Daily Archives: 2019-03-08


Už ką atsakingi augintinių šeimininkai?

Kategorija : Aktualijos , Kybartai spaudoje

Kiekvienas pavasaris ne tik iš žiemos stingulio vaduoja žemę, bet ir parodo, kiek daug ją teršiame. Gyvenantiesiems mieste ar miestelyje ir auginantiems vaikus labai svarbu, kad jų žaidimo erdvės būtų saugios bei švarios, todėl didelė higienos normų paisymo atsakomybė tenka tiems, kurie turi augintinų ir juos vedžioja lauke.

Kybartų mieste, Č. Darvino gatvėje, yra tik viena vaikams skirta erdvė, tačiau net ir joje gausu šunų ekskrementų. Problema, ko gero, išsispręstų, jeigu vaikų žaidimų erdvėje būtų pastatyti šunis vedžioti draudžiantys ženklai (šiuo metu aikštelėje uždrausta tik rūkyti). Situacija atskiruose daugiabučių kiemuose dar liūdnesnė. Ten ne tik nėra ribos tarp vaikų žaidimo ir augintinių vedžiojimo erdvių. Ten mažiesiems nesaugu ir smėlio dėžėse. Keliems daugiabučiams tenkanti viena ir, deja, nedengiama smėlio dėžė prižiūrima prastai: smėlis nevalomas, tik ant viršaus užpilama švaraus, o vienos gyventojos katei dėžė virtusi tiesiog kasdieniu tualetu. Toks aplaidumas stebina, kaip ir nepagarbūs šunų augintojų įpročiai – ekskrementus renkantį pamatysi vos vieną kitą, kai didžiuosiuose miestuose tai daryti tampa įprasta.

Apie atsakingą augintinių vedžiojimą lauke rašoma interneto svetainėje www.tavogyvunas.lt. Publikacijose teigiama, kad palikti šunų ekskrementai nėra vien estetinė problema – taip platinamos ligos ir parazitai. Ten pat skelbiama statistika: „Labiausiai paplitusios šunų ir kačių platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė“, – rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys.“ Didžiausia rizika užsikrėsti šiomis ligomis kyla būtent vaikams.

Norisi priminti, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba draudžia vedžioti gyvūnus vaikų žaidimo aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose.

Vis dėlto panašu, kad gyventojų negąsdina nė gresiančios baudos, galinčios siekti ir 230 eurų.

Deja, jaunoms šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus, nelieka atskirų poilsio erdvių. Jų negarantuoja nei miesto valdžia, nei menkas šunų augintojų sąmoningumas.

Galbūt padėtų tik gyventojų solidarumas praktiškai taikant įstatyme numatytas baudas?

Ona VALEIKAITĖ


Stovai kelia nesantaiką tarp kaimynų

Kategorija : Kybartai spaudoje

Renovuoto Kybartų daugiabučio gyventojai neranda bendros kalbos. Vieni mano, kad už bendrus stovus reikia mokėti vienodai, kiti – kad kaina turi būti adekvati gautam šilumos energijos kiekiui.

Daug priekaištų

Į redakciją paskambinęs vieno S. Dariaus ir S. Girėno gatvės namo gyventojas piktinosi, kad už vamzdynų stovo skleidžiamą šilumą kas mėnesį tenka pakloti 8 eurus. Apmaudžiausia, jog stovo vamzdis jo bute visiškai trumpas, tad šilumos išskiria mažai. O pas kaimynus, gyvenančius pirmajame aukšte, vamzdis eina per visą patalpos aukštį.

– Jūs tik pagalvokit, kiek šis vamzdis šilumos energijos atiduoda mano bute, o kiek kaimynų!? O mokame visi vienodai. Nesuprantu, kodėl man reikia mokėti už kaimynų šilumą? – piktinosi renovacija nepatenkintas kybartietis.

Vyras tvirtino, kad buvo sušauktas susirinkimas – norėta išspręsti nelygybės klausimą. Tačiau balsavimas baigėsi tuo, jog visi butai ir toliau moka po lygiai.

– Žinoma, negi tie, pas kuriuos vamzdis ilgesnis, balsuos už tai, kad mokėtų brangiau, – svarstė kybartietis. – Gal balsavimas būtų baigęsis ir kitaip, jei name nebūtų socialinio būsto, už kurį išvis niekas nemoka, nes jis šiuo metu stovi tuščias. Aišku, kad jo mokesčiai išdalijami mums visiems.

Kybartietis piktinosi ir tuo, jog bendrojo naudojimo patalpose radiatorius neva užsuktas, o už jį kas mėnesį tenka mokėti po 6 eurus. Žodžiu, mokesčiai už šilumą tik piktina ir pjudo kaimynus.

Pasikeitė metodika

Su kybartiečio skundais supažindinome namą administruojančios UAB „Kybartų darna“ vadovą Egidijų Ausiejų. Jis sakė gerai žinąs situaciją ir girdėjęs ne vieną skundą, tačiau ne visi jie pagrįsti. Juolab administratorius negali išspręsti problemų, jei kaimynai nesusitaria tarpusavyje.

– Kai kurie gyventojai neįsigilina į tai, kad pasikeitė šilumos mokesčių skaičiavimo metodika. Dabar renovuotuose namuose jie skaičiuojami pagal metodiką Nr. 6, – aiškino daugiabučius Kybartuose administruojančios bendrovės vadovas. – Tai reiškia, jog už šildymą butų savininkai moka pagal daliklių parodymus.

Metodikoje nurodyta, kaip skaičiuoti šilumos kiekį, išskiriamą stovų, skirtinguose aukštuose: išvedamas sąlyginis stovų skaičius pirmojo ir antrojo aukštų butuose ir pritaikomas koeficientas.

Dauguma nepritarė

Tačiau tokią šilumos stovų išskiriamos energijos skaičiavimo metodiką galima taikyti tik tuo atveju, jei būstų savininkų dauguma išreiškia pritarimą raštu ar per vardinį balsavimą.

Taigi minėto namo gyventojai jau rengė ne vieną susirinkimą šiuo klausimu. Vis dėlto akivaizdu, kad pritarti naujai skaičiavimo metodikai pasirengę tik tie, kurių butuose vamzdynas trumpesnis. Taigi jiems mokėti tektų mažiau.

Tie, kuriems mokesčiai padidėtų, naująja tvarka nesuinteresuoti. O butų, esančių pirmajame aukšte ir turinčių didesnį vamzdynų kiekį, yra lygiai tiek pat, kiek esančių antrajame aukšte. Tad pirmą kartą susirinkimas apskritai neįvyko, nes nesusirinko reikiamas gyventojų skaičius ir nebuvo kvorumo. Neseniai vykusiame susirinkime kvorumas buvo, tačiau nubalsuota tvarkos nekeisti, mat naujai metodikai pritarė penkių, o prieštaravo šešių butų savininkai.

Moka savininkas

E. Ausiejus stebėjosi, kad gyventojams vis dar kyla klausimų, kas moka už socialinius būstus. Visi socialiniai būstai priklauso rajono Savivaldybei, tad savininkė už juos ir moka mokesčius. Namo gyventojams tikrai netenka padengti socialinių būstų išlaidų. Jei butas išnuomotas teisę į socialinį būstą turintiems asmenims, už paslaugas moka patys jo gyventojai.

Tiesa, UAB „Kybartų darna“ direktorius pripažino, kad yra žmonių, kurie už paslaugas sumoka tik gavę teismo sprendimą. Ir nebūtinai tai socialiniuose būstuose gyvenantys kybartiečiai.

Tokių skundų, kad tenka mokėti už neva „užsuktus“ radiatorius, E. Ausiejus teigia girdėjęs ne kartą. Tačiau laiptinių radiatoriai tikrai šyla, tik ant jų sumontuoti termoreguliatoriai reguliuoja pateikiamos šilumos kiekį. Jie reaguoja į laiptinės patalpos temperatūrą ir patys reguliuoja, kokį šilumos kiekį tiekti į radiatorių.

Kviečia domėtis

Bendrojo naudojimo patalpų šildymo prietaisų suvartojamas šilumos kiekis taip pat skaičiuojamas pagal specialią metodiką ir sąskaitose išdalijamas visiems butams.

– Jei gyventojai ateitų į daugiabučių administratoriaus organizuojamus susirinkimus ir domėtųsi savo būstais, jiems tikrai taptų aišku, kiek ir už ką moka, – sakė E. Ausiejus. – Per susirinkimus esu pats ne kartą aiškinęs, braižęs schemas, kaip skaičiuojami šilumos mokesčiai, kokiais įstatymais vadovaujantis taikoma skaičiavimo metodika. Tiems, kas domėjosi, tikrai tapo aišku, tad nekyla spekuliacijų, kad reikia mokėti už paslaugas, kurių negauna.

UAB „Kybartų darna“ vadovas visus kybartiečius, kurie turi klausimų apie šilumos mokesčius, skaičiavimo metodiką, renovaciją, kvietė užsukti pas administratorių ir pasiaiškinti. Vadovas priminė, kad bendrovė persikraustė į naujas patalpas, tad komunalininkų jau reikėtų ieškoti ten, kur prieš keletą metų buvo įsikūrusi Kybartų policijos nuovada.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Autorės nuotr. Stovų ir bendrųjų patalpų radiatorių sunaudojamos energijos dalis atimama iš tos, kurią parodo bendras namo šilumos skaitiklis.

Publikuota: „Santaka“, 2019-03-08.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian