Gimnazist\u0105 Gabrieli\u0173 Zaveck\u0105 mokanti lituanist\u0117 Nijol\u0117 \u010cernauskien\u0117 j\u012f apib\u016bdino kaip ypatingo kritinio m\u0105stymo jaunuol\u012f humanitar\u0105. Kybart\u0173 Kristijono Donelai\u010dio gimnazijos mokinys nuolat s\u0117kmingai dalyvauja k\u016brybiniuose konkursuose. Savo mintis jis atskleid\u017eia es\u0117 \u017eanro ra\u0161iniuose ir eil\u0117ra\u0161\u010diuose \u2013 brand\u017eiuose, dr\u0105siuose, \u201epaskanintuose\u201c humoru.<\/b><\/p>\n
Turi geb\u0117jim\u0173 ir dr\u0105sos<\/strong><\/p>\n Vienas i\u0161 paskutini\u0173 Gabrieliaus pasiekim\u0173 \u2013 pirmoji vieta ir vienkartin\u0117 stipendija Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo 25-\u0173j\u0173 metini\u0173 proga skelbtame mokini\u0173 ra\u0161ini\u0173 konkurse \u201eKam reikalinga Lietuvos valstyb\u0117?\u201c Pri\u0117m\u0119s jaunimo samb\u016brio \u201ePro Patria\u201c patrioti\u0161kumo i\u0161\u0161\u016bk\u012f, G. Zaveckas para\u0161\u0117 es\u0117 pasi\u016blyta tema.<\/p>\n \u201ePriversti savo kart\u0105 (save pa\u010dius) ir ateities kart\u0105 pamilti Lietuv\u0105 taip, kaip ji yra verta, pana\u0161u, yra did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis ir darbas mums, daugiausiai valios ir pasiaukojimo reikalaujantis pasiry\u017eimas. O laukti n\u0117ra prasm\u0117s \u2013 Popie\u017eius Jonas Paulius II yra pasak\u0119s: \u201eAteitis prasideda dabar, ne rytoj\u201c, \u2013 savo darbe teig\u0117 gimnazistas. Svarstydamas, kam reikalinga Lietuvos valstyb\u0117, Gabrielius padar\u0117 i\u0161vad\u0105: \u201eLietuvos \u017eem\u0117, kalvos ir lygumos, up\u0117s ir e\u017eerai b\u016bt\u0173 beprasmiai, jei ne lietuviai, kuriems visi \u0161ie dalykai turi i\u0161skirtin\u0119 reik\u0161m\u0119. Lietuva \u2013 lietuvi\u0173 namai, ji m\u016bs\u0173 darb\u0173 tikslas. O siekdamas ai\u0161kaus, tau svarbaus tikslo, visuomet randi j\u0117g\u0173 atsistoti, kad ir kiek kart\u0173 beb\u016btum suklup\u0119s.\u201c<\/p>\n U\u017e i\u0161ugdyt\u0105 geb\u0117jim\u0105 atsiskleisti per \u017eod\u012f \u0161iandien G. Zaveckas d\u0117kingas savo mokytojams. \u201ePenktoje klas\u0117je lietuvi\u0173 kalb\u0105 prad\u0117jo d\u0117styti mokytoja Ingrida Valaitien\u0117. Gr\u016bdo \u012f visus konkursus, kiek tik rado. Tuomet man tas nelabai patiko, bet dabar jai esu d\u0117kingas, kad i\u0161ugd\u0117 meil\u0119 k\u016brybai\u201c, \u2013 kalb\u0117jo vaikinas.<\/p>\n Dr\u0105sos kurti gimnazistas pasis\u0117m\u0117 skaut\u0173 stovyklose. \u201eVienas \u012fdomiausi\u0173 dalyk\u0173 stovyklose tas, kad jose susipa\u017e\u012fsti su visokio plauko \u017emon\u0117mis: vienas fotografuoja, kitas virtuozi\u0161kai groja gitara. Buvo keletas, kurie u\u017esiima menine k\u016bryba. Iki tol k\u016bryba man atrod\u0117 nerimtas, gal net nevyri\u0161kas u\u017esi\u0117mimas. Ta\u010diau kai pama\u010diau, jog \u012f tai rimtai ir su u\u017esidegimu \u017ei\u016bri autoritetingi \u017emon\u0117s, po\u017ei\u016bris i\u0161 l\u0117to prad\u0117jo keistis, \u2013 pasakojo Gabrielius. \u2013 Es\u0117 \u2013 gana laisvos strukt\u016bros \u017eanras. J\u0105 ra\u0161ydamas galiu nesunkiai \u012fpinti ir humoro element\u0173, ir savo nuomon\u0119, laviruoti tarp \u012fvairi\u0173 kalbos stili\u0173. \u0160ita laisv\u0117 labiausiai ir vilioja. O apie eil\u0117ra\u0161\u010dius sunku k\u0105 nors pasakyti… Arba \u017emogui patinka poezija, arba ne. Matyt, a\u0161 i\u0161 t\u0173, kuriems patinka.\u201c<\/p>\n U\u017e humor\u0105 ir kritik\u0105\u00a0<\/strong><\/p>\n G. Zavecko eil\u0117s ne tik gilios. Vaikinas nesibaimina \u201epabarstyti\u201c j\u0173 humoru, satyra. \u201eTu\u0161\u010dias pajuokavimas \u2013 tai griekas, \/ O satyrai galv\u0105 nulenkiu \u017eemai\u201c, \u2013 taip jis apib\u016bdina savo \u017evilgsn\u012f \u012f aplink\u0105.<\/p>\n Beje, humoras \u2013 vienas i\u0161 dalyk\u0173, siejan\u010di\u0173 gimnazist\u0105 ir jo lietuvi\u0173 kalbos mokytoj\u0105.<\/p>\n \u201eTap\u0119s N. \u010cernauskien\u0117s mokiniu \u012fgavau dr\u0105sos juokauti. Laikui b\u0117gant supratau, jog mano ir mokytojos humoro supratimas kur kas pana\u0161esnis, negu pasirod\u0117 i\u0161 pirmo \u017evilgsnio\u201c, \u2013 kalb\u0117jo gimnazijos tre\u010diokas. Jam patinka, kad literat\u016bros pamokose atsiranda vietos diskusijai. Tada atsiskleid\u017eia humoro jausmas, gilios \u012f\u017evalgos. \u0160ioje klas\u0117je esama smagios tradicijos pasibaigus pamokai \u201esuskelti\u201c anekdot\u0105. Ne visi i\u0161kart patiki, jog tai yra nat\u016bralu ir tikra.<\/p>\n \u201ePrie\u0161 por\u0105 met\u0173 siekiau ekspert\u0117s vardo. Man baigus vesti pamok\u0105, kuri\u0105 steb\u0117jo specialist\u0117s, ir joms tebesant klas\u0117je prie man\u0119s pri\u0117jo Gabrielius su draugu. \u201eTai gal anekdot\u0105?!\u201c \u2013 atsiklaus\u0117 ir \u010dia pat vien\u0105 papasakojo. Vie\u0161nia nustebusi pasiteiravo, ar mes \u010dia taip specialiai sure\u017eisav\u0119 esame. Paai\u0161kinau, kad tai tikrai nesuvaidinta, da\u017ena m\u016bs\u0173 diena b\u016bna tokia\u201c, \u2013 prisimin\u0117 N. \u010cernauskien\u0117.<\/p>\n Be humoro, abiem \u2013 pedagogei ir jos mokiniui \u2013 itin artima poeto Vytauto Ma\u010dernio k\u016bryba. \u201eEgzistencija yra pagrindin\u0117 tema, kuria ra\u0161o Gabrielius, \u2013 apibendrino N. \u010cernauskien\u0117. \u2013 A\u0161 stebiu jauno \u017emogaus nerim\u0105, d\u017eiaugsm\u0105, svarstymus, nepasitenkinim\u0105 socialine ar politine situacija. Jis kelia sau klausimus \u2013 gra\u017eu, kai pats paj\u0117gia \u012f juos atsakyti. Kai matau, kad kuris nors Gabrieliaus darbas yra tikrai stiprus, po juo vis para\u0161au: \u201eLietuva apie tave dar i\u0161girs!\u201c<\/p>\n Paklaustas apie autoritetus gimnazistas vardija: \u201eTeatre didelis autoritetas man yra Rolandas Kazlas, poezijoje \u2013 Vytautas Ma\u010dernis, i\u0161 satyrini\u0173 k\u016brini\u0173 autori\u0173 \u2013 Sigitas Parulskis. Jeigu teisingai pasirinksime autoritetus, tai ir eisime teisingu keliu. Yra lotyni\u0161kas posakis \u201eMokykis, bet i\u0161 mokyt\u0173.\u201c<\/p>\n Kriti\u0161kai vertindamas, pavyzd\u017eiui, bendraam\u017ei\u0173 siek\u012f \u201epatikti\u201c \u201eFacebook\u201c tinkle, jaunuolis nebijo b\u016bti nepopuliarus. Eil\u0117ra\u0161tyje \u201eJeigu a\u0161 i\u0161kelsiu nyk\u0161t\u012f\u201c (Pamokslas internetiniams narcizams) Gabrielius ra\u0161o: \u201eJeigu a\u0161 i\u0161kelsiu nyk\u0161t\u012f, \/ Ka\u017ekas d\u017eiaugsis juo penkias sekundes. \/ Tas ka\u017ekas bud\u0117s kol gyvas, \/ To trumpo d\u017eiaugsmo laukti pasiruo\u0161\u0119s.\u201c<\/p>\n \u012esitikin\u0119s, kad teisyb\u0117 gimsta gin\u010de, vaikinas sako: \u201eJeigu visi eit\u0173 pasroviui, tai nueit\u0173 ir nutek\u0117t\u0173 ne\u017einia kur. Kartais savas ir svetimas ydas reikia vie\u0161ai i\u0161sakyti, nes kitaip visi galvos, kad tai yra norma, ir nesupras, jog tas kelias yra klaidingas.\u201c<\/p>\n Daug darb\u0173 \u012fvairiems konkursams teik\u0119s autorius, be abejo, ir pats yra gav\u0119s kritikos. \u201eJi labiau nei pagyros padeda tobul\u0117ti, jei gebi atsirinkti, kurios pastabos argumentuotos ir teisingos. Manau, kad vien pagyrimai yra blogiau negu vien tik kritika\u201c, \u2013 svarst\u0117 jaunasis k\u016br\u0117jas.<\/p>\n \u201eZ kartos\u201c atstovas<\/strong><\/p>\n \u201eDabar labai da\u017ena fraz\u0117 \u201eZ karta\u201c. \u0160itas apib\u016bdinimas kelia vos ne baim\u0119, kas tokie yra \u0161itie jauni \u017emon\u0117s. Gabrielius yra tikras vadinamosios Z kartos atstovas, kuris nesibaidydamas \u0161iuolaikini\u0173 technologij\u0173 geba atrasti pagrindin\u012f \u201eingredient\u0105\u201c, savo krypt\u012f visoje pa\u017einimo \u201emi\u0161rain\u0117je\u201c, moka planuoti laik\u0105, randa jo knygai\u201c, \u2013 savo mokin\u012f apib\u016bdino lituanist\u0117 N. \u010cernauskien\u0117.<\/p>\n Kit\u0105met gimnazistui teks apsispr\u0119sti, i\u0161 ko gyvenime valgys duon\u0105. Dabartiniai jo interesai n\u0117ra pavir\u0161utini\u0161ki: teatras, skautai, visuomeninio gyvenimo \u012fvykiai. \u201eNenoriu sakyti, kad ir politika, nes kai \u017emogus pasako ja besidomintis, tai atrodo, jog turi b\u016bti baisiai protingas. Kol kas nesijau\u010diu \u0161ioje srityje labai apsi\u0161viet\u0119s\u201c, \u2013 kalb\u0117jo G. Zaveckas. Vis d\u0117lto galvodamas apie studijas jis sak\u0117 sprend\u017eiantis dilem\u0105, k\u0105 rinktis: psichologij\u0105 ar tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos mokslus.<\/p>\n Renata VITKAUSKIEN\u0116<\/em><\/p>\n Autor\u0117s nuotr.\u00a0Lituanist\u0117 Nijol\u0117 \u010cernauskien\u0117 savo mokin\u012f Gabrieli\u0173 Zaveck\u0105 i\u0161skiria kaip jaun\u0105 \u017emog\u0173, \u012fgytas \u017einias kiek ironi\u0161kai ir metafori\u0161kai siejant\u012f su \u0161iandienos aktualijomis.<\/em><\/p>\n Publikuota: „Santaka”, 2015-04-09.<\/em> \t<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Gimnazist\u0105 Gabrieli\u0173 Zaveck\u0105 mokanti lituanist\u0117 Nijol\u0117 \u010cernauskien\u0117 j\u012f apib\u016bdino kaip ypatingo kritinio m\u0105stymo jaunuol\u012f humanitar\u0105. Kybart\u0173 Kristijono Donelai\u010dio gimnazijos mokinys nuolat s\u0117kmingai dalyvauja k\u016brybiniuose konkursuose. Savo mintis jis atskleid\u017eia es\u0117<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":637,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[11,12],"tags":[],"class_list":["post-636","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-httpkristijonasdonelaitis-lt","category-svietimas"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/636","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=636"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/636\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/637"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=636"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=636"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=636"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}