Kybartų orkestro muzikantas Linas Sinkevičius šią vasarą vadina „čiurlioniška“. Jubiliejinio gimtadienio proga buvęs kybartietis gavo unikalią dovaną ir įkopė į aukščiausią savo gyvenime viršukalnę.

Pomėgiai sugrįžta

Jau daug metų Vilniuje gyvenantis, bet save vis dar kybartiečiu laikantis Linas juokauja, kad jam, perkopusiam į antrąją gyvenimo pusę, norisi grįžti prie savo jaunystės pomėgių. Padaręs poros dešimtmečių pertrauką ir net nebeturėjęs savo instrumento, prieš kelerius metus L. Sinkevičius vėl pradėjo groti fleita, sugrįžo į Kybartų orkestrą ir važinėja iš sostinės į gimtajame mieste vykstančias repeticijas.

Visai neseniai kybartietis muzikantas grįžo prie dar vieno jaunystės pomėgio. Studentiškais laikais be galo mėgęs kalnų turizmą Linas kartu su smagia draugų kompanija vėl kopia į kalnus. Pernai su studijų laikų draugais Lietuvos Respublikos prezidentūroje dirbantis kybartietis įkopė į aukščiausią Vakarų Europos kalną Monblaną (aukštis 4810 m). Tąkart sunkios kelionės išvargintas, tačiau neišdildomų įspūdžių pakerėtas Linas kalbėjo įgyvendinęs savo svajonę ir išdavė, kad šią viršukalnę pirmą kartą bandė įveikti prieš dešimtmetį. Tačiau tuomet jo komandai jėgų tokiam žygiui nepakako, nes neįvertino kopimo sunkumo ir buvo nepakankamai tam pasirengę.

Nugalėjo save

Tačiau šiemet buvęs kybartietis priėmė dar vieną iššūkį. Pakalbintas draugo, garsaus pianisto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo, Linas ryžosi šturmuoti M. K. Čiurlionio viršukalnę (aukštis 5817 m) Pamyro kalnuose (Tadžikija). Žygį keliautojai skyrė šiais metais švenčiamam garsiausio visų laikų Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio jubiliejui – 140-osioms gimimo metinėms.

Šios savaitės pradžioje iš kelionės grįžęs L. Sinkevičius kol kas gyvena euforija, kurią gali suprasti tik tie, kurie bent kartą bandė įveikti viršukalnes.

– Mes nugalėjome ne viršukalnę. Mes nugalėjome save, nes pasiekėme užsibrėžtą tikslą, – išvargintas tris savaites trukusios kelionės ir miego trūkumo įspūdžiais dalijosi Linas, kaip tik šiandien viešintis mūsų rajone, „Pušelės“ poilsiavietėje, kur savo draugams kartu su R. Zubovu pasakoja apie kelionę.

L. Sinkevičius prisipažįsta, kad kopiant buvo momentų, kai atrodė, jog jėgos baigėsi – daugiau nebepajėgs. Tačiau ryžtas ir begalinis noras privertė rasti vidinių jėgų ne tik jį patį, bet ir kitus 8 bičiulius, kurių keletas šią viršūnę jau buvo įveikę per ankstesnes ekspedicijas. Dar trys ekspedicijos dalyviai, pasiekę bazinę stovyklą 4,6 km aukštyje, šturmuoti viršukalnės nesiryžo.

Neįkainojama dovana

Ko gero, atostogomis šiltų kraštų paplūdimiuose besimėgaujantiems žmonėms sunku įsivaizduoti, kad gyvenimas ant ledo pastatytoje, kalnų vėjų gairinamoje palapinėje, sausas maisto davinys, šaltis ir neapsakomas fizinis nuovargis gali teikti begalinį malonumą. Tačiau Linas su tokiais ir nebando ginčytis. Jam kalnuose tykantys pavojai, kiekvienas įveiktas aukščio metras, laiku pastebėtos ledo properšos ir jausmas, jog neatsakingas žingsnis gali kainuoti ne tik tavo, bet ir draugo, su kuriuo esi surištas viena virve, gyvybę, teikia nenusakomų pojūčių. Kaip ir tas ypatingas jausmas, kai įkopęs į viršukalnę iškeli Lietuvos vėliavą ar tvirtini suvenyrinę lėkštutę, skirtą M. K. Čiurlionio jubiliejui.

Ši vasara Linui buvo ypatinga ne tik įspūdžiais nepaprasto grožio kalnuose, bet ir savu jubiliejumi bei išskirtine dovana, kurią kybartietis galės perduoti ateities kartoms. Penkiasdešimtmečio proga L. Sinkevičius gavo garsaus M. K. Čiurlionio paveikslo „Angelas“ eskizo originalą. Suprantama, kad tokią išskirtinę, neįkainojamą dovaną jis galėjo gauti tik iš savo gero draugo, su kuriuo „užkariavo“ vieną aukščiausių Pamyro viršukalnių, M. K. Čiurlionio proanūkio R. Zubovo rankų.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nuotr. iš asmeninio albumo. Linas Sinkevičius (dešinėje) ir Rokas Zubovas M. K. Čiurlionio viršukalnėje pritvirtino jo jubiliejui skirtą suvenyrinę lėkštę.

Publikuota: „Santaka”, 2015-08-29.