Kybartų bendruomenė

  • 0

Lenkų fotografas prisiminė kybartietiškas šaknis

Kybartų bendruomenėje lankėsi lenkų fotografas Mariušas Foreckis (Mariusz Forecki). Jis mūsų šalyje tapo žinomas šįmet, kai pristatė parodą, kurioje užfiksuoti 1991 metų sausio įvykiai.

Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, sužinojęs, kad fotografo M. Foreckio motina kilusi iš Kybartų, pasikvietė šį menininką į svečius. Šis irgi labai norėjo aplankyti savo mamos gimtinę, tad atidarius parodą jau kitą dieną pats atvyko į Kybartus. Pasak M. Foreckio, motina yra pasakojusi, jog 1944 metais, kai šeimai teko traukti į Vakarus, jie sustojo Poznanėje, Lenkijoje. Ten ir liko gyventi, ten gimė ir pats fotografas.
Savo gimtajame mieste pusamžis menininkas iki šiol gyvena ir dirba. Jis yra baigęs Meninės fotografijos institutą Silezijos universitete Opavoje (Čekija). Domisi socialine fotografija, savo kūryboje įamžino, kaip keitėsi Lenkija nuo 1989 m.

Fotografas yra įgyvendinęs gausybę fotografijos projektų: „Krišnaizmas – naujoji religija Lenkijoje“, „Naujas nuostabus pasaulis“, „Galios spalvos“, „Anapus rojaus“, „Dienos nuotrupos“, „Mėlyna dėžutė“, „Poznanė – kultūra bet kokiu metu“ (2010), „Rugsėjo kolekcija 2011“, „Darbe“ (2012).

Lenkų menininkas fotografijų serijas dažnai kuria įvairiose buvusios Sovietų Sąjungos vietose: Armėnijoje, Baltarusijoje, Čečėnijoje, Dagestane, Ukrainoje, taip pat ir Lietuvoje.

M. Foreckis dar žinomas kaip leidėjas, besispecializuojantis dokumentinės fotografijos elektroninėje leidyboje.

Į Kybartus atvykęs ir su vietiniais žmonėmis susitikęs fotografas prižadėjo, kad čia sugrįš balandžio mėnesį. Tada apsistos ilgiau ir fotografuos Kybartus, vietinius žmones. Jis taip pat priėmė kvietimą susitikti su kybartiečiais fotografais, pademonstruoti jiems savo fotografavimo įgūdžius, pažadėjo susitikti ir su bendruomenės nariais. Vėliau M. Foreckio fotografijos apie Kybartus bus demonstruojamos pačiame mieste.

Lietuvių kilmės lenkų fotomenininko paroda buvo pristatyta Seimo antrųjų rūmų parodų galerijoje. Parodą pristatė Seimo narė Rasa Juknevičienė. Darbus galima apžiūrėti iki sausio 22 dienos.

Fotografijos kritikai teigia, jog M. Foreckis – vienas iš retų Europos fotografų, fiksavusių gyvenimo pasikeitimus nukritus „geležinei uždangai“ ne tik savo gimtojoje šalyje. Per Lietuvos Seimo apgultį 1991 metais šis lenkų menininkas buvo vienas iš kelių fotografų, kurie įvykius fiksavo parlamento viduje.

M. Foreckio kūrybinis metodas – apie aktualijas pasakoti ne iš įvykių epicentro, bet per gretutines temines linijas, todėl fotografijų siužetuose iš 1991 m. sausio įvykių užfiksuoti ne tik svarbiausi to meto asmenys, bet ir tie žmonės, kurių nuotaikos ir veiksmai galėjo tapti monumentaliomis akimirkomis fotografijoje.

Parodoje Seime M. Foreckio nuotraukos iš 1991 m. sausio įvykių rodomos pirmąkart. Labai gaila, bet eksponuojamos ne visos menininko įamžintos akimirkos. Dalis fotografijų pražuvo kartu su jau nebeegzistuojančiu laikraščiu, kurio redakcijai buvo perduotos. Išlikę darbai nuskenuoti iš senų fotografijos juostelių ir parodyti ten, kur ir buvo sukurti prieš 23 metus.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Nuotr. Lenkų fotografo Mariušo Foreckio 1991-ųjų metų nuotraukoje – pavargę parlamento gynėjai. Dešinėje – fotomenininko autoportretas.

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Sausio 18 d. Šeštadienis.


  • 0

Įspūdžiai geri

Kybartų bendruomenės nariai buvo išvykę jau į ketvirtą ekskursiją po Europos šalis. Šįkart jie lankėsi Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Bendruomenės nariai iš Talino keltu pasiekė Helsinkį. Žmones sužavėjo apžvalginė ekskursija po miestą: Senato aikštė, Rotušė, Prezidento rūmai, Nacionalinis dramos teatras, universitetas, Parlamento rūmai ir kt.

Iš Helsinkio kybartiečiai keltu išplaukė į Stokholmą. Pirmas įspūdis – visiškai kitokia gamta nei Lietuvoje. Viskas nepaprastai tvarkinga. Kybartiečiams patiko ekskursija po miestą, dažnai vadinamą šiaurės Venecija: Karališkasis dramos teatras, rūmai ir sargybos pasikeitimo ceremonija, senoji katedra, Riterių bažnyčia, kur palaidoti Švedijos monarchai, siauros jaukios senamiesčio gatvelės.

Įdomu buvo pamatyti rotušę, kurioje kasmet po Nobelio premijų įteikimo vyksta banketai, pasivaikščioti visada šventiškai išpuošta pagrindine Drottningatano gatve. Aplankytas muziejus „Vaza“, kur eksponuojamas iš jūros dugno iškeltas XVII a. karališkasis karo laivas, išgulėjęs po vandeniu daugiau nei 330 metų. Nors dar daug kas liko neapžiūrėta, bet atėjo laikas grįžti į Taliną. Nepaprastai gražus ir šis miestas.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Rugsėjo 7 d. Šeštadienis


  • 0

Kybartų bendruomenė sutiko dviratininkus iš Maltos

Ankstų trečiadienio rytą Kybartų bendruomenė per sieną į Kaliningrado sritį išlydėjo maltiečius dviratininkus, kurie į miestą iš Vilniaus atmynė antradienio vakarą.

Tai – dvidešimties dviratininkų, lydimų tokio pat skaičiaus aptarnaujančio personalo, grupė, per pasaulį nešanti žinią apie inkstų ligomis sergančius žmones, kurie laukia brangios įrangos ar inkstų persodinimo operacijos. Kartu šioje kelionėje renkamos lėšos tokiems ligoniams paremti.

Farmacinės kompanijos „Actavis“ remiami dviratininkai pakeliui lankosi ligoninėse, pasakoja žmonėms apie inkstų ligas, ragina juos aukoti ne tik grynais, bet ir žinutėmis telefonu ar pervedant pinigų į specialią sąskaitą. Kaip tai padaryti, galima rasti tinklalapyje lifecyclechallenge.com.

Maltiečiai iš savo šalies išvyko šeštadienį. Lėktuvu jie atskrido į Minską, kur išsinuomojo automobilius, reikalingus medicinos bei aptarnaujančiam personalui, ir sekmadienį pajudėjo Vilniaus link. Atvykę į mūsų sostinę pirmadienį, jie apsinakvojo vienos gimnazijos salėje. Šie žmonės su savimi vežasi visą įrangą, reikalingą gaminti daug angliavandenių turinčiam maistui, ir neieško didelių patogumų.

Tai – jau tryliktas kasmet nuo 1999 metų maltiečių organizuojamas dviračių žygis per pasaulį. Pirmąjį žygį organizavo Maltos gyventojas Alanas Karis kaip padėką už sunkia inkstų liga sergančiai žmonai Karmen suteiktą pagalbą.

Maltietis su dar trimis draugais mynė pedalus iš savo šalies į Niukaslo miestą Anglijoje. Kelionė truko 19 dienų, per kurias dviratininkai nuvažiavo 3100 km, pakeliui pasakodami apie nefrologinius ligonius ir surinkdami didžiulę palaikančių žmonių auditoriją.

Pasisekimą turėjęs žygis nuo tol organizuojamas kasmet, maltiečiai jau aplankė 36 šalis.

Dviratininkai savanoriai, važiuosiantys ekstremaliomis sąlygomis, atrenkami labai atsakingai. Kandidatai į šią kelionę stebimi ir treniruojami bemaž pusmetį. Tik išrinktiesiems lemta vykti su šia kilnia misija per pasaulį.

Šįmet 20 dviratininkų kelyje nuo Minsko iki Sankt Peterburgo praleis 10 dienų. Pakeliui aplankę Lietuvą, toliau jie mins pedalus per Latviją ir Estiją. Kasdien keliautojai numatę nuvažiuoti apie 200 km, ant dviračių praleisdami po 10 val. per parą. Vyriausiam iš grupės narių neseniai sukako 61 metai.

Šiuos žmones, keliaujančius su kilnia misija, kybartiečiai priėmė savo mieste.

Kybartų „Rasos“ specialiosios mokyklos direktorė Lilija Žilinskienė leido svečiams iš Maltos pernakvoti įstaigos salėje, pasinaudoti dušais. Susikalbėti angliškai padėjo iš Vilniaus atvykęs Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Leonas Narbutis.
Priėmimą organizavo Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius. Jis rūpinosi, kad keliautojams nieko nepritrūktų, o kad jie jaustųsi saugūs, visą naktį aplink mokyklą patruliavo vietinės saugios kaimynystės grupės vyrai.

Išvykdami maltiečiai dėkojo už šiltą priėmimą ir palaikymą. Prieš įvažiuojant į Kaliningrado sritį jų surinktų lėšų skaitiklis interneto svetainėje rodė beveik 88 tūkst. eurų.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Autorės nuotr. Kybartuose pirma visų dalyvių įsikūręs aptarnaujantis maltiečių personalas prie „Rasos“ specialiosios mokyklos pasitiko vyriausią kelionės narį.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Rugpjūčio 22 d. Ketvirtadienis.


  • 0

Kybartų miesto saugios kaimynystės grupė pradėjo aktyviai veikti

Kybartų miesto saugios kaimynystės grupė (SKG) įkurta prevencinės priemonės „Saugią Aplinką Kurkime Kartu“ pradžioje, 2009 metais, tačiau aktyviai veikti pradėjo tik šiais metais.

Po Kybartų policijos nuovados apylinkių inspektorių rotacijos pamąstyta apie Kybartų SKG veiklos atnaujinimą.

Buvo surengti keli susitikimai su Kybartų seniūnijos, kultūros centro, UAB „Kybartų Darna“, mokyklų administracijos darbuotojais, bei su aktyviausiais bendruomenės nariais.

Jau po pirmo susitikimo iniciatyvūs kybartiečiai įsijungė į SKG veiklą ir ėmė populiarinti savisaugos idėjas. Po to, kai SKG pasipildė naujais nariais, bei atnaujinus šešių policijos rėmėjų įgaliojimus, buvo surengtos kelios prevencinės priemonės.

Vienoje iš priemonių, kartu su policijos rėmėjais bei SKG nariais, buvo siekiama užtikrinti saugų eismą  prie Kybartuose esančių mokyklų. Tuo pačiu metu su moksleiviais buvo profilaktiškai kalbama apie rūkymo žalą.

Vėliau, kartu su Kybartų policijos nuovados pareigūnais ir SKG nariais, užsivilkę ryškias liemenes su užrašais „Saugios Kaimynystės Grupė“, patruliavo miesto gatvėmis, bendraudami su praeiviais bei dalindami lankstinukus ir skrajutes apie saugią kaimynystę. Kybartiečiai patruliuojančius sutiko geranoriškai, drąsino ir žadėjo įvairiai prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo.

Paskutiniu laiku Kybartuose padaugėjo smulkų vagysčių, ypač tamsiuoju paros metu, dėl ko rengiamos papildomos prevencinės-profilaktinės priemonės siekiant užkardyti tokio pobūdžio teisės pažeidimus.

Šiame darbe SKG nariai nelieka nuošalyje, aktyviai stebi gyvenamąją aplinką, prisijungia prie viešų ir neviešų policijos patruliavimų, dalyvauja rengiamose pasalose ir kitose priemonėse. Artimiausiu metu, ypač atšilus orams, bus organizuojamos naujos priemonės siekiant Kybartus padaryti saugesniais.

Norintys prisidėti prie saugios kaimynystės veiklos prašome kreiptis į aktyviausius narius, V. Šidiškį, V. Katkevičių, K. Rakauską, Kybartų seniūniją, Kybartų policijos nuovados viršininką Arūną Kinderį (tel.8655 47 280) ar Kybartų apylinkės inspektorę Rasuolę Rudaitytę (tel. 8655 47 2680 ). Taip pat gyventojai kviečiami drąsiai kreiptis į policijos nuovadą tel. 8342 30 202, 8342 30 202 NEMOKAMA, arba užeiti.

Baigdami šį trumpą pranešimą gyventojams norime priminti, kad saugesnė gyvenamoji aplinka turi rūpėti ne tik policijos pareigūnams, bet ir gyventojams, ir kad prie saugesnės aplinkos kūrimo galima prisidėti patiems stebint aplinką, atnaujinat apšvietimo ar įdiegiant apsaugos sistemas.

Tuo pačiu norime paprašyti gyventojus nebūti abejingais matant daromus teisės pažeidimus ir pranešti nurodytais telefonais, arba bendruoju pagalbos telefonu 112,  nes tik Jūsų teikiama informacija padeda operatyviau išaiškinti pažeidėjus.

Reikėtų visiems suprasti, kad tik sudrausmintam teisės pažeidėjui kyla vis mažesnė pagunda daryti naują nusikaltimą.

Kybartų bendruomenės nariai


  • 0

Policijos rėmėjai bursis ir Kybartuose

Kybartiečiai kuriems rūpi miesto gyventojų saugumas susirinko Kybartų policijos nuovadoje. Po ilgų diskusijų nutarta, prie Kybartų bendruomenės sutelkti ir nuolat stiprinti policijos rėmėjų gretas.

Policijos rėmėjus – savanorius jau anksčiau sutelkusio ir jiems vadovaujančio, bendruomenės nario Vitaliaus Šidiškio teigimu, darbuotis be užmokesčio, vien iš idėjos verčia noras mūsų mieste gyventi saugiai.

Pasak jo, stokodama pareigūnų, pinigų degalams ir daugelio kitų būtinų dalykų, policija dažnai gali imtis tirti tik jau padarytus nusikaltimus. Savanorių siekis – nusikaltimų prevencija. Entuziastai nusikaltėlių tramdytojai, kartu su Kybartų policijos nuovados pareigūnais pasirengę budėti miesto gatvėse ir ne tik jose, tamsiuoju paros metu. „Neabejoju, kad mūsų darbas nebus bevaisis, tikimės Kybartiečius nuo pažeidėjų ir nusikaltėlių bent kiek apsaugoti“, – sakė Vitalius Šidiškis.

Pasak savanorio policijos rėmėjo, juos imta lyginti su sovietmečio draugovininkais. Tačiau tai daryti neteisinga, mat draugovininkai buvo visaip premijuojami, o šių dienų savanorius eiti į gatves skatina vien saugesnės visuomenės idėja ir siekis.

Policijos rėmėjas yra netarnaujantis policijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, savanoriškai padedantis policijai įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagrindinis policijos rėmėjų uždavinys yra padėti policijai įgyvendinti Policijos veiklos įstatyme nustatytus uždavinius.

Pagrindinės policijos rėmėjų funkcijos yra padėti policijai :užtikrinti žmogaus teises ir laisves, saugoti viešąją tvarką;

• prižiūrėti eismo saugumą;
• kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir tvarkymo reikalavimų;
• užkardinti nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus ir padėti juos atskleisti;
• įgyvendinti teisės pažeidimų prevencijos priemones;
• teikti visokeriopą pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų ar nelaimingų atsitikimų, arba tiems, kurių būklė bejėgiška;
• gelbėti žmones ir turtą stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju;

Priėmimas į policijos rėmėjus

Policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų, mokantis lietuvių kalbą, neteistas Lietuvos Respublikos pilietis, pagal asmenines, moralines ir fizines savybes tinkantis būti policijos rėmėju.
Kur galite kreiptis jei norite tapti policijos rėmėju
Asmuo, norintis tapti policijos rėmėju, kreipiasi į Kybartų policijos nuovados viršininką arba į policijos rėmėjų vadovą Vitalių Šidiškį.

Priimtiesiems į policijos rėmėjus, išduodamas nustatyto pavyzdžio pažymėjimas.

Ženklas, uniforma (pagal galimybes), raištis arba liemenė su užrašu “Policijos rėmėjas” išduodami vykdant policijos užduotis. Policijos rėmėjui, kartu su policijos pareigūnu atliekančiam policijos užduotis, gali būti išduotos specialiosios priemonės – policijos ginkluotėje esančios lazdos, dujos, antrankiai bei surišimo priemonės.

Kybartų bendruomenės taryba


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian