Daily Archives: 2019-01-11

Nesulaiko net užmūryti namo langai

Kudirkos Naumiesčio gatvės gale stovintis tarpukario laikų namas, vadinamoji „Gulbės salė“, nuolat masina vandalus.

Ne kartą degęs pastatas jau kelerius metus stovi tuščias, be langų, nudegusiu stogu. Savininkai namą remontuoti ar kitaip prisidėti prie jo išlikimo nenori, nes būstų kaina Kybartuose maža, o remonto išlaidos viršytų paties turto vertę. Juolab kad pastate niekada nebuvo vandentiekio ir kanalizacijos, greta – geležinkelis. Tad gyventi čia nepatrauklu ir statinys tiesiog paliktas likimo valiai.

Juo rūpintis pagal išgales bando Kybartų seniūnija. Neseniai jos pastangomis pirmajame namo aukšte senomis plytomis užmūryti langai, nes valkatos įprato landžioti į vidų ir pastate kūrenti laužus.

Kol statinys buvo saugus, jame buvo įrengta dvylika butų. Keturi iš jų – socialiniai būstai, kiti – privatūs. Paskutiniu metu name gyveno romų tautybės šeimos, o dabar jau trečius metus jis stovi tuščias.

Apskritai „Gulbės salės“ istorija paženklinta gaisrais: per pastarąjį dešimtmetį jų kildavo vos ne kasmet. Keletą kartų buvo padegtas pirmame aukšte esantis romų būstas, siekiant juos įbauginti, kad atiduotų skolas. Tuomet bute gyvenusi šeima išsigandusi kažkur išsikraustė, palikdama apdegusį būstą be langų.

Paskutinį tašką padėjo prieš trejetą metų socialiniame būste kilęs gaisras, per kurį nudegė dalis stogo, išsproginėjo langai. Tuomet namą apleido paskutiniai gyventojai.

Seniūnas R. Šunokas sakė ne kartą šaukęs šio pastato savininkų susirinkimą, kad kartu nuspręstų, ką toliau daryti, tačiau atsako nesulaukęs. Teko suktis pačiai seniūnijai ir ieškoti būdo, kaip bent minimaliai apsaugoti statinį nuo vandalų, nes įvykus nelaimei dėl visko kalta, kaip dažnai būna, liktų valdžia.

Tačiau net ir užmūryti langai nesustabdė nenaudėlių. Prieš kelias dienas vieno lango ertmę dengusios plytos buvo nuardytos, į pirmame aukšte esantį būstą privilkta šiukšlių. Tad seniūnijai teks dar kartą ieškoti mūrininko.

Kybartiečiai apgailestavo dėl kažkada buvusio gražaus statinio. Kalbinti miestiečiai atsiminė, kad tarpukariu šiame trijų aukštų mūriniame pastate buvo kino salė, vykdavo šokiai, sutraukdavę daug jaunimo, šalia buvusiame tvenkinyje plaukiojo gulbės.

Deja, dabar namo likimas visiškai neaiškus. Akivaizdu, jog savininkai jo neremontuos, o seniūnija tam neturi ne tik lėšų, bet ir jokių teisių imtis darbų. Tad pastatas stovės tol, kol pradės irti ir kelti pavojų. Jo nugriovimas taip pat kainuos nemenkai: kiekvieno buto savininkui tenkanti sumos dalis prilygtų paties būsto kainai.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Seniūnas Romas Šunokas sakė, kad vadinamosios „Gulbės salės“ likimas – labai miglotas.

Publikuota: „Santaka“, 2019-01-11.


Paramai išleidžia ne vieną tūkstantį eurų

Buvusioje Kybartų gelžbetonio gamyklos teritorijoje penktus metus veikia UAB „Belor“ filialas. Šios įmonės pavadinimą galima matyti bemaž tarp visų seniūnijos renginių rėmėjų.

Išleidžia dešimtis tūkstančių

Kaip sakė Kybartų seniūnas Romas Šunokas, ši įmonė – tikras išsigelbėjimas organizuojant bet kokį renginį ar padedant nepasiturinčioms šeimoms. Vos tik įsikūrusi bendrovė jau tais pačiais metais Kalėdoms atvežė dovanų kukliau gyvenantiems vietiniams: keturiolikai šeimų nupirko buitinės technikos, kurios žmonės prašė. Tuomet kybartiečiams išdalytos 5 automatinės skalbimo mašinos, 5 dujinės viryklės, dulkių siurblys, 2 šaldytuvai, vandens siurblys su hidroforu. Šeimas, kurioms labiausiai reikia pagalbos, atrinko seniūnijos socialinės darbuotojos.

Nepamiršta užsukti ir į Kybartų vaikų globos namus. Įstaigai buvo padovanotos 5 mikrobangų krosnelės. Tuomet dovanoms išleista apie 3 tūkst. eurų. Kasmet rėmimo mastai didėjo. Kelerius metus iš eilės Kybartams ir jų žmonėms paremti įmonė išleidžia kelias dešimtis tūkstančių eurų. Remiami ne tik kultūriniai renginiai, piliečių iniciatyvos, knygų leidyba, bet nepamirštas ir sportas. Kasmet po 5 tūkst. eurų iš įmonės iždo gauna futbolo klubas „Sveikata“.

– Šis klubas svarbus ne tik Kybartams. Norime, kad garsinantiems miestą sportininkams būtų lengviau, kad jie turėtų už ką nuvažiuoti į varžybas. Apskritai norime, kad žmonės šiame mieste, kuriame mes dirbame, būtų nors kiek laimingesni. Šiuo metu turime 29 darbuotojus, ir beveik visi jie kybartiečiai. Todėl šiam miestui paramos negailime. Aišku, atsirenkame, kam ji labiausiai reikalinga, bet atsisakome retai, – sakė bendrovės „Belor“ vadovas Rolandas Andzelis.

Iš tos pačios kišenės

Tiesa, jau kuris laikas Kybartuose veikiančios įmonės filialas turi kitą pavadinimą. Dabar jis vadinasi UAB „Ebresa“, tačiau ant jos pastatų vis dėlto ryškesnis „Belor“ pavadinimas ir paramą įmonė teikia šiuo vardu. Kaip sakė R. Andzelis, „Ebresa“ – dukterinė „Belor“ įmonė, tad visi pinigai – iš vienos kišenės.

– Paramą skiriame išskirtinai tik kybartiečiams. Esame gavę prašymų ir iš vilkaviškiečių, tačiau kol kas nesiruošiame remti renginių už Kybartų ribų. Ne kartą patys esame kreipęsi į Vilkaviškio rajono savivaldybę dėl žemės mokesčio sumažinimo. Mūsų gamybinis plotas – beveik 5 ha, tad ir mokesčiai susidaro solidūs. Tačiau niekada nuo jo atleisti nebuvome. Todėl iš principo nusprendėme paramą teikti tik Kybartams, – sakė direktorius.

Neskriaudžia ir darbuotojų

Netoli geležinkelio įsikūrusi įmonė neskriaudžia ir savo darbuotojų. Vidutinis atlyginimas bendrovėje „į rankas“ – daugiau nei 700 eurų. Įmonė yra nupirkusi greta gyvenusio ūkininko, kuriam nepatiko kaimynystė ir žmogus išsikėlė į kaimą, namą. Jame apgyvendinta vieno darbuotojo šeima.

Be to, bendrovėje žmonės yra maitinami. Darbuotojai penktadieniais gauna meniu iš kavinės ir išsirenka, ką kurią savaitės dieną valgys. Pietūs jiems kasdien pristatomi tiesiai į darbovietę.

– Sotus darbuotojas ir dirba geriau – juokėsi R. Andzelis, – nors blogai dirbančių mes čia neturime. Didelės problemos rasti, kas dirbtų, kol kas nejaučiame. Kaip tik žmonės prašo pas mus darbo. Kadangi tikrai planuojame plėstis, priimsime ir naujų darbuotojų. O į darbą priimame ir jaunus, ir pagyvenusius – visus, kurie nori ir gali dirbti. Tiesa, darbas nėra lengvas.

Šiuo metu bendrovė verčiasi ne tik trąšų fasavimu ir prekyba. Įmonė teikia krovos, fasavimo, saugojimo paslaugas, prekiauja akmens anglimis ir durpių briketais. Čia į įvairių talpų maišus fasuojami vagonais atvežami pašarai, pakratai gyvuliams, taip pat cukrus. Įdomu tai, kad „Ebresos“ teritorijoje saugoma visa Pietų Lietuvos keliams barstyti skirta druska. Iš čia ją išsivežioja už kelių priežiūrą atsakingos firmos. Šįmet planuojama bendrovės teritoriją išasfaltuoti.

Autorės nuotr. UAB „Ebresa“ direktorius Rolandas Andzelis sako, kad jų įmonės politika – remti tuos, kuriems pagalbos tikrai reikia.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Publikuota: „Santaka“, 2019-01-11.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian