Kristijono Donelaičio kūriniai turbūt yra vieni iš dažniausiai analizuojamų ir interpretuojamų lietuvių literatūroje. Atrodo, prabėgus keliems šimtams metų turėtų būti sunku į jo kūrybą pažvelgti iš naujų pusių, tačiau tik ne į Kybartų Kristijono Donelaičio gimnaziją susirinkusiems šventinės konferencijos dalyviams.

Kitoniškas požiūris

„Kristijono Donelaičio skaitymai kitaip“ – taip vadinosi gimnazijoje vykusi tarptautinė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų bei mokinių konferencija-minėjimas. Į ją susirinko ne tik mūsų krašto atstovai, bet atvyko svečių ir iš Kaliningrado srities, Šakių rajono, Klaipėdos, Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybių.

Renginio pavadinimas kilo jo sumanytojai ir moderatorei, gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Nijolei Černauskienei. Pedagogė prisipažino, kad ją įkvėpė neseniai matytas režisieriaus Rolando Kazlo spektaklis „Ne pagal šio pasaulio madą“. Anot jos, K. Donelaitis taip pat buvo kitoniškas, todėl ir į jo asmenybę bei kūrybą reikia nuolat žvelgti iš skirtingų pusių.

Konferencija buvo skirta K. Donelaičio 305-osioms gimimo metinėms paminėti. Be to, prieš 55 metus Kybartų mokyklai buvo suteiktas šio lietuvių grožinės literatūros pradininko vardas. N. Černauskienė pasidžiaugė, kad šios sukaktys po daugelio metų vėl minimos senajame, dar 1923 m. pastatytame, o dabar restauruotame raudonajame gimnazijos pastate. Anksčiau K. Donelaičiui skirti renginiai vykdavo Kybartų kultūros centre.

Galioja visus metų laikus

Renginio pradžioje svečiai buvo pakviesti nusikelti į laikus, kai dar gyveno pats K. Donelaitis. Kompoziciją pagal Editos Barauskienės romaną „Tolminkiemio sodininkas“ parengė gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Mindaugas Bučinskas ir N. Černauskienė su savo mokiniais.

Vieną iš pranešimų skaitęs Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros katedros docentas Marijus Šidlauskas bandė lyginti K. Donelaičio kūryboje slypinčius pamokymus su dabartinių laikų gyvenimo sampratomis. Anot jo, dabar mokyklose vaikai labiau ruošiami egzaminams, o ne gyvenimui. K. Donelaitis elgėsi priešingai: jis tiek savo kūryba, tiek pamokslais visus ragino gyventi sąžiningai ir padoriai. Kitaip tarianti, žmones ruošė gyvenimo egzaminams.

„K. Donelaitis nevengė daiktų vadinti tikraisiais jų vardais: tinginio – tinginiu, apsirijėlio – apsirijėliu ir t. t. Jis nuolat pabrėždavo ne tik teises, bet ir pareigas. Apskritai, mums K. Donelaitis turėtų būti svarbesnis už Homerą ar Vergilijų, nes gyvenimo moralų mokė gimtąja kalba. K. Donelaičio pamokos nėra vienadienės. Jos atlaiko visus madų šauksmus ir galioja visus metų laikus“, – mintimis pasidalijo M. Šidlauskas.

Nuo kulinarijos iki repo

Renginyje savo įžvalgomis apie lietuvių grožinės literatūros pradininką taip pat dalijosi lietuvių kalbą dėstantys svečiai iš Kaliningrado srities, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė. Savo žodį tarė ir kone iš viso Marijampolės regiono atvykę mokiniai. Vieni pasakojo, kaip K. Donelaitis juos įkvėpė kurti, antri pristatė menines kompozicijas, treti jo kūryboje ieškojo fizikinių reiškinių ar kulinarijos užuomazgų. Buvo ir tokių, kurie kvietė praeivius skaityti K. Donelaičio tekstus ir visa tai nufilmavę konferencijoje pademonstravo vaizdo įrašą. Vis dėlto bene daugiausiai aplodismentų sulaukė kybartiečių gimnazistų surepuota poemos „Metai“ ištrauka apie Dočį.

Labiausiai moksleivių įžvalgomis ir pasirodymais liko sužavėtas M. Šidlauskas. „Ši konferencija – geriausias įrodymas, kad K. Donelaitis yra įvairus ir neatšaukiamas. Smagu, jog kiekvienas į jį moka pasižiūrėti iš savo pozicijų. Su tradicijomis reikia ginčytis. Jei jas mes priimtume mechaniškai, šios greitai nustotų egzistuoti. Tradicijas galima neigti, bet būtina jas gerai išmanyti. Mes amžinai nesutarsime dėl K. Donelaičio aktualumo. Jis tikriausiai mažės, bet tai jau nebus autoriaus problema. Jo aktualumas mažės tiek, kiek mažės lietuvių kalbos aktualumas ir žmonių santykis su kalba“, – svarstymais pasidalijo M. Šidlauskas.

Daugelį susirinkusiųjų nustebino ir poemos „Metai“ ištraukų skaitymas ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, vokiečių bei latvių kalbomis. Pastarąja kalba į atvykusius svečius kreipėsi Latvijos pasienyje, Biržuose, gimęs gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Įžvalgomis apie Kristijono Donelaičio kūrybą dalijosi ne tik renginio iniciatorė Nijolė Černauskienė (kairėje), bet ir Marijampolės K. Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė bei klaipėdietis docentas Marijus Šidlauskas.

Publikuota: „Santaka”, 2019-01-29.