{"id":82,"date":"2017-06-20T09:34:49","date_gmt":"2017-06-20T06:34:49","guid":{"rendered":"http:\/\/godaddy.kybartai.lt\/lab\/?p=82"},"modified":"2017-06-20T09:34:49","modified_gmt":"2017-06-20T06:34:49","slug":"kybartu-bitumo-baze-ten-gyvenome","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/kybartu-bitumo-baze-ten-gyvenome\/","title":{"rendered":"Kybart\u0173 bitumo baz\u0117. Ten gyvenome"},"content":{"rendered":"

Toje baz\u0117je praleidau vis\u0105 savo vaikyst\u0119 (tada buvo V. Kapsuko g. 55, dabar ten \u2013 pasienio terminalas). Anks\u010diau ta vieta vadinosi bitumo baze, po to \u2013 asfaltbetonio baze, o \u017emon\u0117s vadino papras\u010diau \u2013 \u201esmaline\u201c. Buvau jos vaikas<\/strong>.<\/p>\n

T\u0173 \u201esmalos\u201c katil\u0173, \u012f kuri\u0173 vien\u0105 v\u0117liau, jau kai mes ten negyvenome, \u012fkrito ir i\u0161vir\u0117 (baisu taip ir sakyti) vienas darbininkas. O a\u0161 esu kritusi \u012f tas dervos duobes baz\u0117s pakra\u0161ty, prie gele\u017einkelio. Vaikui juk \u012fdomu visur vaik\u0161\u010dioti, neu\u017etenka vien tik savo nam\u0173, sodybos (labai s\u0105lygi\u0161kas toje baz\u0117je jos pavadinimas) \u2013 jam reikia didesn\u0117s erdv\u0117s. Atsimenu, \u012flipau \u012f duob\u0119 pabraid\u017eioti. Joje tuo laiku \u201esmalos\u201c nebuvo, tik vandens, betgi dugne \u2013 daug sm\u0117lio. \u012elipau, pabridau ir koj\u0173 negaliu i\u0161traukti, sm\u0117lis mane \u012ftrauk\u0117. Man gal \u0161e\u0161eri, o gal penkeri metukai. \u0160aukiu. Ka\u017ekas ateina ir i\u0161velka i\u0161sigandusi\u0105. Darbininkai jau buvo \u012fprat\u0119 mane taip gelb\u0117ti. Sakydavo: \u201eZitut\u0117 v\u0117l \u012fkrito.\u201c Po daug met\u0173 dar man primindavo, kaip jie mane traukdavo i\u0161 t\u0173 duobi\u0173.<\/p>\n

M\u0117gdavau vaik\u0161tin\u0117ti \u201esmalos\u201c duobes skirian\u010diomis m\u016brin\u0117mis pertvaromis. Kart\u0105 taip belaipiodama nukritau \u012f vien\u0105 duob\u0119. O derva \u012fkaitusi, mane traukia gilyn. Velni\u0161kai i\u0161sigandau. Besikapanodama gal net vien\u0105 batuk\u0105 palikau toje duob\u0117je. Par\u0117jau \u201esmaluotu\u201c batu, gal ir suknute. O kaip nuvalyti t\u0105 \u201esmal\u0105?\u201c \u010cia jau t\u0117v\u0173 b\u0117da.<\/p>\n

Dar m\u0117gdavau u\u017elipti ant tilto. Buvo toks tiltas baz\u0117je, ten auk\u0161tai buvo katilai, kur ir virdavo ta derva kaip pragare. Katilai da\u017eniausiai b\u016bdavo u\u017edaryti. Bet labai smagu palipti auk\u0161\u010diau (o juk Suvalkija \u2013 toks lygum\u0173 kra\u0161tas), kad gal\u0117\u010diau pasi\u017evalgyti. Netgi ka\u017ekiek matydavau Vi\u0161ty\u010dio kalnelius. Syk\u012f (oi, ne vien\u0105 t\u0105 syk\u012f) susi\u017eeid\u017eiau laipiodama ant betono kra\u0161t\u0173. Buvo baz\u0117je i\u0161 betono rankiniu b\u016bdu liejami \u017eiedai keli\u0173 \u0161uliniams ar pan. \u012e t\u0173 \u017eied\u0173 medini\u0173 form\u0173 tarpus prikr\u0117sdavo betono mi\u0161inio ir laikydavo, kol i\u0161d\u017eius. O paskui nuimdavo formas, bet \u017eiedus dar reik\u0117davo laistyti. Ir laistydavo darbinink\u0117s paprastu laistytuvu.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 nam\u0105 stat\u0117 pats t\u0117tis su darbininkais. Taip ir susik\u016br\u0117 baz\u0117 pelk\u0117toje vietoje, nes dar prisimenu meld\u0173 buo\u017ees \u2013 j\u0173 teritorijoje b\u016bdavo gana daug. O ir i\u0161 mal\u016bno pus\u0117s (baz\u0117 ribojosi su mal\u016bno teritorija) buvo pelkynas, k\u016bdros, meldai. Prie pat kelio, visai \u0161alia m\u016bs\u0173 namelio, irgi buvo pelkut\u0117, \u012f kuri\u0105 esu \u012fva\u017eiavusi triratuku (a\u0161 tur\u0117jau tok\u012f pam\u0117gt\u0105 triratuk\u0105, j\u012f t\u0117vai \u012fkeldavo \u012f traukin\u012f, kai va\u017eiuodavome \u012f Pilvi\u0161kius, nes tada negalima buvo net triratuko ve\u017eti paprastame Kaliningrado traukinio vagone, o reik\u0117davo atiduoti \u012f baga\u017eo vagon\u0105, nors kelias b\u016bdavo tik pus\u0117 valandos). Tuomet i\u0161lipau i\u0161 pelkut\u0117s visa ap\u0117jusi maurais. Po keli\u0173 ar keliolikos met\u0173 t\u0173 mauryn\u0173 neliko, baz\u0117s teritorija buvo i\u0161pilta gruntu, v\u0117liau ir i\u0161asfaltuota.<\/p>\n

Turiu sen\u0173 nuotrauk\u0173, kur m\u016bs\u0173 namelio sienos i\u0161 lauko apkabin\u0117tos rusi\u0161kais darb\u0173 saugos ir prie\u0161gaisriniais u\u017era\u0161ais. Mat m\u016bs\u0173 medinis namas buvo ir baz\u0117s kontora, kol gerokai v\u0117liau netoli pastat\u0117 kit\u0105, m\u016brin\u012f, pastat\u0105. I\u0161 vienos namelio pus\u0117s buvo sud\u0117ti \u012frankiai: kirviai, kastuvai, lau\u017etuvai ir kt. I\u0161 kitos \u2013 t\u0117\u010dio kontora. Ten buvo ir \u201eFeliks\u201c skai\u010diavimo ma\u0161in\u0117l\u0117 (bet jau irgi v\u0117liau, nes i\u0161 prad\u017ei\u0173 skai\u010diuodavo \u201eskaitliukais\u201c), s\u0105siuviniai su t\u0117\u010dio u\u017era\u0161ais, telefonas, kuriuo ir mes naudojom\u0117s.<\/p>\n

Taigi m\u016bs\u0173 namelis i\u0161 vieno galo \u2013 pailgas \u012franki\u0173 sand\u0117lis, i\u0161 kito \u2013 kontor\u0117l\u0117 (ji tik keli\u0173 kvadratini\u0173 metr\u0173, kaip ir tas sand\u0117lis). Mes \u2013 per vidur\u012f. Ten buvo m\u016bs\u0173 virtuv\u0117 ir vienas kambarys. Ir tie patys pereinami darbinink\u0173, nes atsimenu prine\u0161tus \u201esmalos\u201c gabalus, kuri\u0173 negalima b\u016bdavo gerai i\u0161valyti, nors ir kaip gramdydavome. Darbininkai ateidavo, p\u0117duodavo ir niekas nepais\u0117, tik paskui jau atsirado \u012f t\u0105 sand\u0117liuk\u0105 durys i\u0161 lauko. Buvo viskas labai vie\u0161a, kaip ir visas gyvenimas sovietijoje.<\/p>\n

Kambario ir virtuv\u0117s baldus dar\u0117 pats t\u0117tis. Jo buvo ir stalas, ir taburet\u0117s, ir spintos padarytos. Jis ir lovas dar\u0117. Tik sofa pirkta. I\u0161 prad\u017ei\u0173 priebu\u010dio \u012feiti \u012f m\u016bs\u0173 \u201epalocius\u201c nebuvo, paskui t\u0117tis padar\u0117 prieang\u012f su \u012fstiklintu langeliu, kad b\u016bt\u0173 \u0161viesiau. M\u016bs\u0173 tualetas buvo valdi\u0161kas ir toli, net labai toli, pagel\u017ekely. Neb\u016bdavo patogu.<\/p>\n

Mes labai ilgai netur\u0117jome televizoriaus, tik radij\u0105. Televizori\u0173 \u012fsigijome gal tik kokiais 1967 ar 1968 m. TV eidavau \u017ei\u016br\u0117ti pas draug\u0119 R\u016bt\u0105 Bankauskait\u0119, kurios tikrasis vardas buvo Birut\u0117. J\u0173 \u0161eima tur\u0117jo televizoriuk\u0105, o paskui \u012fsigijo ir \u201espalvot\u0105\u201c, tiksliau \u2013 u\u017ed\u0117davo ant ekrano toki\u0105 juost\u0105, kad atrodyt\u0173 kaip spalvotas. Tuomet buvo gal tik kokia viena ar dvi TV programos. Ir tie filmai vis apie kar\u0105 ir apie kar\u0105… Arba apie revoliucij\u0105. Atrodo, kad nieko daugiau pasaulyje ir nebuvo, tik \u201eDidysis T\u0117vyn\u0117s karas\u201c.<\/p>\n

Ant sienos buvo lentyn\u0117l\u0117 (trikamp\u0117, jungianti dvi sienas), ant kurios pad\u0117tas kry\u017eius, o greta kabojo du \u0161venti paveikslai. Paskui, kai man buvo kokie de\u0161imt ar dvylika met\u0173, t\u0117tis pasak\u0117, jog reikia nuimti t\u0105 lentyn\u0117l\u0119 ir paveikslus, taip jam liep\u0119. Ka\u017ekaip keista, kad tikrasis psichologinis teroras prasid\u0117jo tik apie 1960-uosius. T\u0117tis nebuvo komunistas, bet vadovavo tai bazei, o vadovo namuose negal\u0117jo b\u016bti \u0161vent\u0173 daikt\u0173! Lentyn\u0117l\u0119 nu\u0117m\u0117. Neliko \u0161ventos vietos. Kry\u017eius buvo ka\u017ekur nuki\u0161tas (j\u012f dabar a\u0161 turiu), paveikslai atsid\u016br\u0117 sename lagamine. Man buvo baisu: o jei tikrins ir tuos lagaminus?<\/p>\n

Paskui panaikino t\u0105 sand\u0117l\u012f, pastat\u0117 ka\u017ekoki\u0105 atskir\u0105 \u201eb\u016bd\u017eiuk\u0119\u201c, kaip mes tokius pastatus vadinome, susid\u0117ti valdi\u0161kiems \u012frankiams, daiktams. T\u0117vai sand\u0117liuko vietoje \u012fsireng\u0117 miegam\u0105j\u012f. Tas kambarys siaurutis, ma\u017eutis, bet mums jau gerai, jau yra daugiau vietos miegoti, yra erdv\u0117s.<\/p>\n

Buvau paaugl\u0117, kai mums atidav\u0117 ir kit\u0105 namelio dal\u012f \u2013 buvusi\u0105 kontor\u0105. Ten jau buvo mano kambarys. Irgi visai ma\u017eutis, ko gero, identi\u0161kas tam m\u016bs\u0173 \u201emiegamajam\u201c \u2013 ta\u010diau mano. Sunku b\u016bdavo \u012f j\u012f patekti, nes reik\u0117jo eiti pro siaur\u0105 tarpel\u012f tarp sofos galo ir spintos. Prisimenu, kaip kart\u0105 greitosios pagalbos medik\u0117 atvykusi pas mam\u0105 (ji tada atsigul\u0117 mano kambar\u0117lyje, gal jis buvo \u0161varesnis) skaud\u017eiai u\u017esigavo koj\u0105. Vis d\u0117lto a\u0161, nors irgi da\u017enai strigdavau eidama, kambar\u0117liu buvau labai patenkinta. Tai buvo mano pirmoji privati erdv\u0117. Ten tur\u0117jau ir eta\u017eer\u0119, kuri\u0105, ai\u0161ku, irgi sukal\u0117 t\u0117tis. Joje buvo mano knygos. Jau nuosavos.<\/p>\n

Zita ZOKAITYT\u0116,\u00a0I\u0161 autobiografini\u0173 eskiz\u0173.<\/em><\/p>\n

Publikuota: „Santaka”, 2017-06-17<\/em> \t<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Toje baz\u0117je praleidau vis\u0105 savo vaikyst\u0119 (tada buvo V. Kapsuko g. 55, dabar ten \u2013 pasienio terminalas). Anks\u010diau ta vieta vadinosi bitumo baze, po to \u2013 asfaltbetonio baze, o \u017emon\u0117s<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":83,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[3,4],"tags":[34,35,36,37],"class_list":["post-82","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kybartai-spaudoje","category-miestas","tag-bitumo-baze","tag-kybartai","tag-smaline","tag-zita-zokaityte"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/82","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=82"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/82\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/83"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=82"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=82"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kybartai.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=82"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}