Įamžintas prezidento Antano Smetonos atminimas

Prieš 81-erius metus tuometiniam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai Kybartai tapo paskutiniąja stotele prieš pasitraukiant į Vakarus. Siekiant tai pažymėti, mieste atidengtas buvusiam šalies vadovui skirtas atminimo ženklas.

Pasiūlė turistai 

Jau kurį laiką į Kybartus atvyksta būriai turistų, kurie domisi ne tik miesto požemiais, bet ir istorija, susijusia su pirmuoju Lietuvos prezidentu A. Smetona. Būtent šiame pasienio krašte jis praleido paskutiniąsias savo valandas Lietuvoje. Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius pasakojo, kad vien šią savaitę sulaukė kelių turistų delegacijų, iš kurių gausiausia – 40 žmonių. 

Atvykusiems svečiams įprastai rodomos vietos, kuriose prieš palikdamas Lietuvą lankėsi A. Smetona. Viena iš jų – dabartinė Kybartų „Rasos“ mokykla. Čia buvęs šalies vadovas net kelias valandas posėdžiavo bei ieškojo alternatyvų, kaip slapta galėtų pasitraukti į Vakarus. Kiek anksčiau jis bandė legaliai kirsti sieną, tačiau Lietuvos pareigūnai jam to padaryti neleido. 

„Ši istorija labai domina turistus. Būtent jie ir pasiūlė idėją ant „Rasos“ mokyklos sienos pakabinti atminimo ženklą, žymintį, kad šiame pastate prieš pasitraukdamas į Vakarus buvo apsistojęs pirmasis Lietuvos prezidentas“, – pasakojo V. Katkevičius. 

Pasirinkta neatsitiktinai 

Atminimo ženklas iškilmingai atidengtas savaitės pradžioje – antradienį, birželio 15 d. Ši data pasirinkta neatsitiktinai. Būtent tą dieną, 1940 m., pirmasis šalies prezidentas iš Kybartų pasitraukė į Vakarus. 

Ceremonija prasidėjo 17 val. Spėjama, kad panašiu laiku A. Smetona ir atvyko iš Kauno į Kybartus. 

Pagerbti buvusio šalies vadovo atminimą sugužėjo nemažas būrys kybartiečių bei miesto svečių. Susirinkusieji sveikino atminimo ženklo gamybos bei pakabinimo darbais besirūpinusį V. Katkevičių ir kitus bendruomenės narius. Būtent bendruomenės bei privačių rėmėjų lėšomis šis istorinis įvykis ir buvo įamžintas. 

Renginyje sveikinimo žodžius tarė ir mintimis apie A. Smetoną dalijosi Kybartų seniūnijos seniūnas Romas Šunokas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Vytautas Šlapkauskas, „Rasos“ mokyklos direktorė Lilija Žilinskienė bei pats bendruomenės pirmininkas V. Katkevičius. 

„A. Smetonos vardas jau kurį laiką siejamas su Kybartais ir yra tapęs mūsų miesto traukos objektu. Žmonės atvyksta dėl šio istorinio įvykio, tačiau kartu apžiūri ir mūsų kraštą, išgirsta jo istoriją. Smagu, kad turėsime dar vieną vietą, kuri masins lankytojus“, – džiaugėsi R. Šunokas.

Vertina skirtingai 

Prezidento atminimo įamžinimo darbais besirūpinęs V. Katkevičius pripažino, kad A. Smetonos pasitraukimas iš Lietuvos vertinamas dviprasmiškai. Vieni tokį poelgį palaiko, kiti – smerkia. Pats bendruomenės pirmininkas tikino, jog nepaisant visko didžioji dalis kybartiečių džiaugiasi, kad buvęs šalies vadovas paskutines valandas Lietuvoje praleido būtent Kybartuose. 

Tuo metu Kybartai buvo bene vienintelė vieta, pro kurią buvo galima patekti į Vakarus. 

„Stengiuosi niekam nepiršti savo nuomonės apie A. Smetonos poelgį, o tik konstatuoju, kas rašoma istorijos vadovėliuose. Tuo metu Lietuvai buvo duotas ultimatumas: be kovos pasiduoti Rusijos armijai arba pralieti kraują. A. Smetona ragino priešintis, tačiau galiausiai buvo nuspręsta kitaip. Protestuodamas prieš tai, šalies vadovas nusprendė trauktis iš Lietuvos. Jis puikiai suprato, kad jei liktų čia, jo lauktų toks pat likimas, kaip tuometinių Latvijos ar Estijos prezidentų. Jie buvo ištremti į Sibirą“, – pasakojo V. Katkevičius. 

Pasiūlė policijos pareigūnas 

Yra žinoma, kad 1940 m. birželio 15 d. A. Smetona su šeima ir apsauga į Kybartus atvyko keliais automobiliais. Iš pradžių jis ketino legaliai kirsti valstybės sieną, tačiau to padaryti negalėjo, nes pasieniečiai buvo gavę įsakymą nieko nebeišleisti. 

Pirmiausia A.Smetona sustojo prabangioje Kybartų geležinkelio stotyje, statytoje Rusijos imperijos laikais. Jos restorane atvykėliai užkando ir nuvyko vakarieniauti į tuomečio Kybartų burmistro Juozo Prapuolenio namus. 

Istorikai teigia, jog nelegaliai pereiti valstybės sieną A. Smetonai pasiūlė Kybartų policijos nuovados pareigūnas. Esą vienas iš prezidentą lydinčių asmenų perbrido Lieponos upelį, tirdamas, ar bus saugu. Po to A.Smetona su keliais lydinčiais asmenimis Kybartų kiemais prieš pat vidurnaktį pro kapines patraukė upelio link ir paliko Lietuvą. 

Prieš ketverius metus toje vietoje iš akmenų buvo sudėlioti simboliniai Lietuvos kontūrai, didesniu akmeniu pažymėta Kybartų vieta. Vėliau šalia pastatyta akmeninė informacinė lenta, žyminti, kad šioje vietoje Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona 1940 m. birželio 15 d., 23 val. 30 min., per Lieponą išvyko iš Lietuvos. 

Palikęs Lietuvą A. Smetona persikėlė gyventi į Klivlandą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten 1944 m. jis žuvo gaisre.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Autorės nuotr. Tautinių mažumų departamento atstovės Vida Montvydaitė, Birutė Rusevičienė ir Rasa Paliukienė išklausė, kokias problemas dėl romų bendruomenės patiria rajono institucijos.

Atminimo ženklą atidengė Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokiniai. Autoriaus nuotr.

Publikuota: “Santaka”, 2021-06-18.

lt_LTLietuvių kalba
lt_LTLietuvių kalba