Unikalus pasienio miestas Kybartai turi ne tik savitą istoriją, bet ir išskirtinės architektūros pastatų. Dalis statinių yra saugomi kaip kultūros paveldo objektai, jų priežiūra rūpinasi valstybė. Kiti – privačių savininkų

Ką tik išleisti kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ dienoraščiai. Knyga pavadinta „Priespaudos, kovos ir nelaisvės metai: 1968–1988“. Pirmąsyk leidinys bus pristatytas šiandien Vilniaus knygų mugėje. Šios knygos pasirodymas yra neeilinis įvykis,

Nors į keliones leidžiamės ieškoti dar nematyto, būna labai smagu atradus ir ką nors artimo, tarsi savo. Taip nutiko Lazdijų rajono savivaldybėje. Artėjant prie muziejaus „Jotvingių kiemas“ netikėtai nudžiugino Kybartai

Kybartuose, buvusioje žydų maldos namų vietoje, atidengtas atminimo ženklas – stela. Šis žydų bendruomenei ir miestui svarbaus kultūrinio paveldo įamžinimas sukvietė būrį svečių ir kybartiečių. Minint 80-ąsias žydų genocido metines

Kybartų vardas pirmą kartą paminėtas 1561 m. spalio 12 d. Jurbarko valsčiaus ir Naujosios Valios inventoriuje. Šis faktas pateiktas ir analizuojamas Albino Vaitkevičiaus knygoje „Kybartai. Lieponos–Širvintos parubežės vietovaldų istorinė apybraiža“.

Birželio 24-ąją Kybartų bendruomenė bei miesto svečiai sutiko ypač šventiškai – Joninių dienos minėjimas sutapo su naujojo paminklo atidengimo ceremonija. Jis skirtas brolių Vailokaičių – kunigo Juozo ir Vasario 16-osios

Lietuvos kariuomenės ir visuomenės suartėjimo diena. Šventadienis. Kybartuose žmonių skruzdėlynas. Geležinkelio stoties perone – kelios dešimtys nekantriai mindžikuojančiųjų pirmyn ir atgal, besikalbančiųjų ir besidalijančiųjų dienos įspūdžiais. 1936 metais kybartietis apsilankė

Kybartų miestelis trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „žydėjo kaip pinavija“. Knibždėjo vienuolika tūkstančių gyventojų. Kiekviename name buvo po dvi, tris krautuves. Žmonės prekiavo viskuo, ką tik buvo galima parduoti. Kas ketvirtą