Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje vyko neeilinis renginys – forumas „Kybartai rytoj“. Jo metu ieškota būdų, kaip padaryti, kad gyventi šiame mieste būtų geriau.

Sutarė suvienyti

„Gyvybingas ir patrauklus miestas gyventi“, – būtent tokius ateities Kybartus įsivaizduoja renginio organizatoriai. O jų – ne tiek ir mažai. Šįkart jėgas suvienijo Pasaulio kybartiečių draugija, Kybartų kultūros centras, miesto bendruomenė ir, be abejo, gimnazijos atstovai. O kur dar pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“ ir seniausias Lietuvos futbolo klubas „Sveikata“, kurių narius taip pat iš dalies galima priskirti prie forumo rengėjų?!

Idėjos autorius ir sumanytojas Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Marius Vilemaitis pasakojo, kad mintis į bendrą renginį sukviesti įvairių kartų, profesijų ir pažiūrų kybartiečius kilo spontaniškai. Prieš keletą metų įkūręs VšĮ „Kybartų jaunimas“ jis pradėjo ieškoti iniciatyvių žmonių, kurie sutiktų prisidėti prie šios organizacijos veiklos. Mariaus nuostabai, tokių asmenų atsirado labai daug.

„Spalį, kuomet buvau grįžęs į Lietuvą, susitikau su orkestro „Kybartai“ vadovu Donatu Ziegoraičiu. Išsikalbėjome, kad Kybartuose yra daug aktyvių įstaigų bei organizacijų, tačiau dažniausiai jos veikia atskirai. Supratome, kad reikia jas suvienyti. Sutarėme suorganizuoti renginį, parodantį kryptį, į kurią pusę Kybartams reikia judėti. Norime išsiaiškinti, ko siekiame, nusistatyti prioritetus ir pradėti tuo tikslu dirbti“, – kalbėjo jau seniai JAV gyvenantis M. Vilemaitis.

Turi potencialo

Atvykusieji į forumą iš pradžių buvo kviečiami pasižvalgyti po parodą „Lego Kybartai“. Tai – trimatėje erdvėje vaikų sukurti labiausiai atpažįstami Kybartų pastatai. Vėliau visi patraukė link gimnazijos aktų salės, kurioje informatyvius pranešimus skaitė su miestų plėtra dirbantys lektoriai.

Urbanistikos architektė Justina Muliuolytė papasakojo, kaip pasaulyje kuriami šiuolaikiški miestai, aptarė vyraujančias tendencijas. Anot jos, miestų sėkmė mažai priklauso nuo naujausių technologijų. Svarbiausias miesto rodiklis – gyvybingumas. Dėl to, urbanistikos architektės teigimu, kuriant naujas erdves būtina atsižvelgti į vietos gyventojų poreikius ir į bendrus projektus įtraukti kuo daugiau žmonių. Taip jie nejučia susitapatina su vietos aplinka, tampa jos ambasadoriais, plačiai skleidžia gerąsias žinias.

Susirinkusiesiems J. Muliuolytė pristatė Gargžduose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje bei Kaune savo atstovaujamos komandos sukurtus parkus, žaliąsias erdves, šiuolaikiškas sporto aikšteles ir kitas panašias teritorijas.

„Visame pasaulyje žmonėms reikia to paties. Tarkime, JAV pastaruoju metu vis daugiau asmenų kuriasi arčiau miestų centrų, kad būtų galima kuo mažiau važinėti automobiliu. Žmonės nori vis daugiau vaikščioti. Paprastai viskas, kas vyrauja JAV, netrukus persikelia į Europą. Ar galima Kybartus lyginti su tokiais žinomais pasaulio miestais, kaip Kopenhaga ar Vankuveris? Tikrai taip! Net ir didmiesčiuose yra daug mažų miestų. Kybartai turi daug tokiems miestams būdingų elementų. Čia yra pagrindinė miesto gatvė, joje kuriasi verslai, stovi nemažai paveldo objektų, yra puikus susisiekimas su kitais rajonais, mieste puikiai dera daugiabučių ir individualių namų kvartalai. Galbūt ir reikia tam tikrų erdvių korekcijų, tačiau potencialo Kybartai turi išties nemažai“, – kalbėjo J. Muliuolytė.

Svarbu išlaikyti autentiškumą

Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius svarstė, kad Kybartai galėtų tapti puikiu Kauno palydoviniu miestu. 

Anot jo, gerėjant susisiekimui iš Kybartų pasiekti darbovietę Kaune ateityje taps dar paprasčiau. Be to, vis daugiau darbų šiais laikais atliekama nuotoliniu būdu, tad daugeliui žmonių jau visai nebūtina kasdien keliauti į savo darbovietes.

T. Stankevičiaus pateiktais duomenimis, iki karantino pradžios tik 12 proc. visų ekonomiką skatinančių darbų buvo atliekama nuotoliu, o dabar šis skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis.

Jis svarstė, kad Kybartai galėtų būti patrauklūs ir potencialiems investuotojams, mat didmiesčiuose surasti laisvų didelių žemės sklypų praktiškai neįmanoma, tad verslo atstovai neretai atsisuka į mažesnius miestus.

„Svarbiausia, siekiant pritraukti investuotojų, – noras. Reikia daryti viską nesilaikant terminų, kažkiek nuolaidžiaujant ir rodant didžiulį užsidegimą. Dažnai mes galvojame, kad investuotojams svarbu tai, kas svarbu ir mums, tačiau viskas yra daug paprasčiau. Jiems tereikia darbuotojų pasiūlos ir kuo mažesnių jų išlaikymo kaštų. Deja, Lietuva jau nėra tokia pigi šalis, kaip buvo prieš 15 metų. Mes daugiau nekonkuruojame su Bulgarija ar Rumunija. Dabar mūsų pagrindiniai konkurentai – Skandinavijos šalys, Čekija. Dėl to turime nepamiršti išlaikyti savo autentiškumą ir nuolat visiems akcentuoti savo privalumus“, – kalbėjo T. Stankevičius.

Pradės veikti kepyklėlė

Apie projektų finansavimo galimybes nevyriausybiniam sektoriui kalbėjusi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jurga Grigaliūnaitė-Milovanov pasakojo, kad šiuo metu galima pasinaudoti mažiausiai 14 Savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų programų.

Anot pranešėjos, lėšų idėjų įgyvendinimui tikrai galima nesunkiai rasti, tereikia rodyti iniciatyvą. Ji kvietė nevyriausybinių organizacijų atstovus užsukti į Savivaldybę ir asmeniškai pasikalbėti apie turimus sumanymus, pasitarti dėl jų įgyvendinimo. J. Grigaliūnaitė-Milovanov pažadėjo suteikti visą reikiamą pagalbą bei palaikymą.

Ji pasidžiaugė, kad Kybartų bendruomenė neseniai dalyvavo vienoje iš verslumą skatinančių programų ir gavo finansavimą. Netrukus mieste turėtų pradėti veikti nauja kepyklėlė.

Nėra tobulų vietų

Išklausę pranešėjus susirinkusieji įsijungė į diskusiją, kurią moderavo politologas prof. Mindaugas Jurkynas. Jos metu kybartiečiai išreiškė pačius įvairiausius lūkesčius, pageidavimus bei pastebėjimus. Pavyzdžiui, Kybartų bendruomenės narys Vytautas Gudaitis akcentavo, kad miestas laikosi „ant idėjinių žmonių“, todėl jis vylėsi, jog tokių asmenų ateityje tik daugės. Dar vienas kybartietis Vytautas Valiokas iškėlė priedangų problemą. Anot jo, visos dabartinės Kybartų priedangos – butaforinės ir, reikalui esant, tikrai neatliktų savo funkcijų. Jam taip pat užkliuvo tai, kad Kybartuose renovuoti naujesnės statybos namai, o senesni taip ir likę toliau merdėti.

Diskusijoje aptarta ir išvykstančio jaunimo tema. Orkestro „Kybartai“ vadovas Donatas Ziegoraitis teigė palaikantis tokius jaunuolius, kurie kitur gali pasisemti patirties, idėjų ir vėliau jas atgabenti į savo gimtinę. Svarbiausia, anot jo, kad jaunimas nepamirštų savo šaknų.

Alytuje gyvenantis save „kybartiniu“ pristatantis Erikas Vaičaitis džiaugėsi mieste vykstančiais pokyčiais ir teigė, kad Kybartai tikrai juda gera kryptimi. Jam antrino ir Juozas Murinas, akcentavęs, jog Kybartai buvo, yra ir bus puikus miestas gyventi, o vietiniai žmonės turėtų džiaugtis šio krašto suteikiamais privalumais.

„Viskas prasideda šeimoje. Ką mes savo vaikams pasakosime apie Kybartus, tokią informaciją jie vėliau perduos kitiems. Šiemet mano dukra baigia medicinos studijas. Dedu visas pastangas, kad ji grįžtų ir dirbtų būtent Kybartuose. Man brangus šis miestas“, – kalbėjo dar viena kybartietė Edita Naidaitė.

Prof. M. Jurkynas taip pat pasidalijo mintimis apie patrauklų gyventi miestą. Anot jo, žmonių gyvenimo kokybė priklauso nuo bendruomenės veiklos, darbo vietos, sveikatos paslaugų ir kultūros renginių prieinamumo, švietimo galimybių ir panašių niuansų.

„Nėra tobulų vietų gyventi. Pastaruoju metu visi skuba, lekia, pamiršta net savo artimiausius žmones. Kybartai – vieta, kurioje mažiau streso. Branginkime tai! Branginkime ir laiką, kurį turime. Jis – neatstatomas. O savo aplinką turime kurtis patys“, – visą renginį tarsi apibendrino vieną iš pranešimų skaitęs buvęs Kybartų, o dabar Prienų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Diskusiją moderavęs prof. Mindaugas Jurkynas (stovi) kvietė susirinkusiuosius išsakyti savo mintis, kaip turėtų atrodyti ateities Kybartai.

Publikuota: „Santaka”, 2024-07-05.