Pasaulio kybartiečių draugijos narė Irena Bacevičienė, žvelgdama į 50 metų senumo Kybartų choro nuotrauką, sako, kad tai jau tampa istorine vertybe, primenančia šio miesto gyvenimą ir žmones.

Kybartų pašto antrame aukšte, draugijos įkurtoje Algimanto Kezio galerijoje, nuotraukų stendai „Prarastieji Kybartai“ pasakoja apie senesniuosius, prieškario, laikus. Manoma, jog galerijoje būtų galima skirti vietos ir pokario metų miesto gyvenimo atspindžiams.

Ne vieno kybartiečio albume tikriausiai rasis į istoriją nueinančio laiko iliustracijų.

Įdomesnėmis, darbą, laisvalaikį ir buitį atspindinčiomis, nuotraukomis būtų galima pasidalyti su visais.

„Jei nepasirūpinsime dabar, vėliau nebeturėsime ką parodyti savo anūkams ir proanūkiams“, – mano I. Bacevičienė.

Moteris sako pastebėjusi, su kokiu susidomėjimu ir džiaugsmu, atradus pažįstamų veidų, apžiūrinėjamas futbolo klubui „Sveikata“ skirtas nuotraukų stendas.

Beje, „Sveikata“ kitais metais minės jau 100 metų savo gyvavimo sukaktį, tad būtų gražu ir šį stendą papildyti naujomis nuotraukomis.

Pokario metų gyvenimą Kybartuose atspindinčias nuotrauka galima pristatyti į paštą Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narei Jolitai Ramanauskienei.

„Santakos“ inf.

Nuotr. iš Aldonos MURINIENĖS asmeninio albumo. Kybartai – dainininkų ir muzikantų miestas. 1965 metais Kybartų chore dainavo aštuoniasdešimt žmonių, jam vadovavo Šulskis.

Publikuota: „Santaka”, 2015-11-21.