Kybartų bendruomenė

  • 0

Turizmui patrauklius objektus gaivina patys žmonės

Po Kybartų kelio pasienio veterinarijos posto patalpomis esantys požemiai nuo šiol taps daug patrauklesni šį miestą vis dažniau atrandantiems turistams. Tuo pasirūpino Kybartų miesto bendruomenė.

Ilgas raudonų plytų tunelis su šoninėmis arkomis aptiktas prieš penkiolika metų, kai buvo remontuojamas buvusios muitinės sandėlis. Ardydami rampą darbininkai rado ertmę, pro kurią išvydo raudonų plytų arkas ir apačioje tyvuliuojantį vandenį. Jis buvo išsiurbtas, iš požemių išneštos šiukšlės, statybinės atliekos. Daug metų didžiulis požemis nebuvo naudojamas ir laikytas užrakintas. Pirmą renginį 2009 metais čia organizavo Pasaulio kybartiečių draugija, minėdama Kybartų įkūrimo 90-metį. Tuomet į koncertą ir parodą rinkęsi svečiai į požemius turėjo lįsti pro sienoje išgriautą skylę ir lipti kopėtaitėmis.

Prieš keletą metų iniciatyvą rūpintis požemiais perėmė Kybartų miesto bendruomenė. Pernai ten ji surengė adventinį koncertą. O šįmet kybartiečiai pasidarbavo iš peties. Kad požemių lankytojams būtų patogiau, bendruomenė praplatino ertmę sienoje, įrengė patogius laiptus iš plytų. Prieangyje sukabintos nuotraukos, pasakojančios požemių atkasimo istoriją, kabo „Saulės“ progimnazijos technologijų mokytojo Dariaus Vaitkevičiaus išdrožta lenta, informuojanti, jog čia kadaise buvo prekių sandėliavimo rūsys. Istorijos šaltiniai byloja, kad Kybartų geležinkelio stoties požemiai – bene didžiausi Lietuvoje rūsiai ir geriausiai išsilaikiusi vieno iš pirmųjų XIX a. geležinkelio stoties komplekso dalis. Didžiausi vakarinėje Rusijos imperijos dalyje geležinkelio stoties rūmai su specialiais butais carui bei kitiems aukštiems svečiams Kybartuose buvo pastatyti 1863-iaisiais, daugiau nei prieš pusantro šimto metų.

– Į Kybartus vis dažniau užsuka turistai, man pačiam tenka vesti ekskursijas po miestą, o šie požemiai – caro laikais buvęs prekių sandėlis – atvykėliams ypač patrauklūs. Seniai norėjau, kad jie būtų labiau prieinami žmonėms, kad būtų patogiau juos pasiekti. Ėmiau ieškoti kelių, kaip tai galima padaryti. Dvejus metus susirašinėjau su įvairiomis instancijomis, kad mūsų bendruomenei būtų leista sutvarkyti šį ypatingą objektą. Ir štai šįmet – pavyko, nors daugelis sakė, jog niekas mums neleis čia šeimininkauti, ir pats jau buvau benuleidžiantis rankas, – pasakojo bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius.

Bendruomenės iniciatyva į požemį veda ne tik patogūs laiptai. Daugiau nei du mėnesius kartu su gyventojų užimtumo didinimo programoje dalyvaujančiais žmonėmis V. Katkevičius dailino, tinkavo prieangį, vežė šiukšles, plytgalius, klojo takus. Visus šiuos darbus bendruomenė darė savo lėšomis, raudonų plytų dovanojo vietiniai kybartiečiai.

Bendruomenės pirmininkas pats ėjo per kiemus, prašė žmonių prisidėti, vežė plytas savo automobiliu. Darbuose talkinę žmonės baltai nutinkavo vieną arką, tačiau drėgname požemyje ji niekaip neišdžiūsta. Juolab kad užsandarinti buvę kiauri langeliai ir požemiuose nebeliko skersvėjo. Tad tolimesnių tinkavimo darbų teko atsisakyti.

Gale tunelio, kur supilta plytgalių ir žemių krūva, užkemšanti tolesnį kelią į požemius, kybartiečiai pastatė nuo galimos nuolaužų griūties turinčią apsaugoti plytų sieną. Ją pagyvins Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleivių trafaretinio grafičio projektas, vaizduojantis muitinės pastatus ir ant bėgių stovintį traukinį. Projektui vadovauja mokytoja Dalia Viliušienė, darbą atlieka ir III klasės gimnazistės Milda Abraitytė, Skaistė Navickaitė bei Eglė Gliaubicaitė.

Tiesa, požemiuose dar teks padirbėti, nes čia likę žemių, kurios, susikaupus drėgmei, tapo dumblu. Bendruomenė planuoja rūsius išvalyti, kad po kojomis liktų tegul ir drėgnas, bet švarus plytų grindinys. Pavasarį čia ketinama surengti Atvelykio koncertą.

– Svajoju į požemius pasikviesti koncertuoti iš Kybartų kilusį vieną garsiausių mūsų šalies tenorų Edgarą Montvydą, tačiau kol kas neturime tam lėšų. Taip pat labai norėtume įrengti čia kontrabandos muziejų, tik vargu ar pavyks gauti tam eksponatų. Bandysime prašyti Muitinės muziejaus pagalbos. Taip pat norėtume įrengti kampelį, kuriame buvo sandėlio viršininko kabinetas: pastatyti stalelį, pasodinti manekeną taip, lyg pats viršininkas už jo sėdėtų. Juk norisi, kad būtų ką parodyti į požemius atvestiems žmonėms, – planais dalijosi V. Katkevičius.

Kybartų bendruomenė – puikus pavyzdys, ką gali darbštūs žmonės, kurie pasitiki savo jėgomis ir ieško kelių, kaip gražinti savo miestą. Ir tam nereikia nei didelių lėšų, nei konkursų, nei prašyti pinigų iš valdžios. Tiesa, rajono Savivaldybės lėšomis nupirkti šviestuvai, kuriais bendruomenė apšvietė požeminį tunelį.

Patekti į požemius laisvai bet kuriuo metu negalima. Norint pavaikščioti istorija alsuojančiuose rūsiuose, reikia tartis su jų savininkais – Kybartų kelio pasienio veterinarijos posto atstovais arba užsisakyti ekskursiją, susitarus su bendruomenės pirmininku Vitu Katkevičiumi.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Kybartų miesto bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius ekskursijas į požemius jau palydės per patogų įėjimą.

Publikuota: „Santaka“, 2017-12-14


  • 0

Gatvės krepšinio turnyras Kybartuose

Rugsėjo 14 d., 16 val., Kybartų bendruomenė kviečia seniūnijos vaikus ir jaunimą į gatvės krepšinio turnyrą „Sportuok ir būk sveikas“.

Turnyro vieta – krepšinio aikštelė Ėglupio g., prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Registracija – varžybų dieną pačioje aikštelėje.

Turnyras vyks pagal gatvės krepšinio 3×3 taisykles. Taip pat bus ir tritaškių metimo konkursas.

Prizines vietas iškovojusios komandos žaidėjai bus apdovanoti medaliais. Pagrindinis prizas – išvyka į „Žalgirio“ areną, kai žais Kauno „Žalgiris“.

Visus, norinčius dalyvauti varžybose, iš anksto registruoja gimnazijos mokytojas Gintaras Gražulis tel. 8 685 42 263 arba Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius tel. 8 612 85 242.

Projektą finansuoja Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Turnyras vyks bet kokiu oru. Gali būti padaryta pertrauka esant stipriam lietui.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2017-09-09.


  • 0

Bendruomenė vykdo projektus

Šiais metais Kybartų bendruomenė įgyvendina projektą „Sportuok ir būk sveikas“, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis per Kūno kultūros ir sporto departamentą.

Bendra projekto vertė – 913 Eur, iš kurių 830 Eur – valstybės biudžeto lėšos. Likusia suma prie projekto prisideda pati bendruomenė.

Projekto tikslas – skatinti Kybartų bendruomenės narių, gyventojų bei kaimyninių bendruomenių narių fizinį aktyvumą, supažindinant juos su galimomis fizinio aktyvumo formomis, bei kartų tarpusavio bendravimą. Visą birželio mėnesį vyko nemokamos „Zumba“ treniruotės. Užsiėmimus Kybartų progimnazijos sporto salėje antradieniais ir ketvirtadieniais, 18.30 val., vedė specialų šios srities pasirengimą turinti instruktorė Vilija Jakubauskė.

Visą rugpjūčio mėnesį vyks nemokami jogos užsiėmimai. Juos ves jogos užsiėmimų instruktorius Ramūnas Montvila. Nuolat praktikuojama joga turi teigiamos įtakos sveikatos būklei, pradedant svorio reguliavimu, baigiant širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemos veiklos gerinimu. Jogos užsiėmimų lankytojų amžius neribojamas.

Į projektą įtraukta ir šiandien, liepos 1 d., Kybartų miesto parke vyksianti Šeimų sporto šventė. Bus rengiamos estafetės, įvairios rungtys, varžytuvės. Nugalėjusios šeimos bus pagerbtos ir apdovanotos per miesto šventę „Muzikinė liepa“, kuri taip pat vyksta šiandien. Kybartiečius sveikins ir „Zumbos“ šokėjai. Šeimų sporto šventė prasidės 13.30 val., dalyviai bus registruojami prieš jos pradžią. Rengėjai pageidauja, kad komandoje rungtyniautų trys šeimos nariai.

Bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius tikisi, kad jų vykdoma veikla ir organizuojamos priemonės skatins bendruomenės narių tarpusavio bendravimą, pozityvų mąstymą, aktyvų laisvalaikio praleidimą. „Birželį visus norinčius kvietėme į vienos dienos kelionę dviračiais po Kybartų apylinkes. Važiavome į nuostabaus grožio gamtos kampelį, Galkiemio kaimą. Maršruto ilgis 26 km“, – pasakojo jis.

Liepos 21–22 d. bendruomenė organizuoja dviejų dienų pažintinę kelionę autobusu į Varšuvą. Rugsėjo pradžioje vyks jau tradiciniu tapęs jaunimo gatvės krepšinio turnyras. Jam skirta 350 Eurų parama iš Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto. Turnyro nugalėtojai vyks į Kauno „Žalgirio“ areną stebėti eurolygos krepšinio varžybų, kai žais Kauno „Žalgirio“ komanda.

Informaciją apie kitas priemones ir projektus galite rasti bendruomenės interneto puslapyje adresu www.kybartubendruomene.lt.

Publikuota: „Santaka“, 2017-07-01.


  • 0

Šventinė sakralinės muzikos popietė

Gruodžio mėn. 18 d. 13.30 val. (sekmadienis) Kybartų požemiuose. J. Basanavičiaus g. 37, Kybartai
(LR Maisto ir veterinarijos tarnybos pastatas)

skelbimas

Popietėje dalyvaus:
Vilkaviškio kultūros centro mišrus kamerinis choras „Uosija“ vadovė L. Venclovienė ir
Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokiniai.

Skambės giesmės ir pasaulietiniai lietuvių ir užsienio autorių kūriniai.

Renginys nemokamas.

Organizatorius Kybartų bendruomenės taryba


  • 0

Pirmoji kelionė „Aš, dviratis ir žvyrkelis“

Kybartų bendruomenė organizavo pirmąją kelionę dviračiais.

Pažintinė trasa nuo Kybartų vedė į Virbalį, Pajevonio apylinkės kaimus. Iki Virbalio maršrutas ėjo asfaltuotu keliu, tačiau likusią dalį teko važiuoti žvyrkeliais ir miško keliukais. Per kelionę aplankyti išnykę arba jau nykstantys kaimai. Iš viso nuvažiuota apie 19 km.

Pajevonio seniūnijos Navadolės kaime yra likusios tik trys gyvenamos sodybos. Vienoje iš jų gyvena pašto balandžių augintojas Vitalius Gudaitis. Jo kolekcijoje yra apie 70 pašto balandžių – įvairių varžybų prizininkų. Šeima balandžius augina nuo neatmenamų laikų. Balandininkas meile šiems protingiems paukščiams užsikrėtė nuo savo tėvo. Juos augino ir Vitaliaus senelis. Dviratininkai susižavėję apžiūrinėjo prizus ir taures, kuriuos yra iškovoję V. Gudaičio balandžiai.

Virbalgirio draustinyje, medžiotojų poilsiavietėje, dalyviams surengta pramogų. Vyko šaudymo į taikinius varžytuvės tarp moksleivių. Taikliausiai šaudė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtinis Paulius Liorančas, surinkęs 36 taškus. Antras buvo Tadas Račkauskas (33 tšk.), trečias – Tomas Vieraitis (24 tšk.). Mergaičių grupėje šaudymo varžytuvėse pirmą vietą iškovojo Ieva Antanavičiūtė (17 tšk.), antrą vietą su 16 taškų užėmė Diana Želvytė, trečią pelnė Vilma Kokanskytė (10 tšk.). Pirmų vietų laimėtojai buvo apdovanoti prizais.

Bendruomenės moterys žygio dalyviams išvirė grikių košės, vaišino žolelių arbata.

Į Virbalgirio poilsiavietę atvyko ir bendruomenės bičiuliai – Kybartų policijos nuovados pareigūnai Saulius Jurkšas, Kristina Grybaitė ir Andrius Bernota, taip pat Pajevonio girininkijos eigulys Andrius Vaičaitis.

Policininkai papasakojo apie savo darbą, priminė pagrindines saugaus eismo taisykles dviratininkams, pėstiesiems. Pajevonio girininkijos eigulys A.Vaičaitis pasakojo apie Virbalgirio botaninį-zoologinį draustinį.

Žygyje dalyvavo Kybartų K. Donelaičio gimnazijos Ic klasės gimnazistai ir jų klasės vadovė Rita Bylienė, nemažas būrys Kybartų miesto gyventojų, ne bendruomenės narių.

Pasak bendruomenės pirmininko Vito Katkevičiaus, taryba nusprendė tokius žygius rengti kiekvienais metais, pirmomis vasaros dienomis.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2016-07-02.


  • 0

Lankys kalnų miestelius

Kiekvieną vasarą Kybartų bendruomenė tradiciškai organizuoja pažintines keliones į užsienį. Į jas kviečiami ne vien bendruomenės nariai.

Šįmet kybartiečiai autobusu lankys Slovakijos kalnų miestelius, grožėsis unikalia gamta. Išvyka numatyta liepos 21–24 dienomis.

Kelionės maršrutas prasidės nuo Pieninų nacionalinio parko. Keliauninkai plauks mediniais plaustais Dunajeco upe. Antrąją dieną planuojama pasiekti „Belianska Jaskyne“ stalaktitų ir stalagmitų urvus, po to vykti į aukščiausiai Slovakijoje įsikūrusį Aukštųjų Tatrų kurortą – Štrbske Pleso ir keltis iki kalnų trobelės „Chata Solisko“. Norintieji galės kopti į Predne Solisko viršukalnę. Trečiąją dieną iš Tatrų Lomnicos keltuvais bus keliamasi iki Skalnate ežero. Turistai galės pailsėti „Skalnata chata“ trobelėje pas garsiausią vietos kalnų šerpą Lasko, pasimaudyti terminiuose šaltiniuose po atviru dangumi Vrbove.

Pakeliui namo žadama aplankyti senąją Lenkijos sostinę Krokuvą, pasigėrėti naktiniu miestu. Susidomėjusieji kviečiami prisijungti. Smulkesnė informacija teikiama tel. 8 612 85 242.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2016-06-04.


  • 0

Sprendė, kur panaudoti ES fondų pinigus

Ketvirtadienį į Kybartų bendruomenės namus rinkosi vietiniai žmonės, kurie turėjo nuspręsti, kur panaudoti iš ES fondų „ateinančias“ lėšas miesto infrastruktūrai gerinti. Nors kybartiečiai į tokią sueigą rinkosi jau antrą kartą, diskusijų šia tema netrūko. Vis dėlto pavyko priimti bendrus sprendimus.

Iki 2020 metų Kybartai turėtų panaudoti apie 1 mln. eurų savo infrastruktūrai gerinti. Tad susirinkę bendruomenės nariai, seniūnaičiai, Pasaulio kybartiečių draugijos atstovai ir seniūnas Romas Šunokas nusistatė prioritetus, kas miestui reikalingiausia.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistė Milda Vaičaitienė paaiškino, ką leidžiama daryti už šiuos pinigus, o ko – ne.

Naudojantis jau minėtomis lėšomis nebus leidžiama tvarkyti pastatų išorės, o viduje bus galima remontuoti tas patalpas, kurios anksčiau buvo nenaudojamos ir kurios bus pritaikytos visuomenės reikmėms, taip pat galima statyti naujus statinius. Vienas iš programos prioritetų – naujų darbo vietų sukūrimas. Kybartiečiai atsižvelgė ir į dar daug kitų dalykų, kuriais vadovautasi priimant sprendimą.

Nuomonių ir norų buvo įvairių: kad miestui labiau reikalingas apvažiavimas, kad reikia iš centro iškelti „terminalą“, netgi reikia įrengti turgavietę, kur nemokamai galėtų prekiauti pensinio amžiaus žmonės. Grandioziniams planams milijono eurų būtų per mažai, juolab kad miesto apvažiavimas jau yra suplanuotas ir laukiama lėšų, kurias gauti, be abejo, užtruks.

Pasitarus, pasiginčijus ir išklausius visų argumentų, nuspręsta, jog miestui reikalingi keturi dalykai: viešasis tualetas, suremontuotas kultūros centras, jaunimo pramogų parkas ir Tarybų bei Eitkūnų gatvių rekonstrukcija. Kybartiečiai savo mieste planuoja statyti metalinį konteinerinį viešąjį tualetą, kurio nesugebėtų nuniokoti vandalai. Tokie statiniai jau stovi ne tik didžiuosiuose, bet ir kai kuriuose mažesniuose šalies miestuose. Tad problemų dėl priežiūros neturėtų kilti ir Kybartams.

Šis sprendimas, pasirašytas dalyvavusių visuomeninių organizacijų atstovų, bus atiduotas Kybartų seniūnui R. Šunokui. Jis paruoš dokumentą ir pateiks rajono Savivaldybės tarybai, o ši ir spręs tolesnį kybartiečių norų likimą.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“. 2016-02-06.


  • 0

Pasvei­ki­no sa­vo „angelus"

Kybartų bendruomenė profesinės šventės proga sveikino savuosius„angelus sargus“.

Kybartų bendruomenės pirmininkas, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys Vitas Katkevičius pasveikino policijos darbuotojus ir jų rėmėjus Angelų sargų dienos ir Lietuvos policijos 90-mečio proga.

V. Katkevičius prabilo Justino Marcinkevičiaus žodžiais: „Pabandykime suprasti gyvenimą kaip pareigą. Kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą visuomenei, o visuomenės– žmogui, kaip saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, kaip dirbančiojo pareigą darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei, kaip mokslininko pareigą mokslui, kaip poeto ištikimybę ir pareigą poezijai, kaip pareigą gėriui ir grožiui, kaip pareigą tėvynei, kaip pareigą šiai dienai ir rytdienai, kaip pareigą medžiui ir paukščiui.“

Kybartų policijos nuovados viršininkas Robertas Fišeris, tardamas sveikinimo žodį, kolektyvui ir policijos rėmėjams palinkėjo ištvermės, stiprybės, kantrybės ir vienybės.

Švęsti šią mažą, bet reikšmingą šventę – Angelų sargų dieną – atvyko ir Vilkaviškio savivaldybės tarybos narys Algimantas Mackevičius, saugios kaimynystės grupės pirmininkas, policijos rėmėjų vadovas Vitalius Šidiškis.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2014-10-11.


  • 0

Lenkų fotografas prisiminė kybartietiškas šaknis

Kybartų bendruomenėje lankėsi lenkų fotografas Mariušas Foreckis (Mariusz Forecki). Jis mūsų šalyje tapo žinomas šįmet, kai pristatė parodą, kurioje užfiksuoti 1991 metų sausio įvykiai.

Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, sužinojęs, kad fotografo M. Foreckio motina kilusi iš Kybartų, pasikvietė šį menininką į svečius. Šis irgi labai norėjo aplankyti savo mamos gimtinę, tad atidarius parodą jau kitą dieną pats atvyko į Kybartus. Pasak M. Foreckio, motina yra pasakojusi, jog 1944 metais, kai šeimai teko traukti į Vakarus, jie sustojo Poznanėje, Lenkijoje. Ten ir liko gyventi, ten gimė ir pats fotografas.
Savo gimtajame mieste pusamžis menininkas iki šiol gyvena ir dirba. Jis yra baigęs Meninės fotografijos institutą Silezijos universitete Opavoje (Čekija). Domisi socialine fotografija, savo kūryboje įamžino, kaip keitėsi Lenkija nuo 1989 m.

Fotografas yra įgyvendinęs gausybę fotografijos projektų: „Krišnaizmas – naujoji religija Lenkijoje“, „Naujas nuostabus pasaulis“, „Galios spalvos“, „Anapus rojaus“, „Dienos nuotrupos“, „Mėlyna dėžutė“, „Poznanė – kultūra bet kokiu metu“ (2010), „Rugsėjo kolekcija 2011“, „Darbe“ (2012).

Lenkų menininkas fotografijų serijas dažnai kuria įvairiose buvusios Sovietų Sąjungos vietose: Armėnijoje, Baltarusijoje, Čečėnijoje, Dagestane, Ukrainoje, taip pat ir Lietuvoje.

M. Foreckis dar žinomas kaip leidėjas, besispecializuojantis dokumentinės fotografijos elektroninėje leidyboje.

Į Kybartus atvykęs ir su vietiniais žmonėmis susitikęs fotografas prižadėjo, kad čia sugrįš balandžio mėnesį. Tada apsistos ilgiau ir fotografuos Kybartus, vietinius žmones. Jis taip pat priėmė kvietimą susitikti su kybartiečiais fotografais, pademonstruoti jiems savo fotografavimo įgūdžius, pažadėjo susitikti ir su bendruomenės nariais. Vėliau M. Foreckio fotografijos apie Kybartus bus demonstruojamos pačiame mieste.

Lietuvių kilmės lenkų fotomenininko paroda buvo pristatyta Seimo antrųjų rūmų parodų galerijoje. Parodą pristatė Seimo narė Rasa Juknevičienė. Darbus galima apžiūrėti iki sausio 22 dienos.

Fotografijos kritikai teigia, jog M. Foreckis – vienas iš retų Europos fotografų, fiksavusių gyvenimo pasikeitimus nukritus „geležinei uždangai“ ne tik savo gimtojoje šalyje. Per Lietuvos Seimo apgultį 1991 metais šis lenkų menininkas buvo vienas iš kelių fotografų, kurie įvykius fiksavo parlamento viduje.

M. Foreckio kūrybinis metodas – apie aktualijas pasakoti ne iš įvykių epicentro, bet per gretutines temines linijas, todėl fotografijų siužetuose iš 1991 m. sausio įvykių užfiksuoti ne tik svarbiausi to meto asmenys, bet ir tie žmonės, kurių nuotaikos ir veiksmai galėjo tapti monumentaliomis akimirkomis fotografijoje.

Parodoje Seime M. Foreckio nuotraukos iš 1991 m. sausio įvykių rodomos pirmąkart. Labai gaila, bet eksponuojamos ne visos menininko įamžintos akimirkos. Dalis fotografijų pražuvo kartu su jau nebeegzistuojančiu laikraščiu, kurio redakcijai buvo perduotos. Išlikę darbai nuskenuoti iš senų fotografijos juostelių ir parodyti ten, kur ir buvo sukurti prieš 23 metus.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Nuotr. Lenkų fotografo Mariušo Foreckio 1991-ųjų metų nuotraukoje – pavargę parlamento gynėjai. Dešinėje – fotomenininko autoportretas.

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Sausio 18 d. Šeštadienis.


  • 0

Įspūdžiai geri

Kybartų bendruomenės nariai buvo išvykę jau į ketvirtą ekskursiją po Europos šalis. Šįkart jie lankėsi Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Bendruomenės nariai iš Talino keltu pasiekė Helsinkį. Žmones sužavėjo apžvalginė ekskursija po miestą: Senato aikštė, Rotušė, Prezidento rūmai, Nacionalinis dramos teatras, universitetas, Parlamento rūmai ir kt.

Iš Helsinkio kybartiečiai keltu išplaukė į Stokholmą. Pirmas įspūdis – visiškai kitokia gamta nei Lietuvoje. Viskas nepaprastai tvarkinga. Kybartiečiams patiko ekskursija po miestą, dažnai vadinamą šiaurės Venecija: Karališkasis dramos teatras, rūmai ir sargybos pasikeitimo ceremonija, senoji katedra, Riterių bažnyčia, kur palaidoti Švedijos monarchai, siauros jaukios senamiesčio gatvelės.

Įdomu buvo pamatyti rotušę, kurioje kasmet po Nobelio premijų įteikimo vyksta banketai, pasivaikščioti visada šventiškai išpuošta pagrindine Drottningatano gatve. Aplankytas muziejus „Vaza“, kur eksponuojamas iš jūros dugno iškeltas XVII a. karališkasis karo laivas, išgulėjęs po vandeniu daugiau nei 330 metų. Nors dar daug kas liko neapžiūrėta, bet atėjo laikas grįžti į Taliną. Nepaprastai gražus ir šis miestas.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Rugsėjo 7 d. Šeštadienis


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian