Prieš pat Naujuosius metus kybartietis Kęstutis Žeimys po penkerių metų pertraukos penktą kartą karjeroje laimėjo turnyrą, kuriame varžėsi dvylika stipriausių Lietuvos stalo teniso atstovų. Kažkada sportininku su akmens amžiaus technika vadintas kraštietis eilinį sykį nutildė savo kritikus.

Greitai tobulėjo

Meilę stalo tenisui K. Žeimiui įskiepijo jo bendravardis tėvas. Vyresnysis Kęstutis taip pat labai mėgo šią sporto šaką, todėl vykdamas į treniruotes neretai pasiimdavo ir savo penkiametį sūnų. Pastarasis labai greitai ir pats išdrįso paimti į rankas raketę. Kadangi tuo metu Kybartuose nebuvo galimybės treniruotis, vaikino dėdė Jonas Sakatauskas atidarė stalo teniso klubą bei pradėjo organizuoti treniruotes.

Labai greitai tobulėjantis K. Žeimys pajuto, kad Kybartuose neturi lygiaverčių varžovų, tad pradėjo treniruotes lankyti Vilkaviškio sporto mokykloje. Pabaigęs dešimt klasių jis ryžosi metams išvykti mokytis bei žaisti stalo tenisą į Švediją. Ten kartu su juo sportavo ir geriausi tenisininkai iš visos Europos. Kęstutis buvo vienas iš geriausių stalo tenisą žaidusių užsieniečių, todėl greitai jam sutartį pasiūlė profesionalus Švedijos klubas.

Pasibaigus mokslo metams vaikinas turėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau jo talentas neliko neįvertintas. Vos sugrįžęs į gimtinę Kęstutis netrukus sulaukė pasiūlymo sportuoti Vokietijoje.

Padovanojo automobilį

Vokietijoje Kęstutis praleido septynerius metus. Ten jis atstovavo prie pat Olandijos sienos esančio Valbeko miesto komandai. Per visą šį laiką lietuvis tapo itin populiarus, apie jo pasiekimus nuolat rašydavo vietinė spauda, o pasižiūrėti jo žaidimo rinkdavosi pilnos salės žiūrovų. Kęstutis jų nenuvildavo – kas sezoną tekdavo sužaisti daugiau nei po 30 susitikimų, o pralaimėjimų kybartiečio sąskaitoje būdavo vos keli.

K. Žeimį vokiečiai itin mylėjo. Sirgaliai jam net buvo padovanoję automobilį. Deja, kas gražu, dažnai turi pabaigą. Prieš šį sezoną Valbeko stalo teniso komanda iširo, o sirgaliai lietuvį išlydėjo su ašaromis akyse. Kybartietis buvo priverstas grįžti į gimtinę. Čia jis aukščiausioje šalies lygoje atstovauja Vilkaviškio „Ryto“ komandai. Vaikinas prisipažino, kad jam daug pelningesnes sutartis siūlė ir daugybė kitų šalies komandų, tačiau jis jų atsisakė.

„Tiesiog negalėčiau žaisti prieš savus. Čia – mano širdis, mano komanda“, – sakė K. Žeimys.

Jis tikino norintis kuo daugiau padėti gimtojo krašto komandai. Tiesa, vaikino planuose – grįžimas į Vokietiją. Jis jau yra pasirašęs sutartį su kita šios šalies ekipa, tačiau kada išvyks, pasakyti dar negalėjo.

Vienas iš vaikino trenerių Viktoras Rybakas apgailestavo, kad tokių, kaip Kęstutis – vienetai. Nemažai vilkaviškiečių atstovauja kitoms šalies komandoms.

„Mūsų svajonė būtų surinkti visus geriausius vilkaviškiečius į vieną komandą, tačiau tai – labiau utopija. Pernai komandai atstovavo mano sūnus Vytautas, bet šiais metais jis išvyko į Vokietiją. Jei Vytautas būtų likęs, šiemet su juo ir Kęstučiu, ko gero, galėtume pretenduoti į aukščiausios lygos nugalėtojų vardus. Nepaisant to, džiaugiamės, kad net ir tokie maži miestai, kaip Vilkaviškis ar Kybartai, yra žinomi visoje šalyje dėl savo stiprių tenisininkų. Smagu, kad daug metų mus remia bendrovė „Rytas“, kuri net ir ne pačiais geriausiais laikais nebuvo atsukusi nugaros. Džiaugiamės, kad mus visada palaiko ir rajono stalo teniso federacijos prezidentas Algirdas Pilipavičius“, – kalbėjo V. Rybakas.

Pergalės po… užpuolimo

Kybartietis K. Žeimys nuo 2000-ųjų iki šiol atstovauja įvairaus amžiaus šalies rinktinėms. Tiesa, dabar į rinktinę patekti tampa vis sunkiau, nes dažniausiai į ją kviečiami ne visada geriausi, bet jauni ir perspektyvūs sportininkai.

Pasakodamas apie patirtį, sukauptą ginant Lietuvos garbę, vaikinas prisiminė, jog didžiausią įspūdį jam paliko pasaulio suaugusiųjų stalo teniso čempionatas, vykęs 2003 m. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Tuomet, dar būdamas jaunučių rinktinės narys, K. Žeimys gavo neeilinę progą išbandyti savo jėgas su daug labiau patyrusiais sportininkais.

Įsimintinų akimirkų kraštiečio karjeroje būta ir daugiau. Ilgametis jo treneris Mindaugas Mozūraitis prisiminė istoriją, kai per šalies jaunučių čempionatą, vykusį Šiauliuose, Kęstutį finalų išvakarėse gatvėje užpuolė nusikaltėliai ir stipriai sumušė. Nepaisant to, vaikinas kitą dieną rado savyje jėgų ir sugebėjo laimėti tiek asmenines, tiek dvejetų, tiek mišrių dvejetų varžybas ir namo parsivežė tris aukso medalius.

„Kęstutis jau nuo mažens buvo žinomas visoje šalyje. Tiesa, kiti treneriai jam nieko gero neprognozavo, vadindami jį sportininku su akmens amžiaus technika. Kadangi teniso pagrindus jis gavo iš tėčio bei dėdės, sporto mokykloje teko įgūdžius šiek tiek pataisyti. Bet vis dėlto jo technika išliko kitokia nei daugelio kitų sportininkų. Ilgainiui tai tapo Kęstučio pranašumu prieš varžovus“, – tvirtino M. Mozūraitis.

Pralaimėjo praeiviui

Su įvairaus amžiaus šalies rinktinėmis K. Žeimys apkeliavo ne vieną pasaulio valstybę, dalyvavo ne viename turnyre. Bene labiausiai iš visų aplankytų šalių jam įsiminė Kinija.

„2008-aisiais Kinijoje su šalies suaugusiųjų rinktine žaidėme pasaulio čempionate. Buvo laisva diena, tad išėjome į miestą pasivaikščioti. Ten stalo tenisas – itin populiarus. Stalai stovi kiekviename parke, gatvėse, o žaidžiančiųjų netrūksta. Pamenu, jog bevaikštinėdami priėjome žmonių minią, kuri žiūrėjo, kaip tarpusavyje varžosi eiliniai žmonės. Bežiūrint ir pačiam atėjo noras pažaisti. Sulaukęs savo eilės, laimėjau septynias kovas. Tuomet visi stebėjosi, kaip eilinis europietis sugeba taip gerai žaisti stalo tenisą. Tiesa, man pačiam buvo šiek tiek nejauku, kad atvykęs į pasaulio čempionatą, gatvėje pralaimėjau praeiviui“, – juokėsi Kęstutis.

Jis su šypsena prisiminė ir dar vieną gana neįprastą situaciją. Kartą geriausių rajono stalo tenisininkų varžybose jis pralaimėjo Vytautui Rybakui ir užėmė žemesnę vietą, nei vėliau iškovojo Lietuvos čempionate.

Į įspėjimus nereaguoja

K. Žeimys žaidžia ne tik stalo tenisą. Jis taip pat yra didelis futbolo bei krepšinio mėgėjas. Šiuo metu Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybėse „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti jis atstovauja Kybartų „Ebresa“ ekipai, su kuria prasimušė į aukščiausiąją lygą. Vaikinas viliasi, kad pavyks patekti tarp keturių stipriausių lygos komandų, tačiau labiausiai norėtų, kad kiekvienose rungtynėse su varžovais būtų kovojama iki paskutinių akimirkų.

„Stalo tenisas – individualus sportas. Kartais atsibosta sportuoti vienam, norisi įsilieti į komandą. Manau, jog įgūdžiai įgyti prie teniso stalo man padeda ir krepšinyje, ir futbole, o tai, ką išmokstu kitose sporto šakose, dažnai pasitarnauja žaidžiant tenisą“, – pasakojo sportininkas.

Kęstutis teigė, kad net ir žinodamas traumų tikimybes, niekada neatsisako įžengti į aikštę. Jis prisiminė, kai prieš šalies jaunimo čempionatą žaisdamas krepšinį išsisuko koją. Svarbiausia, kad išvakarėse treneris M. Mozūraitis jo buvo prašęs pasisaugoti ir nežaisti krepšinio.

„Gavęs traumą labai bijojau skambinti treneriui. Vis dėlto net ir su išsukta koja sugebėjau tą čempionatą laimėti“, – juokėsi geriausias rajono stalo tenisininkas.

Dabar pagrindinis K. Žeimio tikslas – vėl prasimušti į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę. Tam greičiausiai neužteks neseniai iškovoto nugalėtojo vardo geriausių šalies tenisininkų turnyre. Itin svarbiu faktoriumi taps kovo pradžioje vyksiančio Lietuvos čempionato rezultatai.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Kęstutis Žeimys vargiai galėtų suskaičiuoti, kiek titulų yra laimėjęs per daugiau nei dvidešimt metų besitęsiančią karjerą.

Publikuota: „Santaka”, 2017-01-19.