• 0

Zinas Kazėnas Kybartuose

2017 m. balandžio 21-osios vidurdienį Pasaulio kybartiečių Algimanto Kezio galerijoje KYBARTUOSE (J. Basanavičiaus g. 9) vos tilpo žiūrovai. 

Savito Lietuvos menininko Zino Kazėno parodos „Laukiniai vakarai. Rodeo“ atidarymas subūrė meno ir kultūros žmones iš Vilniaus, Kybartų, Vilkaviškio, Virbalio ir kt. Svečius nuotaikingai pasitiko Kybartų kultūros centro kapela „Žemyna“, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Leonas Narbutis, priminęs, kad tai – vienas iš renginių, kuriuo PKD švenčia savo gyvavimo 10-metį, galerijos mecenatas Rymantas Vaičaitis.

Apie menininko Zino Kazėno kūrybą, beveik 30 metų trunkančią Zino draugystę su Amerika ir jos kultūra kalbėjo JAV ambasados patarėja ryšiams su visuomene Heather E. Steil. Z.Kazėno kūryba kaip kultūros fenomenu, pasiekusiu Sūduvą, džiaugėsi Vilkaviškio vicemeras Kazys Kiaulakis, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, jau prieš trejetą metų savo garaže ,,įrašęs“ Ziną į meno draugų ratą.

Daina apie Lietuvą susirinkusiuosius pasveikino Daivos Berkevičiūtės  ir Ivetos  Žadavičiūtės duetas iš Kybartų K. Donelaičio gimnazijos. Parodos pristatymą žaismingai vedė menininko žmona, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai doc. dr. Marija Prokopčik-Kazėnienė. Jaunatvišku polėkiu ir šmaikštumu žavėjo parodos autoriaus pasakojimas apie kūrybos kelią, apie laisvės polėkį ir įkvėpimo džiaugsmą.

Po pietų veiksmas persikėlė į Kybartų K. Donelaičio gimnazijos Aktų salę – pagaliau suremontuoto senojo Raudonosios mokyklos pastato II aukštą. Naujutėlėje bibliotekoje ir numatomoje kurti gimnazijos Meno nišoje ant sienų puikavosi medžio pliauskose Zino-Zikos tapyti kaubojų portretai, ant molbertų – fotografijose jo ,,pagautos“ Laukinių Vakarų akimirkos. Svečius gimnazijos bendruomenei pristatė direktoriaus pavaduotoja ugdymui, PKD valdybos narė Jolanta Janulaitytė.

Menininko Zino Kazėno laisvumas, humoras puikiai atpalaidavo dalyvius, visi noriai klausinėjo apie Ameriką ir dalyvavo žinių apie šį žemyną viktorinoje. Aktyviausi gimnazistai, mokytojai, Z. Kazėno iš anksto gimnazijoje inicijuoto piešinių konkurso dalyviai apdovanoti JAV ambasados Lietuvoje ir paties Zikos rankomis sukurtais prizais. Susidomėjimo susilaukė Zino-Zikos videofilmukai apie Ameriką.

Grįžęs į Vilnių menininkas perduoda kybartiečiams, kad jiedu su žmona mano, jog pas mus buvo vienas geriausių renginių. O juk jis jau išmaišęs su šiuo projektu Lietuvą skersai išilgai… Žada sukurti filmuką, kuriame sumontuos ir garso, ir muzikinį takelius… Dėkui už viską, ZIKA: Pasvalio lygumose gimęs, su akt. Remigijum Adomaičiu vieną mokyklos suolą trynęs, su mūsų kraštiečiu Algimantu Keziu glaudžiai ir ilgai draugavęs, talentų talentais, šiluma ir paprastumu apdovanotas, kosmopolitiškasis Žmogau!

PKD valdybos vardu potyrius užfiksavo Vilija Žalienė, Violeta Mickevičiūtė

Apie renginį taip pat skaitykite:
Lietuvos aidas, 2017-04-29, Povilas Šimkavičius, 04.29. „Laukiniai vakarai. Rodeo“ atkeliavo į Kybartus.

Alkas.lt, 2017-04-25, Povilas Šimkavičius, „Laukiniai vakarai. Rodeo“ atkeliavo į Kybartus (nuotraukos).

Delfi.lt, 2017-04-25, Povilas Šimkavičius, Žinomo fotografo paroda Kybartuose: meilė Amerikai veržėsi netramdoma jėga.

Edmundo Žalio nuotraukos.


  • 0

Zinas Kazėnas svečius pavertė kaubojais

Penktadienį Kybartuose atidaryta Zino Kazėno paroda.

Vidurdienį šis, humoro nestokojantis menininkas visus sukvietė į atidarymą Algimanto Kezio galerijoje, o po poros valandų kita parodos dalis buvo atidarytas Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje. Atėjusieji buvo pasipuošę kaubojiškais apdarais arba buvo apdalinti kaubojų atributais. Linksmas ir jaukus menininko žmonos pasakojimas ir paties Zino atsakymai į klausimus nunešė toli į didžiulę Ameriką. Renginyje apsilankė net JAV ambasados Viešųjų ryšių vadovė. Heather Steil su vertėja Jūrate Kirvaitiene.

Visiems, kas nebuvo atidaryme, parodą bus galima pažiūrėti darbo dienomis.

Kas yra Zinas Kazėnas–Zika?

Kaip rašo menotyrininkė Doc. Dr. Eglė Jaškūnienė , Zinas Kazėnas – nestandartinė savo laikmečio asmenybė. Produktyvusis jo profesinės ir kūrybinės veiklos periodas prasidėjo XX šimtmečio 6-ajame dešimtmetyje. Profesija: žurnalistas, fotografas ir kino žmogus. Kūryba: menininkas.

Šiandien kalbame apie Ziną kaip kūrėją ir menininką. Praėjo jau daug laiko – laiko, kuris buvo socialiai, politiškai ir ekonomiškai, švelniai tariant, nestabilus. Šiame kontekste vyko Zino Kazėno, kaip profesionalo ir menininko, veikla.

Jis dirbo ir kūrė – dalį sociumui, didesnę dalį sau. Sovietmečiu eksperimentus derino su taikomąja daile, tačiau po sociopolitinių transformacijų, kurios sutapo su „pensijine“ veikla, leido sau veikti pagal poreikį. Prasidėjo tikroji kūryba ir viešoji veikla.

Įdomu tai, kad, jis visada sugeba išlaikyti laiko dvasią. Europinio laiko dvasią. Man sunku suprasti, kodėl ir kaip jam tai pavyksta. Bet jam tai pavyksta.

Sovietmečiu abstraktūs eksperimentai buvo realizuojami taikomojoje srityje – plakatuose, reklamoje, taikomosios grafikos srityse. Tai, kas buvo „tyliai“ brandinama sovietmečiu, prasiveržė vėliau. Dabar jis laisvai veikia postmodernistinėje ir postsovietinėje erdvėje – derina sociokultūrinius aspektus su per gyvenimą įgytais patyrimais.

Jau nuo XXI a. Z.Kazėno kūryba konceptualėja. Įdomu tai, kad prasminė potekstė darbuose dera su anksčiau išpuoselėtu dekoratyvumu. „Linijinę“ eksponavimo tradiciją pastaraisiais metais keičia erdvinės instaliacijos. Pirmuosius Z. Kazėno žingsnius postmodernumo link teko matyti ir liuksemburgiečiams 2002 m. –Tarptautinėje menų mugėje tarptautinės dailininkų grupės „focus 5 @luxembourg“ ekspozicijoje. Greta fovistinio stiliaus drobių jis eksponavo mišria technika atliktą seriją „Manekenai“, nagrinėjančią klonavimo, supanašėjimo, transformacijos ir kitas postindustrinės visuomenės problemas.

Dekoratyvios kontempliacijos pavyzdys – 2005 metais sukurta „3-dx art“ serija, kurioje vyksta perėjimas nuo tradicinio „plokštuminio“ eksponavimo prie bendravimo su žiūrovu trimatėje erdvėje. Tai savotiškas ankstyvojo modernizmo srovių junginys, kuriame redy mad‘o ir junk‘o transformacijos į meno kūrinį pateikiamos dekoratyvios instaliacijos pavidalu. Kartoninių cilindrų tapyboje autorius pasinaudoja savo 8 dešimtmetyje atrasta abstrakčios fotografijos ir ornamentikos technika (fotografika). Pasitelkęs šiuolaikines skaitmenines technologijas, jis plokštuminę grafiką transformuoja į erdvines struktūras ir pritaiko jas erdvinėse instaliacijose.

Nuo 2012 metų prasideda vintažinė estetika: darbai, kuriuose figuruoja istorinų artefaktų interpretacijos. Pokario laikotarpio artefaktai (diržai, sagės, bižuterija ir pan.) rekonstruojami į naujas estetines kategorijas, konotuojančias sąsajas su Jungtinių Amerikos Valstijų sociokultūrinėmis bei istorinėmis iliuzijomis. Europa ir JAV: bendrumai, sąsajos, skirtumai, kontraversijos…

Tapyba ant medžio pliauskų – naujos Zino Kazėno vizualinės interpretcijos, prasidėjusios prieš porą metų. Tai naujojo individualizmo pradžia – eros, kurioje kalbama ne tik apie sociologines problemas, bet ir nūdienos socioproblemų interpretacijas. Tai artefaktų ir natūros simbiozės problematika – kas tikra, kas istoriškai pateisinama, kas turi išliekamąją vertę…

Lygiagrečiai vyksta natūros ir artefaktų sintezės procesas. Tai nauja ieškojimų kryptis, deklaruojanti šiuolaikinio sociumo integracijos procesus: ekologija, mokslas, tradicijos, kultūrinis palikimas ir pan. Susitikimo tikslas – pastaroji kryptis – integracijos analizė.

Naujos technologijos Ziną Kazėną paskatino kurti „fotodienoraščius“ – savo meno kūriniais iliustruotus kompiuterinius filmus. Šie autoriniais muzikiniais intarpais ir garsų instaliacijomis palydimi videoopusai – tai savotiški kūrybiniai katalogai – portfolio, pristatantys ne tik konkrečius darbus, bet ir atspindintys pačią autoriaus kūrybos esmę.

Nuotr. Zinas Kazėnas – nestandartinė savo laikmečio asmenybė.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Publikuota: „Santaka“, 2017-04-22


  • 0

Kas yra Zinas Kazėnas – zika?

Žymos :

Kategorija :Kultūra

Zinas Kazėnas – nestandartinė savo laikmečio asmenybė. Produktyvusis jo profesinės ir kūrybinės veiklos periodas prasidėjo praėjusio šimtmečio 6-ąjame dešimtmetyje. Profesija – žurnalistas, fotografija ir kinas. Kūryba – menininkas.

Šiandien kalbame apie Ziną – kaip kūrėją ir menininką. Praėjo jau daug laiko – laiko, kuris buvo socialiai, politiniai ir ekonominiai, švelniai tariant, nestabilus. Šiame kontekste vyko Zino Kazėno, kaip profesionalo ir menininko, veikla.

Jis dirbo ir kūrė – dalį sociumui, didesnę dalį sau. Sovietmečiu eksperimentus derino su taikomąja daile, tačiau po sociopolitinių transformacijų, kurios sutapo su „pensijine“ veikla, leido sau veikti pagal poreikį. Prasidėjo tikroji kūryba ir viešoji veikla.

Įdomu tai, kad, jis visada sugeba išlikti laiko dvasioje. Europinio laiko dvasioje. Man sunku suprasti kodėl ir kaip, jam tai pavyksta. Bet jam tai pavyksta.

Sovietmečiu abstraktūs eksperimentai buvo realizuojami taikomojoje srityje – plakatuose, reklamoje, taikomosios grafikos srityse. Tai, kas buvo „tyliai“ brandinama sovietmečiu, prasiveržė vėliau. Dabar jis laisvai veikia postmodernistinėje ir postsovietinėje erdvėje – derina sociokultūrinius aspektus su per gyvenimą įgytais  patyrimais.

Jau nuo XXI a. Z.Kazėno kūryba konceptualėja. Įdomu tai, kad prasminė potekstė darbuose dera su anksčiau išpuoselėtu dekoratyvumu. „Linijinę“ eksponavimo tradiciją pastaraisiais metais keičia erdvinės instaliacijos. Pirmuosius Z.Kazėno žingsnius postmodernumo link teko matyti ir liuksemburgiečiams 2002 m. Tarptautinėje menų mugėje tarptautinės dailininkų grupės „focus 5 @luxembourg“ ekspozicijoje. Greta fovistinio stiliaus drobių jis eksponavo mišria technika atliktą seriją „Manekenai“, nagrinėjančią klonavimo, supanašėjimo, transformacijos ir kitas postindustrinės visuomenės problemas.

Dekoratyvios kontempliacijos pavyzdys – 2005 metais sukurta „3-dx art“ serija, kurioje vyksta perėjimas nuo tradicinio „plokštuminio“ eksponavimo prie bendravimo su žiūrovu trimatėje erdvėje. Tai savotiškas ankstyvojo modernizmo srovių junginys, kuriame redy mad‘o ir junk‘o transformacijos į meno kūrinį pateikiamos dekoratyvios instaliacijos pavidale. Kartoninių cilindrų tapyboje autorius pasinaudoja savo 8 deš. atrasta abstrakčios fotografijos  ir ornamentikos technika ( fotografika). Pasitelkęs šiuolaikines skaitmenines technologijas jis plokštuminę grafiką transformuoja į erdvines struktūras ir pritaiko jas erdvinėse instaliacijose.

Nuo 2012 metų prasideda vintažinė estetika: darbai, kuriuose figuruoja istorinų artefaktų interpretacijos.  Pokario laikotarpio artefaktai (diržai, sagės, bižuterija ir pan.) rekonstruojami į naujas estetines kategorijas, konotuojančias sąsajas su Jungtinių  Amerikos Valstijų sociokultūrinėmis bei istorinėmis  iliuzijomis. Europa ir JAV: bendrumai, sąsajos, skirtumai, kontraversijos…

Tapyba ant medžio pliauskų – naujos Zino Kazėno vizualinės interpretcijos, prasidėjusios prieš porą metų. Tai naujojo individualizmo pradžia – eros, kurioje kalbama ne tik apie sociologines problemas bet ir nūdienos socio problemų interpretacijas. Tai artefaktų ir natūros simbiozės problematika – kas tikra, kas istoriškai pateisinama, kas turi išliekamąją vertę…

Lygiagrečiai vyksta natūros  ir artefaktų sintezės procesas. Tai nauja ieškojimų kryptis, deklaruojanti šiuolaikinio sociumo integracijos procesus – ekologija, mokslas, tradicijos, kultūrinis palikimas ir pan. Susitikimo tikslas – pastaroji  kryptis  – integracijos analizė.

Naujos technologijos Ziną Kazėną  paskatino kurti „fotodienoraščius“ – savo meno kūriniais iliustruotus kompiuterinius filmus. Šie autoriniais muzikiniais intarpais ir garsų instaliacijomis palydimi video opusai – tai savotiški kūrybiniai katalogai – portfolio, pristatantys ne tik konkrečius darbus, bet ir atspindintys pačią autoriaus kūrybos esmę.

Doc. Dr. Eglė Jaškūnienė (menotyrininkė)


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian