Renovuotais būstais džiaugiasi ne visi

Renovuotais būstais džiaugiasi ne visi

Č. Darvino gatvės 46-o namo gyventojai šią žiemą išgyveno išbandymą šalčiu ir vėju. Po daugiabučio renovacijos dar rudenį džiaugęsi sandariu namu ir vėlai įsijungę šilumą butuose, užėjus šalčiams pajuto per ventiliaciją sklindančius vėjo gūsius, ledo šaltumo sienas ir išvydo kondensato lašais nusėtas lubas.

Į redakciją skambinusi minėto namo gyventoja Dalia Matjošaitytė sakė, kad dėl savo teisės po renovacijos gyventi šiltai žmonėms teko susikibti su namo statybos darbų rangovės UAB „Vilkasta“ darbuotojais. Vienas jų, anot kybartietės, kalbėjo labai nemaloniai ir net šaipėsi iš gyventojų problemų.

– Vietoje mums pažįstamo darbų vykdytojo buvo atsiųstas bendrovės specialistas Rolandas Kepenis. Jis visiškai nesiskaitė su gyventojais, net mestelėjo: „Norėjot renovacijos, tai dabar turite“… – atvirai pasakojo D. Matjošaitytė. – Iki tol tai nors šiokių tokių pažadų dar girdėjome, nors realiai niekas nepasikeitė.

Tylėti nesiruošianti moteris teigė, kad kartais, pasisukus vėjui, iš ventiliacijos angų oras ne traukiamas, o iš ten pučia ledinis vėjas, kad per groteles bėga vanduo, su ventiliacijos šachta susisiekiančios sienos – ledinės. Netgi atsisukus visą įmanomą šilumą namuose, kai kuriuose kambariuose tenka sėdėti su striuke. Žiema jau praėjo, problemų apmažėjo, bet juk šaltų dienų laukia dar ne viena.

Praeitą savaitę Č. Darvino g. 46-o namo gyventojai darė bendrą susirinkimą, kurį inicijavo UAB „Kybartų darna“. Prieš sprendžiant kitus reikalus, pirmiausia susitikta su UAB „Vilkasta“ atstovu Audriumi Matulaičiu. Jis žmonėms aiškino, jog sprendžiant problemas daroma viskas, kas įmanoma. Gana mandagiai su žmonėmis bendravęs įmonės atstovas sakė, kad padaryti kitaip, negu yra, bendrovė negalėtų, nes taip reikalauja parengtas projektas.

Kaip išspręsti problemą, A. Matulaitis nepasiūlė, nes aiškaus sprendimo ir neturėjo. Juolab kad ir renovuoto namo priėmimo komisija, ir BETA (Būsto energijos taupymo agentūra) jokių trūkumų nerado. Tiesa, į ventiliacijos angas iš pradžių ne visur dar buvo sudėtos žaliuzinės grotelės, tačiau ir sudėjus jos problemos neišsprendė.

Pečiais gūžčiojo ir namą administruojančios UAB „Kybartų darna“ direktorius Egidijus Ausiejus.

– Pripažinsiu, jog šiuo atveju jaučiuosi bejėgis. Vaikščiojau pats su statybininkais, svarstėme visus variantus, bet sprendimo neradome. Ateina pas mane žmonės iš minėto namo, pyksta, bet ką aš galiu padėti?.. – aiškino bendrovės direktorius. – Viskas padaryta pagal projektą, tyčia tikrai niekas žmonėms nenorėjo pakenkti, o kodėl taip yra, turėtų atsakyti projektuotojai. Kodėl, pasisukus vėjui, jį gaudo ventiliacijos šachtos ir pučia į butus, turėtų spręsti specialistai.

Pasak E. Ausiejaus, klausti projektuotojų turėtų UAB „Vilkasta“, nes namo administratorius statybos darbus pirko įskaitant ir jų projektavimą. Tad projektuotojus samdė pati statybos bendrovė.

Komunalininkų vadovas sakė, jog ir kituose mieste renovuotuose namuose buvo problemų, tačiau po pirmos žiemos, užplūdus šilumai, viskas susitvarkė ir jau šią žiemą jokių skundų iš gyventojų negauta. Tad gal ir šiame name išdžiūvus ir sušilus sienoms situacija pasikeis…

Kaip teigė statybos specialistai, seni daugiabučiai gyvenamieji namai suprojektuoti ir pastatyti taip, kad jų patalpas vėdina natūrali ventiliacinė sistema: oras į patalpas turi patekti pro langus, orlaides, duris bei plyšius atitvarose, o ištraukiamas per vėdinimo kanalus. Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus sienas ir stogą, įdėjus sandarius langus bei duris ir užtaisius visus plyšius, į patalpas paprasčiausiai nepatenka pakankamai lauko oro. Todėl trūkstamas oro kiekis per vieną vėdinimo kanalą patenka į patalpas – iš to kanalo ir pučia, o per kitą oras ištraukiamas. Nenuostabu, kad butuose tuomet atsiranda skersvėjai.

Gyventojai dažnai virtuvėse sumontuoja gartraukius, tualetuose – oro ištraukimo ventiliatorius. Šių įrenginių pašalinto oro kiekis, negalėdamas pritekėti pro nesandarumus languose, yra siurbiamas per natūralios ventiliacijos kanalą, todėl vėlgi iš jo pučia. Nenuostabu, jog žiemą toks vėjų gūsis atšaldo patalpas.

Kad nepūstų, daugelis gyventojų užsiklijavo ventiliacijos groteles. Užaklinus ventiliacijos kanalą, juo oro cirkuliacija nevyksta. Į kanalą nepatenka šiltas oras. Imdamas tik šaltą orą iš lauko, kanalas atšąla. Dėl šios priežasties sutrikdoma kitų butų vėdinimo sistema. Nepakankamas vėdinimas patalpose padidina drėgmės kiekį bei pelėsių atsiradimo galimybę, gali trūkti oro, žmogui ima svaigti galva.

Todėl statybos specialistai gyventojams pataria vėdinti patalpas dažniau varstant langus, palikti mikroventiliaciją, atidaryti orlaides. Taip bus užtikrinama, kad šaltas oras į patalpas nepateks pro vėdinimo kanalus. Taip pat labai svarbu neužaklinti ventiliacijos kanalų ir „neužsisukti“ šilumos, kai lauke šalta.

Kad nereikėtų išmontuoti gartraukių ir ventiliatorių, patariama butuose sumontuoti atbulinius vožtuvus, kurie neleistų orui patekti pro vėdinimo kanalus į patalpas. Ant vėdinimo kanalų būtų galima įrengti vėjo turbinas, kurios, esant kambarių oro temperatūrai aukštesnei už lauko temperatūrą, gerai vėdins patalpas, neleis pakeisti oro judėjimo krypties. Taip pat galima sumontuoti automatines ar mechanines oro pritekėjimo sklendes, įrengti priverstinę mechaninę vėdinimo sistemą. Tačiau tai jau būtų įrengiama ne statybos bendrovės lėšomis.

Tokias rekomendacijas UAB „Vilkasta“ paruošė ir iškabino namo laiptinėse. Tiesa, gyventojai teigė, kad joks langų darinėjimas nepadėjo, nors rekomendacijų buvo stengiamasi laikytis…

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. UAB „Vilkasta“ atstovui Audriui Matulaičiui renovuoto namo gyventojai išsakė visas susikaupusias nuoskaudas.

Publikuota: “Santaka”, 2017-03-25.