Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija nusprendė pagerbti buvusius savo ugdytinius, šiuo metu visoje šalyje žinomus mokslo darbuotojus. Ant įstaigos sienų pakabinti jų portretai. Sena idėja Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenė visada glaudžiai bendravo su buvusiais mokiniais. Nemaža dalis jų ir patys rodo iniciatyvą palaikyti ryšius su buvusia savo mokykla, į darbovietes kviečiasi dabartinius įstaigos ugdytinius, pasakoja jiems apie pasirinktas specialybes, motyvuoja siekti mokslo aukštumų.

Jau kurį laiką Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Barono iniciatyva veikia ir mokslininkų fondas, kuris finansiškai remia gabiausius bei daugiausia pasiekusius kybartiečius gimnazistus. Prie šio fondo veiklos prisideda ne vienas mokslo atstovas, buvęs gimnazijos ugdytinis.

„Mūsų įstaiga tikrai turi kuo didžiuotis – pas mus mokėsi nemažai dabartinių profesorių, docentų, kitų mokslo laipsnių turėto jų. Norėjosi juos kaip nors įprasminti. Kitose ugdymo įstaigose esu matęs, kaip žinomiausių jų mokinių nuotraukos puošia vidinius mokyklų kiemelius, koridorius ar panašias erdves. Pagalvojau, kad ir mes galėtume taip pagerbti tuos, kurie kadaise pas mus mokėsi“, – kalbėjo gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Likę vietos plėstis

Pasitaręs su buvusiu gimnazijos bendruomenės nariu kybartiečiu Valerijumi Gliaubicu, įstaigos vadovas nusprendė imtis konkrečių darbų. Maždaug prieš trejetą metų buvo pradėta rinkti informacija apie žinomiausius ugdytinius. Ji publikuota gimnazijos tinklalapyje.

„Esame parengę informaciją apie 22 mokslininkus, buvusius mūsų ugdytinius. Su visais jais susisiekėme, tikslinome turimas žinias, prašėme geros kokybės nuotraukų, kurias galėtume panaudoti gamindami specialius lakštus. Juos už sakėme Vilkaviškyje veikiančioje UAB „Vikompa“. Kol kas pagaminta trylika A3 formato metalinių lakštų su mokslininkų nuotraukomis ir QR kodu, nukreipiančiu į mūsų tinklalapį. Dalies lakštų kol kas nepagaminome, nes su kai kuriais mokslininkais dar nesuderinome tam tikrų detalių“, – pasakojo S. Spangevičius.

Šiuo metu mokslininkų nuotraukos puošia raudonojo mokyklos pastato sienas. Pasak įstaigos direktoriaus, vieta pasirinkta neatsitiktinai. Būtent šiame istoriniame pastate ir mokėsi didžioji dalis vėliau sėkmingas mokslininkų karjeras tęsusių as menų. Gimnazijos direktoriaus teigimu, ant sienų dar likę daug ne panaudotos vietos, tad ateity je čia savo atvaizdą gali tikėtis išvysti ir dabartiniai įstaigos ugdytiniai.

Pasirupino apšvietimu

Apžiūrėti mokslininkų nuotraukas ir pasiskaityti apie juos informaciją nuskenavus QR kodą galima tiek šviesiu, tiek tamsiu paros me tu. Tiesą pasakius, sutemus vaizdas net gražesnis. Apšvietimu pasirūpino buvęs gimnazijos mokinys, Serdokų kaime (Šeimenos sen.) įsikūrusios įmonės „Energijos efektyvumo sprendimai“ vadovas Mindaugas Jasiulevičius. Jis taip pat sumontavo apšvietimą ant kitos mokyklos sienos kabantiems lietuvių grožinės literatūros tėvu vadinamam K. Donelaičiui skirtiems atminimo ženklams.

Negana to, M. Jasiulevičiaus dėka buvo apšviesta ir prie mokyklos esanti automobilių stovėjimo aikštelė bei naujais pakeisti prie bendrabučio stovėję seni apšvietimo stulpai.

Darbai už TUM lėšas

Kristijono Donelaičio gimnazijoje netrūksta ir daugiau naujovių. Didžioji jų dalis susijusios su „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) projekto lėšomis. Jų įstaigai skirta apie 215 tūkst. eurų.

Už šiuos pinigus jau baigiamas įrengti sensorinis kabinetas bei garso įrašų studija, kuri anksčiau glaudėsi mokyklos bendrabučio patalpose. Taip pat rengiami dailės ir technologijų kabinetai. Seniau buvo planuota sujungti du kabinetus ir iš jų įrengti vieną didelę studiją, tačiau paaiškėjo, kad to daryti negalima dėl kapitalinės pastato sienos.

Įstaiga iš TŪM lėšų taip pat planuoja įsigyti du žmonėms su negalia skirtus keltuvus, tačiau kol kas Savivaldybėje stringa jų viešieji pirkimai.

Gimnazija taip pat yra įsigijusi nemažai robotikos įrangos, artimiausiu metu žada pirkti sensri niam kabinetui reikiamas priemones.

Už TŪM lėšas mokytojai nuolat dalyvauja įvairiuose seminaruose, mokymuose bei konferencijose. Įgyvendinamas ir vienas unikalus su manymas – ilgalaikis integruotas dailės, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros projektas „Metų laikai“. Pagrindinis jo tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams pažinti save ir supantį pasaulį, suprasti tradicijų ir kultūros svarbą, puoselėti kūrybinę raišką, vizualinį mąstymą bei estetinę nuovoką. Veikloms suteikti K. Donelaičio poemos „Metai“ keturių dalių pavadinimai: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“.

Dalis projekto veiklų jau įvyko, dalis – dar tik laukia. Pavyzdžiui, praėjusių metų rugsėjo bei spalio mėnesiais nemažai gimnazistų keliavo į Dzūkijos miškus, rinko gėrybes, tapė, degustavo maisto produktus, surengė poemos „Metai“ skaitymus.

Gruodį gimnazijos erdvėse vyko audimo, mezgimo ir pynimo užsiėmimai. Ne mažiau įdomios veiklos jaunimo laukia ir per likusius mokslo metus.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Ant sienų kabančius mokslininkų portretus galima apžiūreti ir tamsiu paros metu.

Publikuota: „Santaka”, 2025-03-07.