Belgijos sostinėje Briuselyje vykusioje apdovanojimų ceremonijoje geriausia Europos jaunųjų lyderių ugdytoja pripažinta kybartietė Edita Naidaitė. Metų mokytojos titulą laimėjusi pedagogė neslepia, kad kelią į sėkmę jai padėjo nutiesti ir sunki vaikystė.

Ta pati Edita

Priėmimas pas Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės padėka, kvietimai į tiesiogines laidas bei konferencijas, išaugęs interviu kiekis – taip dabar atrodo šiuo metu Kaune gyvenančios ir dirbančios E. Naidaitės kasdienybė.

Praėjusią savaitę visą šalies žiniasklaidą apskriejo itin maloni žinia, kad iš mūsų rajono kilusi ir ilgai čia dirbusi Edita pripažinta geriausia Europos antreprenerystės mokytoja. Kitais žodžiais tariant, visame Senajame žemyne šiuo metu nėra geresnio verslumo įgūdžius ugdančio pedagogo už mūsų kraštietę.

„Neslėpsiu, padidėjęs dėmesys išties gerai nuteikia. Visgi šis laimėjimas nė kiek manęs nekeičia. Esu ta pati Edita iš Kybartų. Esu ta pati kadaise Gražiškių gimnazijoje dirbusi mokytoja. Šį jausmą kasdien nešiojuosi širdyje. Visada prisimenu savo šaknis“, – teigė E. Naidaitė.

Paskata jaunimui

Geriausia Europos mokytoja pripažinta kraštietė vylėsi, kad jos laimėjimas bus tarsi motyvacija tiems jaunuoliams, kurie šiuo metu gyvena sunkiau ir nelabai mato geresnių ateities perspektyvų. Pačios Editos vaikystė taip pat nebuvo rožėmis klota.

„Noriu, kad visi žinotų, jog kiekvienas turime galimybių. Galbūt mes negalime pasirinkti šeimos ar aplinkos, kurioje gimstame, tačiau sulaukę 15–16 metų jau neturime teisės kaltinti aplinkybių. Būtent tuomet pradedame kurti savo ateitį. Nesvarbu, kur gyvename, kaip jaučiamės, net ir atsidūrę sunkiausioje padėtyje turime vienintelį bilietą gyvenime – mokslą. Aš pati labai anksti suvokiau, kad man niekas nieko neduos, todėl išmokau kovoti, kabintis į gyvenimą ir siekti savo tikslų“, – prisipažino pašnekovė.

Nelengva vaikystė suformavo ne tik tvirtą Editos charakterį, bet ir išmokė jausti begalinį dėkingumą tiems žmonėms, kurie kadaise jai ištiesė pagalbos ranką.

„Visą gyvenimą būsiu dėkinga savo mokytojams, klasės draugų tėvams ir tiems Kybartų žmonėms, kurie mane vaikystėje ugdė, rengė ar net maitino. Jei ne jie, greičiausiai būčiau pasukusi kitais keliais. O tuo metu riba buvo labai plona. Paauglystėje dažnai girdėjau frazę, kad obuolys nuo obels netoli rieda. Visgi manau, jog savo pavyzdžiu įrodžiau, kad šis posakis ne visada teisingas“, – kalbėjo geriausia Europos mokytoja.

Formavo lyderio savybes

E. Naidaitė svarstė, kad dabartines jos lyderio savybes iš dalies suformavo ir buvę Gražiškių gimnazijos direktoriai, su kuriais jai teko dirbti: Jonas Tamošaitis, Arūnas Serneckas bei Grita Launikonė. Jų suteiktos gyvenimo pamokos, palaikymas ir tikėjimas paskatino ir pačią Editą patikėti savo jėgomis. Ji teigė niekada neturėjusi blogų vadovų.

Galima neabejoti, kad Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja dirbanti kraštietė geriausios Europos pedagogės titulą pelnė neatsitiktinai. Ji yra išties unikali ir išskirtinė. Savo vedamose pamokose Edita visada pirma akcentuoja gerą jaunuolių savijautą, o tik po to kreipia dėmesį į žinias. Nesvarbu, kur ji bedirbtų, mokiniai visur ją seka, laiko savo įkvėpimu ir pavyzdžiu.

„Kartais mokytojai savo darbe pamiršta tikrąją prasmę. Jiems svarbūs tik rezultatai. Aš kiekvienos pamokos pradžioje nužvelgiu jaunuolių akis ir matau, kuriuos mokinius galiu kviesti atsakinėti, o kurių tiesiog privalau paklausti, kaip jiems sekasi. Deja, tarp kolegų yra ir tokių, kurie į darbą eina tik dėl atlyginimų. Jie niekuo nesiskiria nuo tų žmonių, kurie stovi prie konvejerių. Vis tik mokykla – ne apie tai!“ – pabrėžė pašnekovė.

E. Naidaitė pasakojo anksčiau neretai iš kolegų girdėjusi nusistebėjimų, kam ji dėl mokinių aukoja savo laisvalaikį, jei už tai vis tiek niekas nemoka. O tai daro ne taip ir retai. Dalyvavimas įvairiuose projektuose, popamokinės veiklos, savanorystė ugdant jaunąją kartą – neatsiejama Editos gyvenimo dalis.

„Žmonės kartais klausia, ar man už tai, kas nors užkabins aukso medalį, ar pastatys paminklą. Prisipažinsiu: kai man Briuselyje įteikė geriausios mokytojos apdovanojimą, prisiminiau tuos žodžius. Tada mintyse sau ištariau, kad dabar man išties užkabino medalį“, – juokėsi pašnekovė.

Pirma tarp 95 tūkstančių

Metų mokytojos konkursą organizavo antreprenerystės ir finansinio raštingumo ugdymo programų organizacija Europos „Junior Achievement“. Edita yra „Lietuvos Junior Achievement“ mokytojų tinklo narė. Norėdama turėti galimybę pakovoti dėl geriausios Europos mokytojos vardo, iš pradžių kraštietė turėjo laimėti nacionalinę atranką. Tą ji ir padarė.

Įdomu, kad Europos „Junior Achievement“ organizacija 40-yje šalių vienija per 95 tūkst. mokytojų. Būtent iš jų komisija ir rinko geriausius kandidatus.

Pati E. Naidaitė svarstė, kad greičiausiai jos sėkmę lėmė sukaupta patirtis, nuveikti darbai ir kitoks požiūris į savo profesiją.

Nacionalinėje atrankoje, užuot pati aprašiusi savo nuopelnus, ji paprašė tai padaryti savo mokinių. Teikdama paraišką Europos konkursui pedagogė taip pat į viską pažiūrėjo kūrybingai. Priešingai nei dauguma kitų mokytojų, savo prisistatymo vaizdo įraše ji kalbėjo jautriai, akcentuodama ne mokslo pažangos svarbą ir įgūdžių tobulėjimą, o būtinybę atsižvelgti į mokinių savijautą, lyderystės ugdymą ir gebėjimą suprasti vieni kitus.

Mokiniai apie kraštietę taip pat atsiliepė tik šilčiausiais žodžiais. Ir greičiausiai ne be reikalo, nes ji, kaip niekas kitas, sugeba juos sudominti ir motyvuoti. Darbe Edita naudoja išskirtinius metodus, stengiasi visas žinias perteikti per kasdieninę patirtį. Pavyzdžiui, visi jos ugdomi dvyliktokai kasdien privalo žiūrėti „Panoramą“ bei žymėtis jiems nesuprantamas temas. Vėliau, per pamokas, apie tai diskutuojama.

Konkurso komisija taip pat nemažą dėmesį skyrė mokymosi visą gyvenimą kompetencijai. Čia Editai taip pat mažai kas galėtų prilygti. Šiuo metu pedagogė Vilniaus universitete studijuoja matematiką ir siekia jau penktojo universitetinio diplomo.

Svarbiausia – matyti prasmę

„Galbūt kai kam gali pasirodyti, kad gyvenu svajonių gyvenimą ir mane visur lydi tik sėkmė, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Tiesa, kad stengiuosi dalyvauti visur, kur tik įmanoma, bet laimėjimų procentas – labai mažas. Tiesiog nesėkmių niekas nemėgsta viešinti. Tarkime, visada svajojau įstoti į doktorantūros studijas. Ilgai tam ruošiausi, tačiau nepasisekė. Taip jau būna gyvenime. Visi mato galutinį rezultatą, tačiau nežino, kiek reikia įdėti darbo ir pastangų, kad tai būtų pasiekta“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Iš šalies gali pasirodyti, kad jai niekada nepritrūksta energijos ir jėgų. Paklausta, kur slypi to priežastis, kraštietė tikino, jog ją „įkrauna“ galimybė kuo nors dalintis su kitais – žiniomis, laiku, įkvėpimu ir pan.

„Manau, jog žmogaus gyvenimas privalo turėti prasmę. Turbūt nėra blogesnės būsenos, nei nejausti gyvenimo skonio. Kiekvienam iš mūsų reikia paverkti, pasijuokti, pabūti su draugais ar šeimos nariais“, – kalbėjo E. Naidaitė.

Netradiciniai santykiai

Jos šeima – dar viena atrama, į kurią pedagogė gali bet kada atsiremti. Pati kybartietė juokauja, kad jos ir vaikų santykiai yra tvirti, tačiau netradiciniai.

„Mano dukros Miglė ir Morta savarankiškai gyvena nuo 14 ar 15 metų. Mūsų niekada nevaržė nusibodusi buitis, nes jos paprasčiausiai nebuvo. Mes neskambiname viena kitai kasdien, tačiau tai darome, kai pasiilgstame. Nesame tipinė šeima. Dukros, kaip ir aš, visada elgiasi taip, kaip joms patinka. Jos mėgaujasi gyvenimu, o ne gyvena dėl pinigų. Neabejoju, kad toks bus ir sūnus Ąžuolas“, – kalbėjo pašnekovė.

Šiuo metu ji pati yra susikoncentravusi į tiesioginį savo darbą – ugdyti jaunąją kartą. Tame mokytoja mato didžiausią prasmę. Visgi ji neatmeta galimybės ateityje keisti veiklos sritį į tą, kurioje galėtų dar geriau save realizuoti ir panaudoti sukauptą patirtį bei žinias. Pavyzdžiui, – kariuomenėje. Pedagogė praėjusios savaitės pabaigoje jau davė šaulės priesaiką. Jai svarbus pareigos jausmas ir meilė tėvynei.

„Pastaruoju metu mane vis labiau ima žavėti kariniai dalykai. Jie tinka mano charakteriui. Kas žino, gal kada prireiks įgytų įgūdžių? Kita vertus, neužveriu nė vienų durų. Retai kada ką planuoju. Viskas, kas vyksta mano gyvenime, nutinka savaime. Neatmetu galimybės, kad vieną dieną grįšiu gyventi ir dirbti į gimtąjį rajoną“, – kalbėjo E. Naidaitė.

Eitvydo KINAIČIO nuotr. Energijos nestokojančią Editą Naidaitę į priekį veda prasmė, kurią mato savo darbe.

Andrius GRYGELAITIS

Publikuota: „Santaka”, 2024-11-26, https://www.santaka.info/?sid=54421