Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijai šie metai – ypatingi. Minint 300-ąsias lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio gimimo bei 50-ąsias poeto vardo suteikimo mokyklai metines, ugdymo įstaigoje vyksta gausybė renginių.

Į juos atvyksta svečių ne tik iš visos šalies, bet ir iš kaimyninių valstybių.

Pasigenda dėmesio iš „viršaus“.

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija yra vienintelė šalyje ugdymo įstaiga, galinti didžiuotis šio poeto vardu. Dėl šios priežasties šiemet gimnazijoje kaip niekad gausu renginių. Praėjusios savaitės pabaigoje čia vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Kitaip kalbėtis su Donelaičiu“ ir šventinis minėjimas-koncertas „Laiko ženklai“, skirtas poeto vardo suteikimo mokyklai 50-mečiui paminėti.

Į konferenciją susirinko beveik 100 pedagogų iš Šakių, Marijampolės, Jurbarko, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir kt. Atvyko ir keletas svečių iš Lenkijos Punsko valsčiaus bei Rusijos Karaliaučiaus srities.

Pagrindinis konferencijos tikslas buvo pažvelgti į K. Donelaičio kūrybą iš kitos, netradicinės, pusės. Pranešimus šia tema skaitė buvęs kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė, kiti lektoriai iš Punsko, Kaliningrado, Utenos, Vilniaus, Marijampolės bei Šakių. Savo mintimis apie K. Donelaičio kūrybą pasidalijo ir mūsų rajono pedagogai: Virginija Tabarienė, Nijolė Černauskienė bei Vaida Kainauskienė.

„Nedaug tautų gali didžiuotis tokia savo grožinės literatūros pradžia. Graikai turi Homero „Odisėją“, romėnai – Vergilijaus „Eneidą“, o mes – K. Donelaičio „Metus“, – sakė Vilniaus universiteto doc. dr. Regimantas Tamošaitis.

Šios konferencijos bei daugelio kitų K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti skirtų renginių iniciatorė – Kybartų K. Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė džiaugėsi, kad į Kybartus atvyko tiek daug svečių, tačiau neslėpė apmaudo, jog gimnazijos veikla nesudomina „aukščiau sėdinčių“ valdžios atstovų.

„Visoje šalyje šiemet vyksta įvairūs renginiai, skirti K. Donelaičiui. Esame vienintelė respublikoje poeto vardu pavadinta mokykla, todėl kartais atrodo šiek tiek keista ir apmaudu, kad mūsų veikla nesidomi nei Ugdymo plėtotės centras, nei Švietimo ir mokslo ministerija. Per visus metus nesulaukėme nė vieno jų skambučio, laiško ar paprasčiausios žinutės. Atrodo, jog šiais, jubiliejiniais, metais turėtume būti gana svarbūs šioms institucijoms. Deja, esame jiems neįdomūs“, – nusivylimo neslėpė N. Černauskienė.

Kenkia lietuvybei

Vienas iš konferencijos svečių – Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės bei Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo pirmininkas Sigitas Šamborskas susirinkusiesiems papasakojo apie ne visiems gerai žinomą Karaliaučiaus lietuvių padėtį. Pasak jo, kaimyninėje Rusijos Federacijos srityje pastaruoju laiku lietuvybę stengiamasi naikinti ir įvairiais būdais užgožti.

Šiuo metu Kaliningrade mokosi apie tūkstantis lietuvių vaikų. Vis dėlto jų padėtis nėra pati geriausia. Vietinė valdžia nuolat ieško įvairių pretekstų, kaip pakenkti lietuvių kalbos mokytojams.

„Sugalvojama, kad jie vaikus moko pagal nepatvirtintas ugdymo programas, kad jų lietuviški vadovėliai nėra išversti į rusų kalbą. Lietuviams mokytojams vilkinama išduoti vizas į Lietuvą, todėl šie neturi galimybės dalyvauti įvairiuose čia vykstančiuose jiems skirtuose renginiuose“, – vardijo S. Šamborskas.

Pasak jo, per visuotinius gyventojų surašymus dalis tautiečių dėl valdžios požiūrio jau bijo arba nenori prisipažinti esantys lietuviai. Pagal oficialią statistiką, Kaliningrado srityje šiuo metu gyvena tik apie 14 tūkstančių mūsų tautiečių, tačiau lietuviškų šaknų turinčių žmonių iš tikrųjų yra kur kas daugiau – apie 30 tūkst.

„Dalis mūsų tautiečių yra laikomi vos ne Rusijos priešais. Ypač tai pasakytina apie lietuvių kalbos mokytojus. Gaila, jog Lietuvos valdžia yra pasyvi. Norėtųsi, kad diplomatai dirbtų aktyviau, sklaidydami neteisingus mitus apie mus“, – kalbėjo svečias iš Karaliaučiaus.

Planuose – ąžuolynas, koplytstulpiai ir bėgimas

Pasibaigus mokslinei konferencijai, kitą dieną buvo surengtas koncertas, skirtas poeto vardo suteikimo mokyklai 50-mečiui paminėti. Į Kybartų kultūros centrą atvykę žiūrovai išvydo įspūdingą programą, kurioje pasirodė pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“ (vad. Donatas Ziegoraitis) ir Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleiviai. Šventės proga gimnazijos direktorių Saulių Spangevičių sveikino rajono meras Algirdas Neiberka, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas ir kt.

Koncerto metu buvę gimnazijos tėvų komiteto pirmininkai bei Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos nariai šiai ugdymo įstaigai įteikė brangią dovaną – vieną iš 100 išleistų K. Donelaičio „Metų“ faksimilių. Jos vertė siekia apie 900 litų.

Tai dar nebuvo visi K. Donelaičiui šiais metais skirti renginiai. Jau balandžio 26 d. planuojamas žygis į Tolminkiemį, kur palaidotas lietuvių grožinės literatūros tėvas. Ten kybartiečiai žada pastatyti keturis gimnazijos ugdytinių pagamintus koplytstulpius ir įrengti „Metų alėją“. Tą pačią dieną planuojamas ir simbolinis mokinių bei mokytojų bėgimas iš Tolminkiemio į Kybartus. Beveik 30 kilometrų distanciją pasikeisdami ketina įveikti trys dešimtys Kristijono Donelaičio gimnazijos bei Gusevo 5-osios vidurinės mokyklos moksleivių ir pedagogų.

S. Spangevičius sakė, kad gimnazijos bendruomenė yra numačiusi pasodinti ir simbolinį Kristijono Donelaičio ąžuolyną.

„Ąžuolynas turėtų atsirasti dar šį pavasarį prie Virbalgirio, tarp Virbalio ir Pajevonio. Esame susitarę dėl žemės sklypo, o ąžuoliukų pažadėjo padovanoti Pajevonio girininkija. Mums patiems reikės suorganizuoti talką ir sutvarkyti būsimą ąžuolyno teritoriją. Šiemet ketiname simboliškai pasodinti 300 medelių, o ateityje šį skaičių galėtume nuolat didinti“, – svarstė S. Spangevičius.