Rubrikoje „Ką norėčiau pakeisti savo mieste?“ jauni žmonės atvirai kalba apie tai, kas Vilkaviškyje, Kybartuose juos džiugina, kelia klausimų, ką jie norėtų keisti. Jaunuoliai svarsto, siūlo alternatyvas, ieško sprendimų – kartais drąsių, kartais netikėtų, bet visada nuoširdžių. Šįkart pakalbinome kybartietę Urtę Murauskaitę.

– Kaip apibūdintum, Urte, gyvenimą Kybartuose jauno žmogaus akimis – kas čia augina, įkvepia, o kas, Tavo nuomone, stabdo ar riboja?

– Gyvenimas Kybartuose yra ramus, artimas bendruomenei ir gamtai. Čia lengviau užmegzti nuoširdžius ryšius, nes žmonės vieni kitus pažįsta, o tai suteikia saugumo jausmą. Mane čia įkvepia paprastumas, galimybė būti savimi, taip pat Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenė ir mokytojai, kurie skatina siekti daugiau.

Vis dėlto jaučiamas ir ribotumas – mažesnis veiklų pasirinkimas, mažiau galimybių išbandyti save skirtingose srityse. Kartais atrodo, kad norint paaugti ar atrasti daugiau galimybių būtina žvalgytis į didesnius miestus.

– Jei galėtum išsamiai įvardyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria jaunimas Kybartuose, kokios jos būtų?

– Viena pagrindinių problemų – ribotos užimtumo galimybės, ypač vyresniems mokiniams. Taip pat trūksta veiklų įvairovės – ne visi randa sau artimą užsiėmimą. Svarbi ir motyvacijos stokos problema, kuri dažnai kyla iš to, kad jaunimas ne visada mato aiškią perspektyvą savo mieste. Pasitaiko, kad informacija apie galimybes – projektus, savanorystę ar iniciatyvas – ne visada pasiekia tuos, kuriems ji galėtų būti aktuali.

– Kaip vertini galimybes prasmingai leisti laisvalaikį mieste – ar jos pakankamos, įvairios, prieinamos visiems?

– Galimybių tikrai yra, tačiau jos galėtų būti įvairesnės. Dabar daugiau orientuojamasi į sportą, bet trūksta kūrybinių, šiuolaikiškų veiklų, kurios pritrauktų skirtingų pomėgių turintį jaunimą. Svarbu ir tai, jog veiklos būtų lengvai prieinamos – tiek finansiškai, tiek informacijos prasme, kad kiekvienas jaunas žmogus jaustų, jog gali jose dalyvauti.

– Kas yra tas vienas „slaptas“ Kybartų privalumas, kurio nemato pravažiuojantieji pro šalį, bet žinote tik jūs, vietinis jaunimas?

– Didžiausias „slaptas“ Kybartų privalumas yra bendruomeniškumas. Nors miestas gali pasirodyti tylus, jame gyvena daug vienas kitą palaikančių žmonių. Jei turi idėją ar nori kažką pradėti, dažnai atsiranda tų, kurie padrąsina ar padeda ją įgyvendinti.

– Kokių pokyčių labiausiai norėtum matyti miesto viešosiose erdvėse? Gal gali įvardinti konkretų jaunimui skirtą projektą?

– Norėčiau daugiau modernių, gyvų erdvių jaunimui – su patogiais suoliukais, apšvietimu, vietomis susitikimams ir net mažomis scenomis pasirodymams. Labai įdomi idėja būtų sezoninė „jaunimo zona“. Pavyzdžiui, vasarą veikianti lauko erdvė su muzika, kino ar vis populiarėjančiais atvirojo mikrofono vakarais, kūrybinėmis dirbtuvėmis. Tokia vieta galėtų tapti traukos centru, kuriame jaunuoliai ne tik leistų laiką, bet ir patys kurtų veiklas.

– Įsivaizduok, kad rajono meras Tau duoda 10 tūkst. eurų jaunimo veikloms Kybartuose. Kur juos investuotum?

– Dalį lėšų skirčiau būtent tokios laikinos, bet gyvos jaunimo erdvės įrengimui – su lauko baldais, garso įranga, projektoriumi kino vakarams. Kita dalis būtų skirta renginiams ir iniciatyvoms – kviečiant jaunuolius siūlyti idėjas ir jas įgyvendinti. Tai padėtų ne tik sukurti veiklas, bet ir skatintų atsakomybę bei kūrybiškumą.

– Kaip manai, ar Kybartuose jaunam žmogui lengva realizuoti save – mokytis, dirbti, kurti, imtis iniciatyvų?

– Mokytis tikrai yra galimybių, tačiau kalbant apie darbą ar platesnes saviraiškos galimybes, pasirinkimas yra labai ribotas. Vis dėlto iniciatyvus jaunimas gali rasti būdų save realizuoti – ypač pasitelkdamas projektus, savanorystę ar veiklas už mokyklos ribų. Daug kas priklauso nuo paties žmogaus noro.

– Kaip vertini miesto renginius jaunimui – ar jie atitinka jauno žmogaus poreikius?

– Renginiai vyksta, tačiau ne visada iki galo atitinka jaunimo lūkesčius. Dažnai jie būna skirti platesnei auditorijai. Manau, kad renginiai taptų patrauklesni, jei jaunimas būtų labiau įtraukiamas į jų kūrimą – nuo idėjos iki įgyvendinimo.

– Ką, Tavo nuomone, rajono valdžia galėtų padaryti kitaip, kad jaunimas labiau įsitrauktų į miesto gyvenimą?

– Svarbiausia – ne tik klausti jaunimo nuomonės, bet ir realiai įtraukti jaunus žmones į sprendimus. Jaunuoliai turėtų jausti, kad jų idėjos yra svarbios. Taip pat reikėtų aktyviau viešinti galimybes ir kurti daugiau erdvių iniciatyvoms atsirasti.

– Ar jauti takoskyrą tarp jaunimo ir vyresnės kartos Kybartų mieste?

– Tam tikra takoskyra jaučiama, ypač požiūryje į naujoves ar laisvalaikio formas. Tačiau ji nėra labai ryški – viskas priklauso nuo bendravimo. Kai vyksta dialogas, skirtumai sumažėja.

– Jei turėtum burtų lazdelę ir galėtum pakeisti vieną dalyką savo mieste, kas tai būtų?

– Sukurčiau daugiau galimybių jaunimui augti – kad jauni žmonės jaustų, jog čia gali ne tik gyventi, bet ir kurti savo ateitį.

– O jei turėtum galimybę prisidėti prie miesto ateities kūrimo, nuo ko pradėtum ir kodėl?

– Pradėčiau nuo jaunimo nuomonės išklausymo – organizuočiau susitikimus, diskusijas, apklausas. Tik supratus tikruosius poreikius galima kurti sprendimus, kurie būtų naudingi ir prasmingi.

Andrius GRYGELAITIS

Urtės Murauskaitės teigimu, Kybartuose gyvena daug vienas kitą palaikančių žmonių. / Asmeninio albumo nuotr.

Publikuota: „Santaka”, 2026-04-03,

Jaunimas gimtajame mieste pasigenda erdvių saviraiškai