Pernai šimtmetį minėjusio futbolo klubo (FK) Kybartų „Sveikata“ stadiono rekonstrukcijos planai – įstrigę aklavietėje. Siekdami pakeisti esamą situaciją, rajono politikai nusprendė atgaivinti diskusijas šia tema ir ėmė ieškoti konkrečių problemos sprendimo būdų.

Išimties tvarka 

Tragiška Kybartų stadiono būklė ir iš mirties taško nepajudantys jo renovacijos planai jau ne vienus metus yra bene didžiausias FK „Sveikata“ vadovų galvos skausmas. Pergalėmis futbolo aikštėje džiuginantys kybartiečiai prieš kiekvieną sezoną negali būti tikri, kad ir toliau galės ginti rajono garbę respublikinėse varžybose. Iki šiol Lietuvos futbolo federacija tik išimties tvarka kybartiečiams suteikdavo reikiamą licenciją, tačiau vieną dieną ir jos kantrybė gali išsekti. 

Seniausias Lietuvos ir vienas iš seniausių visos Europos futbolo klubų nuolat patenka tarp Lietuvos futbolo antros lygos prizininkų, o namų rungtynes kaskart stebi 150–200 sirgalių. Tai – didžiausias rodiklis visoje lygoje. Sirgalių palaikymas FK „Sveikata“ kolektyvą džiugina, o stadiono būklė verčia rausti iš gėdos. Klubo prezidentas Nerijus Demenius teigė nesuvokiantis, kaip XXI amžiuje stadione gali nebūti paprasčiausių tualetų, jau nekalbant apie sėdimų vietų bei persirengimo kambarių būklę. 

N. Demeniaus teigimu, per pastaruosius penkerius metus sprendžiant šią problemą buvo įdėta daugybė pastangų, stadione ne kartą lankėsi vietos politikai, Seimo nariai, Sporto departamento vadovai, tačiau realių rezultatų taip ir nepasiekta. Klubo atstovai tikėjosi, kad bent jau stadiono tribūnos bus sutvarkytos iki FK „Sveikata“ šimtmečio renginių, tačiau viskas, ko jie sulaukė, buvo tik nesibaigiantys pažadai. 

Stebėjosi išaugusia kaina 

Siekdami, kad problema galutinai nenugrimztų į užmarštį, politikai bei kiti suinteresuoti asmenys Seimo nario Algirdo Butkevičiaus iniciatyva buvo susirinkę aptarti tolimesnes Kybartų stadiono tvarkymo perspektyvas. Rajono meras Algirdas Neiberka papasakojo, kad parengtas rekonstrukcijos projektas yra suskaidytas į tris etapus. Įgyvendinant pirmąjį iš jų turėtų būti rekonstruotos stadiono tribūnos. Šiam tikslui reikėtų maždaug 800 tūkst. eurų. Visgi daugeliui ši suma pasirodė pernelyg išpūsta. 

„Pirminiame projekto variante buvo numatyta, kad tribūnų rekonstrukcijai reikėtų maždaug 350 tūkst. eurų. Nelabai suprantu, kodėl ši suma vėliau taip išaugo. Atrodo, jog specialiai daroma viskas, kad stadionui reikalingą finansavimą gauti būtų kuo sunkiau“, – nusivylimo neslėpė N. Demenius.

Į šią repliką sureagavęs Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas paaiškino, kad projektuojant stadioną buvo atlikta ekspertizė ir atsižvelgta į visus reikalavimus. Anot jo, projektuotojai nėra suinteresuoti specialiai iškelti rekonstrukcijos darbų kainą, nes nuo to jų atlygis nė kiek nepriklauso. 

Abejojo sėkme 

A. Neiberka tikino, kad dėl šio projekto ne kartą kreiptasi į Seimo narius, įvairių ministerijų atstovus. Buvo bandoma finansavimą gauti ir per INTERREG programą, bendradarbiaujant su kaimynine Kaliningrado sritimi, tačiau to padaryti nepavyko. Tiesa, meras pažadėjo iki kovo 15 d. pateikti dar vieną paraišką pagal tą pačią programą ir vylėsi, jog šįkart rezultatai bus kitokie. Vilkaviškio rajono vadovai jau buvo susitikę su Gusevo srities valdžia ir aptarė galimybę bendradarbiauti. 

Galima dviejų šalių partnerystės sėkme abejoti buvo linkęs rajono Tarybos narys Žilvinas Gelgota. Nemažai patirties įgyvendinant įvairius projektus turintis politikas teigė, kad bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi programos prioritetai nesutampa su mūsų rajono vadovų lūkesčiais. Ž. Gelgotos teigimu, finansavimas pagal šią programą dažniausiai skiriamas projektams, susijusiems su ligoninėmis, gaisrinėmis ar vandentvarka, tačiau ne su sporto objektais. Be to, iki šiol mūsų savivaldybei su Rusija dar nepavyko įgyvendinti nė vieno bendro projekto. 

Ne anksčiau, kaip 2022-aisiais 

Pasakodamas apie mėginimus Kybartų stadionui pritraukti finansavimą iš įvairių šaltinių, A. Neiberka svarstė, kad reikiamą sumą būtų galima gauti iš Valstybinės investicijų programos (VIP), tačiau įprastai iš jos viename rajone finansuojamas tik vienas projektas. Šiuo metu šitos programos lėšomis statoma Vilkaviškio sporto salė, o finansavimas jai numatytas ne tik šiais, bet ir kitais metais. Kitaip tariant, paramos Kybartų stadionui iš VIP galima tikėtis ne anksčiau kaip 2022-aisiais. 

Ž. Gelgota klausė rajono vadovų, kodėl šiemet nebuvo bandoma teikti paraiškos pagal Sporto rėmimo fondo įgyvendinamą sporto projektų, skirtų esamų bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, programą ir iš jos mėginti gauti numatomą 450 tūkst. eurų sumą, kuri būtų skirta Kybartų stadionui. Pasirodo, pagal šitą programą vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką, o Savivaldybė šiemet šia galimybe jau pasinaudojo, tikėdamasi sulaukti buriuotojų klubo „Škvalas“ bazės sutvarkymui reikalingų lėšų. Visgi, anot Ž. Gelgotos, šiuo atveju nebuvo būtina pareiškėju įvardyti rajono Savivaldybės administraciją. Tą padaryti buvo galima ir įvairių bendruomenių vardu. 

„Reikia naudotis visomis įmanomomis galimybėmis. Šią problemą būtina spręsti kuo greičiau. Kybartiečiai tikrai nusipelnė turėti rekonstruotą stadioną“, – pabrėžė Seimo narys Algirdas Butkevičius. 

Jis ragino politikus nepamiršti Kybartų stadiono klausimo ir reguliariai rinktis bei aptarti šiuo tikslu atliekamų darbų eigą. 

Kitas panašus susitikimas numatytas kovo viduryje.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Politikai bei kiti suinteresuoti asmenys aptarė tolimesnes Kybartų stadiono tvarkymo perspektyvas.

Publikuota: „Santaka”, 2020-02-25.