Vakar Savivaldybės administracijos organizuojamo sodybų ir kaimo gyvenamųjų vietovių apžiūros-konkurso komisija baigė seniūnijose apžiūrėti konkursui pateiktas vietas. Kybartų seniūnijoje aplankytos keturios niekada jokiuose konkursuose nedalyvavusios sodybos.

Pamatyta įdomių kiemų puošybos sprendimų. Visos sodybos – gana skirtingos, tačiau jas vienija šeimininkų meilė ir dėmesys kiekvienai žemės pėdai.

Pirmą kartą konkurse dalyvavo kybartiečio verslininko Aurelijaus Zorskio sodyba „Gabrielė“. Jau keletą mėnesių ji nuomojama banketams, įvairioms šventėms. Tačiau, kaip sakė pats sodybos savininkas, teritorijoje vis dar vyksta tvarkymo ir statybos darbai, tad dar ne viskas atrodo taip, kaip norėtųsi. Tai didžiulė investicija ir, atrodo, lėšų tam negailima. „Gabrielė“ gali didžiuotis ne tik prabangiai įrengta pokylių sale, restauruotu raudonų plytų senoviniu pastatu, bet ir trinkelėmis grįstais plačiais takais, nemažu vandens telkiniu su gigantišku tiltu ir vandens pramogomis, kalvių darbo žibintais, mediniais mažosios architektūros elementais. Tiesa, patys šeimininkai šioje sodyboje negyvena, ji skirta tik verslui.

Daugiau pretendentų į gražiausiai tvarkomos sodybos titulą pačiame Kybartų mieste nebuvo. Seniūno Romo Šunoko sudėlioto maršruto planas vedė link Kybeikių kaimo. Kaštonų gatvėje įsikūrusi Elena Marijona Mirijauskienė jaukiame namelyje gyvena kartu su dukros šeima, tačiau visa aplinka ir gėlynai – moters rūpestis ir džiaugsmas. Kiekvienas žemės lopinėlis čia „iškutentas“ jos rankomis.

– Gal aš kiek per daug prisodinusi gėlių, augalų, bet kad man siela atsigauna, kai galiu išeiti į savo darželius, pakalbinti kiekvieną gėlelę, – pasakojo namų šeimininkė. – Jei jau užsimanau kokio augalėlio, tai ieškau, perku ir auginu, puoselėju, kol prigyja.

E. M. Mirijauskienės kieme viskas apželdinta paprastai, nepretenzingai. Vienas daugiamates gėles keičia kitos, daržo zona atskirta gražiai apkarpyta gyvatvore, kiemas neperkrautas puošybos elementais, todėl jauku vaikščioti ir tarp gėlynų, ir pačiame kieme. Visur jaučiama tikros tvarkingos lietuvės moters šeimininkiška ranka, santūri fantazija, nesugadinta interneto platybėse siūlomų idėjų.

Kitame Kybeikių kaimo gale, Žvejų gatvėje, gyvenantys Vilija ir Algimantas Bendaravičiai labiau už viską gali didžiuotis savo nagingu sūnumi Edgaru. Pirmą kartą gražiausių sodybų vertinimo komisijai vartus atvėrusi šeimyna savo kieme parodė tikrai įdomių dalykų. Fasadinėje namo pusėje pasitiko akmenų krioklys, gaivinančiai nuteikiantis karštą vasaros dieną, o kieme stovintis stebuklų medis abejingo nepaliko nė vieno. Iš metalinės vielos išlankstytas ir ja apsuktas tvirtas „augalas“ – tikra kiemo puošmena bet kokiu metų laiku. Pasak šeimininkės, žiemą jis papuošiamas spalvingomis lemputėmis, per Velykas – kiaušiniais, o vasarą ar rudenį – gėlėmis. Šią kiemo puošmeną Edgaras garaže gamino visą žiemą. Nemažai triūso įdėta ir į sieną, kuri atskiria kaimynų sklypus. Joje įkomponuotas židinys bei nišos su spalvotais šviestuvais, pagamintais iš vežimo ratų. Ypač gražus vaizdas, šeimininkų teigimu, vakare, kai sutemsta ir sienoje įžiebiamos šviesos.

Šiaudiniškių kaime aplankyta Virginijos ir Vlado Lebedevų sodyba. Gyvenvietės pakraštyje įsikūrę žmonės savo namus puošia ne brangiais aksesuarais, o pasitelkę išmonę. Ant ūkinio pastato čia vietą rado įvairių dydžių ir formų keptuvės, kieme ir gėlynuose gausu iš gamtinių medžiagų sukurtų skulptūrų, netikėtų daiktų kolekcijų. Viskas sušildyta savų rankų šiluma ir šeimininkų nuoširdumu.

***

Gražiausių sodybų konkursas – nemenka užduotis tiek jo organizatoriams, tiek seniūnijoms. Pasak komisijos narių, prikalbinti žmones įsileisti į savo kiemą labai sunku, nors ne vienas nesiryžtantis namų vartų atverti rajono gyventojas už jų slepia originalų grožį. Štai ir Kybartų seniūnijoje lyg ir įkalbėti dalyvauti konkurse ūkininkai paskutiniu momentu atsisakė, mat, pasak jų, tai, kas sukurta savame kieme, skirta patiems, o ne „parodai“.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Elenos Marijonos Mirijauskienės rankomis iščiupinėtas kiekvienas prie namų esantis žemės lopinėlis.