Skiriasi po\u017ei\u016briai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nuo 1999-\u0173j\u0173 Kybart\u0173 Kristijono Donelai\u010dio gimnazijoje dirbanti D. Viliu\u0161ien\u0117 pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f ugdo ir Vilkavi\u0161kio Salom\u0117jos N\u0117ries pagrindin\u0117s mokyklos vaikus. Pati pedagog\u0117 neabejoja, kad darbas su skirtingo am\u017eiaus vaikais jai padeda tobul\u0117ti, atrasti nauj\u0173 k\u016brybini\u0173 id\u0117j\u0173 ir \u012f savo pamokas pa\u017evelgti kur kas lanks\u010diau.<\/p>\n\n\n\n \u0160iandien kybartiet\u0119 pagr\u012fstai galima vadinti viena daugiausiai pasiekusi\u0173 rajono mokytoj\u0173. Jos paruo\u0161t\u0173 respublikini\u0173 konkurs\u0173 bei olimpiad\u0173 prizinink\u0173 s\u0105ra\u0161as yra i\u0161ties \u012fsp\u016bdingas. Kei\u010diasi kartos, o pedagogei kiekvienais metais pavyksta rasti vadinam\u0173j\u0173 perliuk\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u201eKai prad\u0117jau dirbti mokytoja, vaikai buvo kitokie. Jie \u012f u\u017eduotis \u017ei\u016br\u0117davo labai atsakingai, stengdavosi jas atlikti kruop\u0161\u010diai. Dabartin\u0117 karta nori visko \u010dia ir dabar, jiems galutinio rezultato kokyb\u0117 n\u0117ra tokia svarbi. Kita vertus, visada buvo toki\u0173, kurie i\u0161siskirdavo \u2013 svarbu juos laiku pasteb\u0117ti\u201c, \u2013 pasakojo D. Viliu\u0161ien\u0117.<\/p>\n\n\n\n Nebuvo apsisprendusi<\/strong><\/p>\n\n\n\n Dail\u0117s ir technologij\u0173 mokytoja kybartiet\u0117 tapo baigusi tuometin\u0119 Kauno meno mokykl\u0105, dabartin\u012f Kauno kolegijos Men\u0173 ir ugdymo fakultet\u0105. Tiesa, dar prie\u0161 studij\u0173 prad\u017ei\u0105 ji rimtai svarst\u0117 apie buhalter\u0117s profesij\u0105, kadangi mokykloje itin gerai sek\u0117si matematika.<\/p>\n\n\n\n \u201eTuo metu dar nebuvo elektronin\u0117s stojimo sistemos, o atsakymus, kur esame kvie\u010diami mokytis, gaudavome popieriniais lai\u0161kais. Kadangi gavau pirm\u0105 lai\u0161k\u0105 su kvietimu studijuoti men\u0173 mokykloje, j\u0105 ir pasirinkau. Kas \u017eino, kaip b\u016bt\u0173, jei pirmiau b\u016b\u010diau sulaukusi kvietimo studijuoti buhalterij\u0105?\u201c \u2013 svarst\u0117 pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n\n\n\n Meniniais gabumais D. Viliu\u0161ien\u0117 i\u0161siskyr\u0117 nuo ma\u017eens. Dar vaikyst\u0117je ji lank\u0117 darb\u0161\u010di\u0173j\u0173 rank\u0173 b\u016brel\u012f, kuriame ir prad\u0117jo pie\u0161ti. Akivaizdu, kad t\u0105 daryti jai sek\u0117si puikiai. Paskutiniais studij\u0173 metais d\u0117stytojai pra\u0161ydavo Dalios, kad ji parodyt\u0173 jaunesniems studentams, kaip reikia valdyti teptuk\u0105, kurti kompozicijas ar meistri\u0161kai dirbti su \u012fvairiomis med\u017eiagomis. B\u016btent tuomet kybartiet\u0117 ir suprato, kad gali tapti mokytoja.<\/p>\n\n\n\n \u201eMano \u0161eimoje \u2013 daug meni\u0161kos sielos \u017emoni\u0173. Mama pasakojo, kad b\u016bdama trej\u0173 metuk\u0173 papl\u016bdimyje dr\u0105siai pris\u0117dau prie j\u016br\u0105 tapan\u010dio dailininko ir jo dukros. Ka\u017ek\u0105 nupie\u0161iau, o meistras i\u0161vyd\u0119s mano darbel\u012f liko be \u017eado. Pana\u0161u, kad likimas jau tada siunt\u0117 ai\u0161kius \u017eenklus apie b\u016bsim\u0105 profesij\u0105\u201c, \u2013 juok\u0117si pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n\n\n\n Degan\u010dios akys<\/strong><\/p>\n\n\n\n Dar besimokydama dabartin\u0117je Kauno kolegijoje D. Viliu\u0161ien\u0117 s\u0117m\u0117si ne vien pie\u0161imo, bet ir darbo su oda bei med\u017eiu \u017eini\u0173. D\u0117l to \u0161iandien ji savo mokiniams geba atverti duris \u012f plat\u0173 taikomojo meno pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n Kybartiet\u0117 teig\u0117, jog niekada nesigail\u0117jo pasirinkusi tok\u012f keli\u0105. Jai labai patinka dirbti su jaunimu. Vienintelis, anot jos, neigiamas niuansas mokytojo darbe \u2013 did\u017eiulis popierizmas. Nepaisant to, net ir po daugiau nei ketvir\u010dio am\u017eiaus mokykloje jos akys vis dar dega, o kiekvien\u0173 nauj\u0173 mokslo met\u0173 D. Viliu\u0161ien\u0117 laukia su nauja motyvacija.<\/p>\n\n\n\n \u201eNesl\u0117psiu, per mokslo metus beproti\u0161kai pavargstu. Ma\u017edaug iki vasario gyvename ypa\u010d \u012ftemptu ritmu \u2013 intensyviai dirbame ne tik per pamokas, bet ir po j\u0173, mat su b\u016briu vaik\u0173 kasmet ruo\u0161iam\u0117s konkursams bei olimpiadoms. Laimei, mano vyras \u2013 taip pat mokytojas, tod\u0117l puikiai supranta, kur pradingsta mano laisvalaikis. O \u0161tai pavasar\u012f, kai pradeda plaukti pirmieji mokini\u0173 laim\u0117jimai, u\u017epl\u016bsta nerealus pasidid\u017eiavimo jausmas ir visas nuovargis tarsi pasimir\u0161ta\u201c, \u2013 atviravo kybartiet\u0117 mokytoja.<\/p>\n\n\n\n Did\u017eiausias jos darbo variklis \u2013 motyvuoti vaikai. Dalis j\u0173 patys dega noru dalyvauti \u012fvairiuose konkursuose ir kartais patys randa toki\u0173, apie kuriuos D. Viliu\u0161ien\u0117 net neb\u016bna gird\u0117jusi. I\u0161vydusi vaiko talent\u0105, kartais mokytoja pati imasi iniciatyvos ir \u012fkalbin\u0117ja j\u012f i\u0161bandyti j\u0117gas konkursuose. Pasitaiko atvej\u0173, kai \u0161ios \u201ederybos\u201c u\u017esit\u0119sia net kelerius metus. Tiesa, b\u016bna ir nusivylim\u0173 \u2013 net ir skindami laurus olimpiadose kai kurie vaikai galiausiai pasuka kitu keliu, nes pasiruo\u0161imo etapas jiems atrodo pernelyg sunkus.<\/p>\n\n\n\n Pasiilgsta k\u016brybos<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kybartiet\u0119 mokiniai myli. Jos darbo kabineto durys nuolat visiems atviros, tod\u0117l vaikai laukia ne tik dail\u0117s ir technologij\u0173 pamok\u0173, bet ir pertrauk\u0173, kurias gali praleisti D. Viliu\u0161ien\u0117s kabinete.<\/p>\n\n\n\n \u201eStengiuosi sukurti jauki\u0105, saugi\u0105 ir ne\u012fpareigojan\u010di\u0105 aplink\u0105, kurioje tiek a\u0161, tiek mokiniai gerai jaust\u0173si. Niekada per pamokas nereikalauju b\u016btinai s\u0117d\u0117ti suole. Jei mokiniui patinka, jis gali dirbti patogiai \u012fsitais\u0119s s\u0117dmai\u0161yje, kuri\u0173 mano kabinete netr\u016bksta. Ai\u0161ku, visada galioja tam tikros taisykl\u0117s, o jas vaikai puikiai \u017eino\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n\n\n\n Viena i\u0161 unikali\u0173 mokytojos savybi\u0173 \u2013 ji niekada nebijo vaikams prisipa\u017einti ko nors ne\u017einanti, tod\u0117l prireikus dr\u0105siai pra\u0161o pagalbos.<\/p>\n\n\n\n \u201eM\u0117ginu sukurti abipusiu pasitik\u0117jimu gr\u012fst\u0105 ry\u0161\u012f. Manau, tai vaikai pastebi ir vertina. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 jiems atiduodu vis\u0105 \u0161ird\u012f. Net pati neturiu laiko k\u016brybai. Paskutin\u0119 savo darb\u0173 parod\u0105 Kybartuose surengiau daugiau nei prie\u0161 15 met\u0173. T\u0105kart demonstravau i\u0161 odos kurtus paveikslus, o dabar vis da\u017eniau pagalvoju, kad nor\u0117\u010diau tapyti. Kas \u017eino, gal vien\u0105 dien\u0105 tam prisiruo\u0161iu?\u201c \u2013 \u0161ypsojosi pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n\n\n\n Andrius GRYGELAITIS<\/em><\/p>\n\n\n\n Dalia Viliu\u0161ien\u0117 savo darbo kabinete stengiasi sukurti jauki\u0105, saugi\u0105 ir ne\u012fpareigojan\u010di\u0105 aplink\u0105. \/ Autoriaus nuotr.<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n Publikuota: „Santaka”, 2026-06-05,<\/p>\n\n\n\n