\u012f\u017e\u0119s prof. dr. Vytautas \u0160lapkauskas \u0161iuo metu vis\u0105 d\u0117mes\u012f sutelk\u0119s \u012f monografijos \u201eMelno taikos fenomenas \u2013 S\u016bduvos saugumo raida\u201c ra\u0161ym\u0105. \/ Asmeninio albumo nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

\u2013 J\u016bs baig\u0119s fizik\u0105, astronomij\u0105, o Mykolo Romerio universitete studentus mokote teis\u0117s dalyk\u0173. Kaip tai nutiko?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Man visada buvo \u012fdomu viskas, kas nauja. A\u0161 baig\u0119s daug moksl\u0173. Tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute \u012fgijau fizikos ir elektrotechnikos mokytojo kvalifikacij\u0105, apgyniau astrofizikos diplomin\u012f darb\u0105, dvi disertacijas \u2013 edukologijos ir teis\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Ties\u0105 sakant, d\u0117stytojai mane reng\u0117 profesionaliu astronomu. Nuo antro kurso, 1972 met\u0173, daug laiko praleidau Mol\u0117t\u0173 observatorijoje. Tur\u0117jau labai gerus, Lietuvoje \u017einomus mokytojus. Garsenyb\u0117s dr. Antanas Ju\u0161ka, akademikas prof. Paulius Slav\u0117nas, doc. dr. Algimantas A\u017eusienis buvo tikri kult\u016bros ir astronomijos \u017einovai. Mane domino b\u016btent kult\u016brin\u0117 astronomijos pus\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Bet visk\u0105 nul\u0117m\u0117 1990-eji metai. Kadangi gerai \u017einojau Lietuvos mokslo istorij\u0105, man buvo ai\u0161ku, kad m\u016bs\u0173 atkurta valstyb\u0117 nebus paj\u0117gi finansuoti tolimesnius astronomijos kult\u016brinius tyrimus. Dirbau \u012fvairiose institucijose, kol galop 1998 m. i\u0161 Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto buvau pakviestas \u012f tuo metu kuriam\u0105 Lietuvos teis\u0117s akademij\u0105, dabartin\u012f Mykolo Romerio universitet\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Fizika yra m\u0105stymo modelis \u2013 logi\u0161kas, platus. Kai mane pakviet\u0117 d\u0117styti teis\u0117s sociologij\u0105, paklaus\u0117 vieno klausimo: \u201eK\u0105 j\u016bs baig\u0119s?\u201c Kai pasakiau, kad esu fizikas, elektrotechnikas, astronomas, sak\u0117: \u201eDaugiau klausim\u0173 neturime, a\u010di\u016b Dievui, kad j\u016bs ne filologas\u201c. Teis\u0117je m\u0105stymo modelis pagr\u012fstas ne kokia nors fantazija ar sinkretika, \u010dia tikrov\u0117 nagrin\u0117jama fakt\u0173 ir logikos pagrindu.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 D\u0117stote teis\u0117s sociologij\u0105, tirian\u010di\u0105 teis\u0117s s\u0105veik\u0105 su visuomene. Vadinasi, teis\u0117, kaip ir astronomija, Jus taip pat domina labiau i\u0161 kult\u016brin\u0117s pus\u0117s.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Taip. Kult\u016brin\u0117 pus\u0117 yra daugiau vertybi\u0161ka, negu instrumenti\u0161ka, kuri taip pat yra ne ma\u017eiau svarbi. I\u0161 esm\u0117s visi rei\u0161kiniai turi dvi puses, ir abi jas turime matyti. Bet mane labiau domina sociokult\u016brinis rei\u0161kini\u0173 supratimas.<\/p>\n\n\n\n

Kult\u016bra pati savaime neatsiranda \u2013 tai yra \u017emoni\u0173 veikla, kuri gali b\u016bti ir s\u0105moninga, ir nes\u0105moninga. O j\u0173 tarpusavio s\u0105veikoje atsiranda ka\u017ekas kitas, ko mes visai neplanuojame. Tai subtilumai, kuriuos mes ma\u017eai tyrin\u0117jame. Pas mus pernelyg viskas apibr\u0117\u017eiama kaip planinga, tikslinga veikla. Ta visa veikla turi du lygmenis \u2013 taktin\u012f ir strategin\u012f. M\u016bs\u0173 tautoje yra labai ma\u017eai strategi\u0161kai m\u0105stan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 viskas suvedama \u012f taktik\u0105, kuri yra instrumentin\u0117. O strategin\u0117 veikla yra daugiau vertybi\u0161ka, ir ji man yra \u012fdomi.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Dirbate su jaunais \u017emon\u0117mis. Koks \u0161iuolaikinis jaunimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Jaunimas yra pasikeit\u0119s. Socialiai \u017ei\u016brint \u0161ita karta nori daug ir greitai. Pagund\u0173 ir galimybi\u0173 yra daug. I\u0161va\u017eiavim\u0173 daug. Gyvename didel\u0117je erdv\u0117je. Kokia yra dilema? Jauni \u017emon\u0117s nori daugiau naudotis savo t\u0117v\u0173 sukurtu turtu arba pasitenkina tuo, k\u0105 turi. Bet tada jie nekuria ateities. M\u016bs\u0173 karta \u0117jo sunkiai, \u017eingsnis po \u017eingsnio, kaup\u0117 ir \u017einias, ir kapital\u0105. Tik per\u017eeng\u0119 50-ies met\u0173 rib\u0105 mes pasijutome laisvi \u017emon\u0117s. O dabar jauni \u017emon\u0117s nori b\u016bti laisvi nuo 18 met\u0173. Savo laisv\u0117s nenori susieti ekonominiais ry\u0161iais.<\/p>\n\n\n\n

Mokykloje mums sak\u0117: antpe\u010diai, t. y. moksliniai pasiekimai, atsiras tik po laiko. Dabar jaunimas nori antpe\u010dius gauti \u010dia ir dabar.<\/p>\n\n\n\n

Nepamir\u0161kime dar ir to, kad vienu laikotarpiu auk\u0161tojo mokslo diplomas buvo paverstas nereik\u0161mingu popieriumi. Daug to \u201epopieriaus\u201c i\u0161liko ir dabar. Buvo laikai, kai pas mane auditorijoje s\u0117d\u0117davo vir\u0161 \u0161imto student\u0173, dabar paskaitose s\u0117di maksimum penkiolika.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Kur kiti? Kur jie dingo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Demografija. Student\u0173 masi\u0161kai tr\u016bksta. Grup\u0117s neskaitlingos ir ekonomi\u0161kai nuostolingos. Valstyb\u0117 priversta investuoti skolon tam, kad i\u0161laikytume perimamum\u0105. Turime i\u0161eiti i\u0161 demografin\u0117s duob\u0117s. Pirkimas darbo j\u0117gos i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173 \u2013 tai papildom\u0173 problem\u0173 atsiradimas.<\/p>\n\n\n\n

Tai, ai\u0161ku, ne vien Lietuvos problema. Kai apie tai kalb\u0117jau prie\u0161 30 met\u0173, kai kurie mano vadovai ramino: \u201eI\u0161gyvensime\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Kokias disciplinas d\u0117stote universitete?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 A\u0161 d\u0117stau teis\u0117s teorij\u0105 ir teis\u0117s sociologij\u0105 teis\u0117s ir policijos veiklos, teis\u0117s ir ikiteisminio tyrimo bei aplinkosaugos teis\u0117s studij\u0173 programose. Mokau jaunim\u0105, kuris yra pasiry\u017e\u0119s tarnauti valstybei. Jiems ai\u0161kinu, kokiomis formomis pasirei\u0161kia teisingumas, kuo skiriasi teisinis teisingumas nuo socialinio teisingumo, kokios yra perspektyvos, kaip sutelkti ir ugdyti visuomen\u0117s atsparum\u0105 ir pan.<\/p>\n\n\n\n

Policijos reitingai yra auk\u0161ti, nes pagr\u012fstai susiformavo \u017emoni\u0173 pagarba. Per kelis de\u0161imtme\u010dius atsirado bendruomen\u0117s policija \u2013 ne \u0161iaip \u012fgaliotinis, inspektorius, o policijos pareig\u016bnas, dirbantis su bendruomene. Bet yra problema, kuri\u0105 jau seniai si\u016blome spr\u0119sti: sukurti rajonuose mobilias grupes, kurias sudaryt\u0173 policijos pareig\u016bnas, socialinis darbuotojas, medikas, vaiko teisi\u0173 apsaugos specialistas. T. y. tie, kurie b\u016bt\u0173 apr\u016bpinti reikiamomis technikos priemon\u0117mis ir i\u0161kart gal\u0117t\u0173 suteikti kompleksin\u0119 pagalb\u0105. Kad i\u0161kart jaust\u0173si j\u0117ga. Suomiai \u0161it\u0105 padar\u0117 jau prie\u0161 kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Bet juk j\u016bs, mokslininkai, galite \u012ftikinti valstyb\u0119, kad ir mums to reikia.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Pas mus mokslinink\u0173 palaikymo neu\u017etenka. Problema yra ta, kad per trisde\u0161imt \u0161e\u0161erius metus neatsistat\u0117 mokslinink\u0173 \u012ftaka valstyb\u0117s k\u016brimui. Kaip buvo sumenkinta, taip ir liko. Pirmutinis Seimas buvo labiausiai moksli\u0161kas \u2013 jame buvo daug mokslinink\u0173. Po to j\u0173 vis ma\u017e\u0117jo ir Seimo darbo kokyb\u0117 prast\u0117jo. Tai esminis dalykas.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Mokslinink\u0173 balsas tapo vis ma\u017eiau girdimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Taip.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 K\u0105 dar veikiate be akademin\u0117s, mokslin\u0117s veiklos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Jaunyst\u0117je ra\u0161iau poezij\u0105. Dabar esu labai atsargus. B\u0117da ta, kad mane ma\u017eai kas girdi, supranta kaip Vytaut\u0105, o i\u0161kart \u2013 kaip profesori\u0173. Ir tai \u012fpareigoja.<\/p>\n\n\n\n

Dabar turiu labai atsaking\u0105 u\u017esi\u0117mim\u0105 \u2013 esu \u012fsipareigoj\u0119s para\u0161yti Papr\u016bs\u0117s atminties monografij\u0105. A\u0161 atsakingas u\u017e pagrindin\u0117s monografijos dalies para\u0161ym\u0105 ir kit\u0173 autori\u0173 straipsni\u0173 suredagavim\u0105. Iki liepos 1 d. turime atiduoti knyg\u0105 leidyklai. B\u016bna dien\u0173, kai prie kompiuterio praleid\u017eiu de\u0161imt valand\u0173, bet b\u016bna, kad negaliu ra\u0161yti. Tada internetu \u017ei\u016briu filmus.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Monografijos ra\u0161ymas i\u0161 ties\u0173 labai atsakingas ir sud\u0117tingas darbas.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Visa Lietuvos istorija pas mus ra\u0161oma i\u0161 Vilniaus pozicij\u0173. Joje prakti\u0161kai n\u0117ra region\u0173 istorijos. O juk mes gyvename tokioje unikalioje vietoje, kurioje mai\u0161\u0117si vald\u017eios, priklausomyb\u0117s, o mes i\u0161likome lietuviai. M\u016bs\u0173, vakar\u0173 lietuvi\u0173, kalbos pagrindu sukurta valstybin\u0117 lietuvi\u0173 kalba \u2013 tai unikalus rei\u0161kinys. Tai, k\u0105 \u0161iuo metu a\u0161 darau, mano tyrimai yra desperati\u0161kas b\u016bdas i\u0161pl\u0117sti m\u016bs\u0173 kra\u0161to istorijos supratim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ne visi \u017eino, kad buvo trys Papr\u016bs\u0117s \u2013 ne viena, apie kuri\u0105 visi \u017einome. Pirmoji \u2013 vakar\u0173 balt\u0173 Papr\u016bs\u0117 ikikrik\u0161\u010dioni\u0161kame laikotarpyje, toliau \u2013 karo Papr\u016bs\u0117, kada per \u0161i\u0105 teritorij\u0105 \u017eygiavo kry\u017eiuo\u010diai, ir tre\u010dioji, ta tikroji, Lietuvos Papr\u016bs\u0117, kuri de jure formavosi po Melno taikos sutarties sudarymo 1422 m., bet de facto susiklost\u0117 tik po 1525 met\u0173, kai Vokie\u010di\u0173 ordinas transformavosi \u012f pasaulietin\u0119 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Beje, \u012fdomus faktas, kad lig \u0161iolei netur\u0117jome Melno taikos sutarties lietuvi\u0173 kalba. Tik 2023 m. mano bi\u010diulis, Vilkavi\u0161kio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas nusamd\u0117 istorik\u0105 Tom\u0105 Baranausk\u0105, kuris sutarties tekst\u0105 i\u0161vert\u0117 i\u0161 lotyn\u0173 kalbos, o mes j\u012f \u012fd\u0117jome \u012f monografij\u0105 \u201eMelno taikos fenomenas \u2013 S\u016bduvos saugumo raida\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Tai kaip istorikai tyrin\u0117ja, moko studentus, netur\u0117dami tokio svarbaus dokumento lietuvi\u0161ko teksto?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Matote, kartais taip nutinka. Jeigu pa\u017ei\u016br\u0117tum\u0117te, k\u0105 ra\u0161o m\u016bs\u0173 istorikai i\u0161 praeities apie Melno taikos sutart\u012f, geriausiu atveju rastum\u0117te dvi pastraipas: kas buvo, ko siek\u0117 ir k\u0105 pasiek\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Pakalb\u0117kime apie situacij\u0105 pasaulyje? Ar gali b\u016bti, kad \u017emonijos laukia tre\u010diasis pasaulinis karas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Neb\u016btinai. Bet turi pasaulyje \u012fvykti ka\u017ekokia didel\u0117s apimties katastrofa, kuri priverst\u0173 visus atsikvo\u0161\u0117ti. Galb\u016bt ka\u017ekoks gamtos kataklizmas.<\/p>\n\n\n\n

Kai a\u0161 nagrin\u0117ju sociokult\u016brin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f moral\u0119, \u012f teis\u0119, \u012f gyvenim\u0105, nagrin\u0117ju vis\u0105 kompleks\u0105 veiksni\u0173, sud\u0117liot\u0173 \u012f tam tikr\u0105 piramid\u0119. Pagal poveikio gali\u0105 toje piramid\u0117je did\u017eiausi\u0105 gali\u0105 turi klimato poky\u010diai, toliau \u2013 didieji geopolitiniai veik\u0117jai, tokie kaip Amerika, Kinija, Rusija, Brazilija. Vien\u0173 i\u0161 j\u0173 galia kol kas sustingusi, be didelio dinamizmo, kit\u0173 \u2013 ne. \u0160iame kar\u0173 kontekste Kinijos galios potencialas did\u017eiulis, bet ji kol kas stebi ir laukia savo momento. Ji tiesiog skai\u010diuoja, strateguoja kelius, kur ma\u017eiausiomis s\u0105naudomis gal\u0117t\u0173 gauti did\u017eiausi\u0105 peln\u0105. Skirtingai nei agresyv\u016bs Rusijos ir Amerikos veiksmai.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Kokia tada \u0161iame kontekste Europos S\u0105jungos ateitis?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Europos S\u0105jungai liko vienintelis kelias, kuriuo dar nenorima eiti, \u2013 tapti pana\u0161ia \u012f stipri\u0105 federacin\u0119 valstyb\u0119. \u0160\u012f keli\u0105 diktuoja i\u0161ry\u0161k\u0117jusios geopolitin\u0117s permainos: \u012f\u017eeng\u0117me \u012f nauj\u0105 pasaulin\u0117s raidos etap\u0105, kuriame \u012fsivyrauja karin\u0117s galios demonstravimas ir galb\u016bt nauj\u0173 dideli\u0173 imperij\u0173 k\u016brimasis. Tod\u0117l jau dabar Europos S\u0105jungai reikia tokios politikos, kuri kurt\u0173 bendr\u0105 europin\u012f nacionalum\u0105. Ne atskir\u0173 \u0161ali\u0173 nacionalizm\u0105, kuris dabar atgimsta, o bendr\u0105 europin\u012f nacionalum\u0105, kuriam reikalingas tam tikras agresyvumas: be baimi\u0173 kurti savo karin\u012f atgrasym\u0105 ir savosios visuomen\u0117s atsparum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Europos S\u0105jungos \u0161alys per tok\u012f, saky\u010diau, prast\u0105 liberalizm\u0105 absoliu\u010diai apleido savo saugum\u0105. Tod\u0117l jos turi aktyviai siekti bendro kult\u016brinio, teisinio, ekonominio, politinio ir socialinio integralumo, formuoti europin\u012f mentalitet\u0105 ir tarpusavio pasitik\u0117jim\u0105. \u0160iame procese kiekviena ES \u0161alis-nar\u0117 taip pat turi stiprinti sav\u0105j\u012f nacionalum\u0105 ir i\u0161vengti nacionalizmo bang\u0173 kilimo.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Kuo, J\u016bs\u0173 manymu, baigsis dabartinis chaosas pasaulyje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Da\u017enai apie tai svarstau. Ir tada vir\u0161\u0173 paima mano noras. A\u0161 esu labai taikus \u017emogus ir labai nem\u0117gstu karo, mu\u0161tyni\u0173, smurto. A\u0161 visada link\u0119s atsitraukti, vadovaudamasis patarle \u201eDuok durniui keli\u0105\u201c. Ir da\u017eniausiai laimiu. Pralaukiu ir pasiekiu daugiau. Bet toks po\u017ei\u016bris netinka tarpvalstybini\u0173 santyki\u0173 analizei. Tarpvalstybini\u0173 santyki\u0173 lygmeniu b\u016btina aktyviai formuoti tokias taiki\u0173 valstybi\u0173 koalicijas, kurios b\u016bt\u0173 paj\u0117gios atgrasinti bet kur\u012f agresori\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Mano prana\u0161yst\u0117 yra tai, kad ne\u017ei\u016brint, kas bus, mes i\u0161vengsime karo. Esu giliai \u012fsitikin\u0119s, kad m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117je karo nebus. Suprantu, kad pavojinga taip \u0161nek\u0117ti, nes tuoj atsiras sakan\u010di\u0173: \u201eTai kam tada stengtis?\u201c Atsakysiu: yra dvi s\u0105vokos \u2013 atgrasymas ir atsparumas. Atgrasymas susij\u0119s su karine pramone, kuri\u0105 dabar mes stipriai kuriame, o atsparumas susij\u0119s su visuomen\u0117s dvasia, kuri pas mus dar labai silpna, per ma\u017eai tam skiriame d\u0117mesio. Jeigu atsparumas bus augantis, tai ir atgrasymas augs.<\/p>\n\n\n\n

Nepamir\u0161kime, kad gyvename informacin\u0117je epochoje, ir visiems i\u0161 \u0161ono matoma, kas vyksta pas mus. U\u017emes kelias \u201e\u017eali\u0173j\u0173 \u017emogeliuk\u0173\u201c brigadas, o mes, netur\u0117dami atsparumo, prad\u0117sime slapstytis kr\u016bmuose, tuomet ir atgrasymas nesuveiks. Viskas turi b\u016bti susij\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 K\u0105 pasakytum\u0117te tiems, kurie prie\u0161inasi karinio poligono Kap\u010diamiestyje steigimui?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u2013 Kai kurie \u017emon\u0117s verk\u0161lena, nepatenkinti, kad norime \u012ftvirtinti savo valstyb\u0119. Mums reikalingi poligonai. Tai duoda ne tik atgrasym\u0105, bet ir did\u017eiul\u0119 finansin\u0119 naud\u0105. \u017dmon\u0117s tur\u0117t\u0173 mokytis m\u0105styti pla\u010diau. Kartais studentams sakau: \u201eJeigu \u017ei\u016br\u0117site \u012f pasaul\u012f pro kameros langel\u012f, tai jums atrodys, kad aplinkui kameros. I\u0161sivaduokite i\u0161 siauro m\u0105stymo.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Turiu \u012fprot\u012f sistemi\u0161kai dirbti, pla\u010diai m\u0105styti, gilintis, ai\u0161kintis, ir tada mano kameros langelis pasidaro platus.<\/p>\n\n\n\n

Dangyra APANAVI\u010cIEN\u0116<\/em><\/p>\n\n\n\n

Asmeninio albumo nuotr.<\/em> Vytautui \u0160lapkauskui suteikiamas Garb\u0117s profesoriaus vardas. Regalijas perduoda Mykolo Romerio universiteto rektor\u0117 prof. dr. Inga \u017dal\u0117nien\u0117, buvusi viena geriausi\u0173 profesoriaus studen\u010di\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Publikuota: „Santaka”, 2026-05-26,<\/p>\n\n\n\n

\n
Profesorius Vytautas \u0160lapkauskas: \u201eMan visada buvo \u012fdomu viskas, kas nauja\u201c<\/a><\/blockquote>