• 0

Ekskursija į buvusią rytinę Prūsiją

Kybartų miesto bibliotekoje veikiančio vienišų žmonių klubo „Vienišius“ nariai suorganizavo išvyką į ežeringąjį Mozūrijos kraštą Lenkijoje.

Pirmutinis objektas, į kurį atvykome, buvo Oleckas. Įdomu apsilankyti šiame mieste, su kuriuo Vilkaviškis seniai palaiko glaudžius ryšius.

Toliau mus pasitiko Gižyckas. Tai miestelis, tiesiogiai susijęs su Lietuvos vardo istorijos ištakomis. Būtent Gižycko apylinkėse, kurios kadaise priklausė galindams, buvo nužudytas vyskupas Brunonas, atvykęs čia krikštyti pagonių. Dėl šio įvykio 1009 m. pirmą kartą rašytiniame istorijos šaltinyje, Kvedlinburgo kronikoje, buvo paminėta Lietuva. Gižycke pamatėme reto tipo konstrukciją – sukamąjį tiltą. Atplaukus laivui, šis tiltas būdavo ne pakeliamas, kaip įprasta, o pasukamas į šoną.

Daug laiko praleidome Bojeno tvirtovėje, kuri buvo pastatyta XIX a. viduryje ir turėjo saugoti teritoriją tarp dviejų ežerų. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu šis gynybos statinys naudotas kaip slėptuvė ir štabas. Apie 100 ha plotą užimančioje tvirtovėje išlikę bunkeriai, kareivinės, ginklų sandėliai, viską juosia tvirta gynybinė siena. Įspūdis – nepakartojamas.

Netoli Kentšyno, Gierložo miško glūdumoje, yra paslaptinga vieta. Čia per Antrąjį pasaulinį karą buvo įrengtas Hitlerio karinis miestelis-štabas, vadinamasis „Vilko guolis“. Šioje vietovėje išlikę apie 200 įvairios paskirties pastatų – barakų, bunkerių – griuvėsių. Hitlerio būstinės pavadinimas susijęs su jo partiniu slapyvardžiu Vilkas.

Pačiame Kentšyno mieste grožėjomės kryžiuočių pilies bei gotikinės bažnyčios kuorais. Tačiau visus labiausiai sužavėjo ir nustebino Šv. Lipka, arba Šventaliepė, dar vadinama šventąja Varmijos sala, į kurią plūsta maldininkai. Religinių statinių ansamblį sudaro barokinis vienuolynas ir bažnyčia, kurios viduje „auga“ liepa – šios vietos simbolis. O bažnyčios vargonai, turintys apie 5000 vamzdžių, garsūs šventųjų figūrėlėmis, pamaldžiai linguojančiomis galvas vos tik užgrojus muzikai. Pamačiusi garsiuosius vargonus ekskursantė „vienišė“ Onutė pasakė: „Į Lenkiją apsimokėjo važiuoti jau vien dėl šios grožybės!“

Visai netoli Mozūrijos ežeryno įsikūręs nedidelis ir tvarkingas miestelis Rešlius mus pakerėjo ne vien gotikine vyskupų pilimi, kurią 1350–1401 metais pastatė kryžiuočiai, bet ir Šv. Petro bažnyčia, statyta XIV a. pabaigoje.

Esame labai dėkingi kelionėje mus lydėjusiai Vilkaviškio vaikų ir jaunimo cento direktorei Elenai Savickienei. Žavimės šios gidės profesionalumu, nes jos bei firmos „Bondrida“ vairuotojo Broniaus dėka mes tiek daug sužinojome ir pamatėme.

Roma BRUZBARTIENĖ, Kybartų bibliotekos bibliotekininkė

Nuotr. Ekskursijos dalyvius sužavėjo ir nustebino Šv. Lipka.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Lapkričio 7 d. Ketvirtadienis.


Palikite atsiliepimą

lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian