Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje pristatyta Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija, skirta lietuvių literatūros pradininkui K. Donelaičiui atminti. Ji įstaigoje bus eksponuojama neribotą laiką.

Atsisakė perimti

Bandant surasti priežastis, kodėl į Kybartus buvo perkelta unikali ekspozicija, reikėtų sugrįžti maždaug 11 metų į praeitį. Būtent tada Kristijono Donelaičio draugija kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ruošėsi minėti 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines. Buvo paruoštas veiksmų planas, pagal kurį Karaliaučiaus srityje, Tolminkiemyje, esantį K. Donelaičio memorialinį muziejų turėjo papildyti nauja ekspozicija.

„Rinkome medžiagą, „sujudinome“ bendruomenę, privertėme žmones dar labiau domėtis K. Donelaičio palikimu. Viskas ėjo pagal planą, tačiau situaciją aukštyn kojomis apvertė 2014 m. įvykusi Krymo okupacija. Po jos Lietuva, kaip ir dauguma kitų šalių, su Rusija nutraukė diplomatinius santykius. Nors K. Donelaičio ekspozicija jau buvo paruošta, tačiau valdžios atstovai atsisakė pasirašyti perdavimo dokumentus“, – prisiminė Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius.

Bandydama ieškoti išeičių jo vadovaujama organizacija pasisiūlė perimti Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Kultūros ministerijos sukauptą su K. Donelaičiu susijusį turtą ir pati perduoti Tolminkiemio muziejui. Visgi toks būdas tąkart jau netenkino Rusijos federacijos, kuri iškėlė ultimatumą, jog ekspoziciją priims tik tuo atveju, jei ji bus perduota diplomatiniu keliu. Aišku, to padaryti tuo metu nebuvo įmanoma.

Vietoje Tolminkiemio – Kybartai

Supratę, kad visgi ekspozicijos perduoti Tolminkiemio muziejui nepavyks, jos rengėjai nusprendė ją sudėti į saugyklas ir laukti tinkamesnių laikų. Po kurio laiko santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos pamažu ėmė šiltėti, tad vėl buvo atnaujintos kalbos apie galimą ekspozicijos perdavimą. Visgi kelią tam galutinai užkirto 2022 m. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

„Nenorėjome ilgiau ekspozicijos laikyti saugyklose, tad nusprendėme ieškoti, kur galėtume ją eksponuoti. Mes patys neturime tam tinkamos vietos, tad kreipėmės į Kybartų gimnaziją, kuri daugiau nei 60 metų puoselėja K. Donelaičio atminimą. Džiaugiamės, kad mokyklos direktorius ir visa bendruomenė entuziastingai priėmė šį pasiūlymą. Manome, kad Kybartuose ekspozicijai – geriausia vieta“, – kalbėjo G. Skamaročius.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys teigė, kad formaliai nauja ekspozicija Kybartų gimnazijoje bus eksponuojama tik laikinai – tol, kol vėl atsiras galimybė bendradarbiauti su Tolminkiemio muziejumi. Visgi, anot jo, nepanašu, kad tai atsitiks greitu metu.

„Iš vienos pusės, norėtųsi, kad šie K. Donelaičiui skirti eksponatai nukeliautų į Tolminkiemį, nes be jų ten esantis muziejus pamažu gali išnykti. Kita vertus, mums visiems daug patogiau atkeliauti į Kybartus ir čia gėrėtis paroda“, – svarstė G. Skamaročius.

Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad ateityje Kybartuose galėtų atsirasti ne tik K. Donelaičiui skirta ekspozicija, bet ir Mažosios Lietuvos ar Prūsijos muziejus, kuriame galėtų būti viešinami eksponatai, susiję su Martynu Mažvydu ir kitomis istorinėmis to meto asmenybėmis.

Svarstė, kaip išnaudoti

Į K. Donelaičiui skirtos ekspozicijos atidarymo ceremoniją atvykę svečiai turėjo galimybę ne tik iš arčiau apžiūrėti unikalius eksponatus, bet ir buvo pakviesti į edukaciją, kurioje improvizuotoje donelaitiškoje stuboje visus sutiko gaspadinės su savo pagamintais Mažosios Lietuvos valgiais. Susirinkusieji buvo kviečiami paskanauti naminės duonos, medaus, kiaulių taukuose virtų kropelių, šmultės, sūrio, gilių kavos ir kt.

Prie vaišių stalo gimė nemažai diskusijų apie tai, kaip būtų galima tinkamai išnaudoti Kybartuose atsiradusį naują traukos centrą. Ekskursijas po šį miestą vedantis gidas Vitas Katkevičius pasidžiaugė, kad vien nuo gegužės Kybartus jau aplankė 65-ios turistų grupės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir net Islandijos. Jis teigė, kad į Kybartus užsuka nemažai pedagogų, kuriems turėtų būti įdomi K. Donelaičio istorija, todėl svarstė, jog būtų galima parengti specialią su šia tematika susijusią edukaciją.

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro vadovas Vitas Girdauskas pabandė mąstyti dar plačiau. Jo nuomone, būtų galima parengti bent 4 valandų trukmės turą po Kybartus, į kurį būtų įtraukti ir kiti šio miesto lankomi objektai. V. Girdauskas svarstė, kad informaciją apie tai būtų galima pristatyti jau kitų metų pradžioje vyksiančioje tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“. Jis taip pat pasidžiaugė, kad naujos ekspozicijos atidarymas tapo savotiška įžanga į kitais metais vyksiančių renginių ciklą Paprūsės 500 metų sukakčiai.

„Tikrai nebūtų problemų, jog gimnazijoje lankytųsi turistų grupės. Dabar K. Donelaičiui skirta ekspozicija įsikūrusi trečiame aukšte, kuriame, be lietuvių kalbos ir literatūros pamokų, nelabai kas ir vyksta. Aišku, reikėtų iš anksto suderinti informaciją apie turistų srautus, bet tikrai esame pasiruošę būti atviri visiems norintiesiems. Smagu, kad ugdymo įstaiga pretenduoja tapti dar vienu Kybartų traukos centru“, – džiaugėsi Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Neseniai iškilmingos ceremonijos metu atidaryta Kristijonui Donelaičiui skirta erdvė bus atvira ir visuomenei.

Publikuota: „Santaka”, 2024-11-15

https://santaka.info/?sid=54373