Pasaulio kybartiečių draugijos dešimtmetis papuoštas darbais

Pasaulio kybartiečių draugijos dešimtmetis papuoštas darbais

Sekmadienį Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) atšventė savo veiklos dešimtmetį.

Šventė prasidėjo atidengiant Algimanto, Aldonos ir Romo Kezių atminimo lentą Petro Cvirkos gatvėje. Vėliau visi rinkosi į jubiliejui skirtas šv. Mišias Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje.

Kybartiečių mylimas klebonas Vaidotas Labašauskas, kaip ir visada, kalbėjo tiesiai į širdis apie gyvenimą ir amžinybę. Po atnaujintos bažnyčios skliautais gražiai iš buvusios diktorės Violetos Mickevičiūtės bei poetės Vilijos Žalienės lūpų skambėjo skaitiniai.

Po šv. Mišių PKD valdybos narė Greta Ališauskaitė papasakojo apie draugijos susikūrimo ištakas.

„Tai įvyko 2007 m. rugsėjo 29 d. Savo šaknis prisiminti, į kankinančius vidinės tuštumos klausimus atsakyti, pareikšti savo nuomonę dėl Kybartų dvasinio, kultūrinio atgimimo sugužėjo daugiau kaip pusšimtis po Lietuvą išsibarsčiusių kybartiečių. Parapijos salėje juos svetingai sutiko klebonas Vytautas Sakavičius. Jis ir buvo tas atkaklusis PKD steigimo iniciatorius. Susitikimas prasidėjo buvusios kybartietės, radijo diktorės Violetos Mickevičiūtės skaitoma ištrauka iš prieškario Kybartų gimnazijos direktoriaus, vėliau tremtinio ir rašytojo Vytauto Katiliaus romano „Akvariumas patrankos koserėje“, kuriame užfiksuotas Kybartų likimo dramatizmas“, – remdamasi mokytojos Dalijos Agotos Karkienės „Santakoje“ publikuotais prisiminimais, į praeitį visus nukėlė G. Ališauskaitė.

Pirmojoje sueigoje buvo svarstyti dalykiniai klausimai dėl įstatų priėmimo, vyko draugijos valdybos bei pirmininko rinkimai. Steigiamajam susirinkimui pirmininkavo politologas, politikos mokslų daktaras, tuometinis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas Mindaugas Jurkynas. Jis populiariai ir dalykiškai pristatė Pasaulio kybartiečių draugijos kūrimo tikslus. Svarbiausi jų buvo vienyti visuose pasaulio kraštuose, Lietuvoje ir gimtajame mieste gyvenančius kybartiečius bendrai veiklai, keistis stiprių bendruomenių gyvavimo patirtimi, palaikyti miestą dvasinėje, kultūros, aplinkosaugos, verslo, socialinės paramos srityse, identifikuoti, saugoti bei populiarinti istorijos, kultūros paveldą, puoselėti Kybartams nusipelniusių žmonių atminimą.

Pasak pranešėjos, diskusijoms pradžią davė Švedijoje ir Vokietijoje ilgai dirbęs fizikos mokslų daktaras Ramūnas Valiokas. Jis iškėlė dilemas: „Kuo galime būti įdomūs pasauliui?“, „Ko galime siekti dvasinės bendrystės vardan susibūrę į draugiją, kviečiančią miestą dvasiškai atsinaujinti?“

Tada į Pasaulio kybartiečių draugijos valdybą buvo išrinkti 7 asmenys: Antanas Ziegoraitis, Mindaugas Jurkynas, Ramūnas Valiokas, Saulius Spangevičius, Jolanta Janulaitytė, Nerijus Ramanauskas ir Vytautas Sakavičius. Draugijos pirmininko pareigos patikėtos Marijampolės miškų urėdijos Pajevonio girininkui kybartiečiui Rymantui Vaičaičiui.

Parapijos salės fojė pirmosios sueigos dalyviai galėjo pažiūrėti Kaune gyvenusio, bet su pasaulio išeiviais kybartiečiais daug metų ryšius palaikiusio Vytauto Mickevičiaus fotografijų parodą „Kybartai senuose atvirukuose“. Kitas garbus kybartietis Albinas Vaitkevičius, atvykęs iš Vilniaus, buvo pristatytas kaip žmogus, sukaupęs daug medžiagos ir ketinantis netrukus išleisti išsamią knygą apie Kybartus. Tai jis ir padarė po 3 metų.

Tos pačios dienos popietę draugijos steigėjai patraukė į ekskursiją po du svarbius Kybartų praeities objektus: į Šv. Aleksandro Nevskio cerkvę, kuri nuo geležinkelio tiesimo laikų iki 1928 m., kol atsirado katalikų bažnyčia, buvo vienintelis miesto dvasinis centras, taip pat į netoli geležinkelio pervažos stovintį vadinamąjį „Berlyną“ (J. Basanavičiaus g. 24), kur tarpukariu buvo įsikūrę lenkės Dudzinskos azartinių lošimų namai, o vėliau žydai čia įsteigė savo banką. Pastatą su dar išsilaikiusiu šviesą praleidžiančiu stikliniu stogo gaubtu tada aprodė namo senbuvis Albertas Matulaitis, ekskursantams pasiūlęs kopėčias užlipti net iki namo stogo.

Tatjana Malinauskienė, viena iš garbių Kybartų rusų bendruomenės narių stačiatikių, pateikė ypač vertingų žinių apie senąją cerkvę, parodė tarpukario stačiatikių sueigų, vykdavusių Podvarko šile, nuotraukų. Kybartietė pasakojo, jog šioje cerkvėje netgi buvo laikytos mišios už žymų rusų rašytoją Ivaną Turgenevą, kurio palaikai buvo gabenami į tėvynę iš Paryžiaus. Tad daugelis draugijos steigėjų įsitikino, kad dar vis galima atrasti nepažintų gimtojo miesto vietų.

„Štai į kokius pasaulio kybartiečių dvasios namus prieš 10 metų buvome sugužėję, genami prisiminimų ir ketinimų naujai pažvelgti į Kybartų istoriją, kupini gerų norų toliau bendrauti, vienijami kybartiečių bendruomenės, išsibarsčiusios po platųjį pasaulį, jausmo bei kultūrinio, dvasinio ir moralinio atgimimo idėjos“, – sakė G. Ališauskaitė.

PKD pirmininkas Leonas Narbutis susirinkusiems bendraminčiams kalbėjo apie nuveiktus darbus, viltis ir skaudulius.

„Ne karai, ne laikas yra didžiausi praeities griovėjai, bet abejingumas. PKD ir buvo įsteigta pasipriešinti tam abejingumo jausmui“, – sakė L. Narbutis.

Vienas iš pirmųjų draugijos tikslų buvo gaivinti miesto įvaizdį. Norėta atstatyti sudegusį pastatą J. Basanavičiaus gatvėje. Tuomet draugija surinko apie pusantro tūkstančio parašų, kad griūvantis statinys nebūtų išbrauktas iš Kultūros paveldo registro. Tuomet atrodė, kad pastatas bus išgelbėtas. Deja, kybartiečiams nepavyko nugalėti žmonių abejingumo. PKD organizavo rinkliavas, net teisėsi teismuose, tačiau galiausiai atsidūrė akligatvyje ir suprato, jog finansinė našta šiai visuomeninei organizacijai yra per didelė. PKD savąją namo dalį siūlė perduoti Vilkaviškio rajono savivaldybei, ši sutiko pastatą perimti su sąlyga, kad ir likusieji savininkai atsisakys savo dalies. Deja, vienas savininkų to padaryti kategoriškai nesutiko, du – suabejojo, taip veikiausiai pasmerkdami pastatą visiškam sunykimui.

Tačiau vien pastato gelbėjimu visą dešimtmetį draugijos veikla neapsiribojo. PKD dėka lankytojams atverti Kybartų geležinkelio stoties požemiai, talkinta Marijampolės televizijai filmuojant laidą „Gyvoji Sūduvos istorija. Kybartai“, 2012 m. Vilniuje surengta paroda apie XX a. pradžios Lietuvos pasienio miestelius, išleista knygų ir padaryta daug kitų darbų. PKD savo nuveiktus ir jau vien svajonėse pasilikusius darbus vainikavo nauju leidiniu – enciklopedinio pobūdžio biografiniu žinynu „Kybartų krašto žmonės“. Knygos sudarytojų tikslas buvo įamžinti gabius, kūrybingus, veiklius Kybartų krašto žmones, kurie veikdami savo profesinėje, socialinėje srityse yra tapę vietos bendruomenei ar net visai Lietuvai nusipelniusiais žmonėmis. Žinyno sudarytojai – Albinas Vaitkevičius ir Violeta Mickevičiūtė bei jų pagalbininkai.

Dešimtmečio šventėje dalyvavo ir svečių. PKD sveikino Seimo narys Kęstutis Smirnovas, Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka, Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius. Draugija padėkos raštais apdovanojo savo bičiulius.

L. Narbutis, pasinaudodamas proga, išreiškė viltį, kad Kybartuose atsiras krašto muziejus ar bent jo filialas, nes draugija jau galėtų pasidalyti sukauptais eksponatais.

Šventės dalyviams koncertą bažnyčioje dovanojo PKD ansamblis „Vaivora“ ir „Kybartų“ pučiamųjų orkestras. Po muzikinės dalies visi buvo pakviesti vaišių bažnyčios šventoriuje pastatytoje palapinėje.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. PKD pirmininkas Leonas Narbutis susirinkusiems bendraminčiams kalbėjo apie nuveiktus darbus, viltis ir skaudulius.

Santaka_20170905_Rymantas
Autorės nuotr. Dabartinis PKD pirmininkas Leonas Narbutis padėkojo pirmajam draugijos pirmininkui, Marijampolės miškų urėdijos Pajevonio girininkui kybartiečiui Rymantui Vaičaičiui.

Santaka_20170905_Greta

Autorės nuotr. PKD valdybos narė Greta Ališauskaitė priminė draugijos susikūrimo istoriją.

Publikuota: “Santaka”, 2017-09-05.