Kybartuose kerojantis Dabulevičių maumedis nuolat sulaukia dėmesio. Ir ne tik dėl savo įdomios formos. Jau kelintą kartą įvairioms instancijoms nepasitenkinimą reiškia vietiniai kybartiečiai, kurie mano, kad šiam medžiui suteiktas neteisingas pavadinimas.

Savininkės valia 

Pasak žmonių, tikrasis senosios sodybos savininkas buvo muitinės tarnautojas Adolfas Draugėlaitis. Maumedis ir greta namų augantis sodas sodintas jo šeimos. Tad ir medis turėtų būti pavadintas Draugėlaičių maumedžiu. Žmonės mano, kad negalima taip palikti, ir norėtų parengti peticiją dėl pavadinimo pakeitimo. 

Apie tai paklaustas Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė, jog suteikiant pavadinimą ir įtraukiant medį į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą niekas seniūnijos neklausė. Pasak jos vadovo, vietiniai žmonės pasakoja visokių istorijų, yra klausę ir jo nuomonės po to, kai atsirado medžio vietą nurodanti rodyklė, tačiau tikslios informacijos seniūnija neturi. 

Vilkaviškio rajono savivaldybės ekologas Darius Bunikis buvo tiesmukas: „Nesuprantu, kokie klausimai gali kilti dėl pavadinimo. Šis medis auga privačioje teritorijoje, tad su sodybos šeimininke a. a. Salomėja Dabulevičiene ir derinome pavadinimą. Jei medis būtų augęs valstybinėje žemėje, tuomet greičiausiai būtume atsiklausę visuomenės nuomonės. Apskritai džiaugiamės, kad šeimininkė leido žmonėms lankytis privačiame kieme. Jos noru medis ir pavadintas Dabulevičių maumedžiu, tad jokių diskusijų būti neturėtų.“ 

Bendra gyvenimo istorija 

Taigi, paskutiniosios šeimininkės norų reikėtų paisyti, juolab kad ir jos gyvenimo istorija su šia sodyba glaudžiai susijusi. Prieš trejetą metų čia praleidusi paskutines savo gyvenimo dienas S. Dabulevičienė yra pasakojusi, jog gimė ne šioje sodyboje, tačiau ilgai joje gyveno. Kai buvo maža, tik dvejų metukų, čionai ją atsivežė mamos brolis Adolfas Draugėlaitis, kuris su žmona vaikų neturėjo. Salomėja tvirtino, kad čia jai meilės netrūko, ir apie savo gyvenimą su giminaičiais ji atsiliepė labai šiltai. 

Tačiau taip jau atsitiko, jog netrukus dėdės šeima buvo ištremta į Sibirą. Tuokart dėdienės namuose nebuvo, tad liūdno likimo ji išvengė. Užtat A. Draugėlaitį su Salomėja stribai išvežė į traukinį, kuris riedėjo Sibiro pusėn. Po ilgų peripetijų šeima mergaitę susigrąžino į Lietuvą, o dėdė tremtyje pasiliko ilgam. Jo žmona iki pat savo mirties gyveno sodyboje. Jai vėliau vėl teko priglausti likimo mėtomą Salomėją. 

Kaip pasakojo S. Dabulevičienė, anuomet mirus jos mamai, tėtis vedė antrą kartą, šeima pasipildė dar penkiais broliais. Kai mergaitei sukako 12 metų, mirė ir tėtis. Tuomet pamotė išvijo Salomėją iš namų ir ši apsigyveno pas Sibire likusio dėdės žmoną. 

Apskritai, didžiąją dalį savo gyvenimo S. Dabulevičienė praleido šioje sodyboje. 

Gražia legenda abejoja 

Dar būdama gyva kybartietė į savo kiemą priimdavusi visus čia užsukančius svečius ir galėdavusi paporinti daugybę savo giminės istorijų. Moteris buvo įsitikinusi, kad šioje jos širdžiai brangioje sodyboje, prie pamėgto Molyno ir ištisai čiurlenančio vandens gręžinio, nenutrūks giminės ištiestos gijos. 

Kaip 2015 m. vasarą „Santakai“ pasakojo pati S. Dabulevičienė, vertingą sodybos akcentą iš Brazilijos pargabeno dar jos proprosenelis – laivo kapitonas. Moteris tuomet sakė, jog įdomiajam augalui – keli šimtai metų.

Vis dėlto maumedį tvarkę arboristai šia gražia legenda suabejojo. Pasak jų, pagal kamieno storį net ir du šimtai metų šiam medžiui būtų daugoka. Maumedžiui galėtų būti 100–150 metų. Tačiau tai nė kiek nesumažina jo vertės. 

Pasak specialistų, medžio forma visiškai nebūdinga šios rūšies augalams. Gali būti, kad ankstyvoje „jaunystėje“ maumedžiui buvo nulaužta viršūnė, o naujai formuotis trukdė kažkokie statiniai ar kiti augalai. Šoninės šakos nulinko, o vėliau, ieškodamas erdvės, medis pradėjo stiebtis į viršų ir formuoti naujas viršūnes. Tai viena iš galimų jo formavimosi versijų. 

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ.

Autorės nuotr. Įtraukiant medį į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą, maumedžio pavadinimas buvo derinamas su sodybos šeimininke. Jos valia augalas pavadintas Dabulevičių maumedžiu.

Publikuota: „Santaka”, 2019-11-29.