Kybartietis Karolis Rinkevičius gimtajame mieste apsilanko retai. Ir visai ne todėl, kad gimtinė netraukia. Beveik visą savo laiką vaikinas skiria mokslams bei kariuomenei. Jau ketvirtus metus Karolis derina filosofijos studijas ir savanorystę šalies kariuomenėje.

Formuoja charakterį

Karolio „šuolis“ į kareiviškus batus buvo visiškai atsitiktinis. Nors jaunuolis dar mokyklos laikais dalyvavo Kybartų šaulių veikloje, tačiau tuomet apie karjerą kariuomenėje negalvojo. Didžiausia paskata užsivilkti kareivišką uniformą buvo draugai, kurie kartu pasuko į karybą, ir noras išbandyti save.

Nors iš pradžių Karoliui buvo sunkoka priprasti prie naujos tvarkos ir griežto vado balso, jokių didesnių sunkumų patirti neteko. „Žinoma, nėra lengva kaitinant 30 laipsnių karščiui ir vilkint uniformą eiti 10 kilometrų, bet sakai sau, kad turi eiti iki galo, ir eini“, – paatviravo vaikinas. Pasak jo, svarbiausia ne fiziniai duomenys, o moralinis pasirengimas. Gali turėti stipriausius raumenis, bet jei nebūsi stiprus psichologiškai – nieko neišeis. Todėl Karolis nesutinka, jog kariu gimstama. Kybartietis mano, kad viskas priklauso nuo pasirengimo ir nusiteikimo.

Jam išlikti stipriam lauko taktikos pratybose padeda ir filosofijos studijų žinios. Emociniai išbandymai kariuomenėje vaikinui buvo puiki mokykla. Jis tikina, jog būtent griežta drausmė, vadovavimo, motyvavimo, komunikacijos įgūdžiai padėjo „išlįsti“ iš savęs ir tapti atviresniam. Negana to, dalyvavimas karinėje veikloje padeda įgyti ir naujų žinių, ir naujų draugų.

Karolis vien pratybų lauku neapsiriboja. Net ir laisvomis nuo kariuomenės dienomis jis dalyvauja karo tematikos protų mūšiuose, kuriuose dažnai pelno prizininko vardą, bei kitose visuomeninėse veiklose.

Ne tik mokosi, bet ir moko

Šiandien K. Rinkevičius eina vyr. šaulio pareigas. Jam tenka ne tik lankyti paskaitas, medicininės pagalbos ir kitokius kursus, bet ir pačiam mokyti bendražygius. Per ketverius metus įgytas žinias vaikinas mielai perduoda jaunesniems savanoriams. Taip pat jam tenka atsakomybė prižiūrėti savo skyrių. Karolis turi ne tik informuoti, kur, kada, kokias užduotis bendražygiai turės atlikti, bet ir patikrinti, ar jo prižiūrimas skyrius tinkamai pasirinko ir susikrovė daiktus žygiui arba operacijai.

Tokia lyderystės patirtis vaikiną motyvuoja tolimesniems darbams. Savanoris neatmeta galimybės kilti kario karjeros laiptais. Jis tikina norintis užsitarnauti rezervo karininko laipsnį, o kartais pagalvoja ir apie profesinę kario tarnybą.

Vaikinas pasakoja, jog, kilus kariniams neramumams Ukrainoje, taip pat padidėjus grėsmei iš Islamo valstybės, artimieji nelabai nori susitaikyti su mintimis, kad Karolis taps profesionaliu kariu. Nors jis ir pats dar nėra visiškai apsisprendęs dėl tolimesnės ateities, nes vilioja ne tik karininko, bet ir civilinio darbo galimybės, artimųjų nuogąstavimų nesibaimina. Anot savanorio, Lietuvai trūksta patriotiškų žmonių, o tapdamas karininku pats ir toliau galėtų prisidėti prie šalies saugumo užtikrinimo.

Kybartuose padės atkurti šaulių kuopą

Karys neslepia, jog patirtis Šaulių sąjungos veikloje, noras prisiminti praėjusius laikus šiek tiek padėjo priimant sprendimą tapti savanoriu. Paklaustas, ar Vilkaviškio rajone jaunuoliams netrūksta veiklos, padedančios susipažinti su kariuomene, Karolis patikino, kad jo gimtuosiuose Kybartuose tokios veiklos tikrai trūksta. Šaulių sąjunga čia jau senokai nėra populiari. K. Rinkevičius ilgą laiką svajojo, jog Kybartuose būtų atkurta ši draugija. Kadangi pats ne vienerius metus laiko ginklą, dalyvauja įvairiose pratybose, jam būtų vienas malonumas sukauptas žinias perduoti kybartiečiams ir galbūt ugdyti būsimus karius.

Vaikino svajonės neliko vien svajonėmis. Išgirdęs apie šaulių kuopos atkūrimą Kybartuose, jis taip pat panoro prisidėti. Trūksta tik norinčiųjų prisijungti ir tapti šauliais. Kai bus surinkta pakankama grupė, šauliai Kybartuose pradės veiklą.

Entuziastams, norintiems prisidėti prie Lietuvos saugumo užtikrinimo, Karolis pataria neskubėti ir iškart „nepulti“ prie profesionalios tarnybos. Jis mano, kad visų pirma jaunas žmogus turėtų išbandyti savo jėgas, galimybes ir norus, nes galbūt kario duona visai nepatiks. Norintiesiems save išbandyti K. Rinkevičius rekomenduoja Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP) – čia žmonės gali savo noru pradėti tarnybą ir savo noru ją nutraukti. O besibaiminančius, jog kariai maitinami vien grikių koše, Karolis ramina: skanus ir sotus maistas – garantuotas.

Aušrinė VAŠČĖGAITĖ

Romo EIDUKEVIČIAUS nuotr. Savanoris Karolis Rinkevičius kartais pagalvoja ir apie profesinę kario tarnybą

Publikuota: „Santaka”, 2016-01-09.