Griūvančios pastato sienos, vandeniu apibėgusios, pelėsio užpultos lubos, mažutė kriauklė keliems vyrams nusiprausti, keturiasdešimtmetį perkopę automobiliai – taip skurdžiai jau daug metų atrodo Kybartų ugniagesių kasdienybė.

Išėjo su nuoskaudomis

Apie apgailėtiną padėtį Kybartų gaisrinėje papasakojo neseniai į užtarnautą poilsį išėjęs ugniagesys Juozas Vyšniauskas.

– Ne gaisrinė ten, o „žiurkinyčia“. Žmonės griūvančiame pastate sėdi. Patys ugniagesiai turi dirbti ir „pečkuriais“, ir valytojais, patalpų remontininkais ir autošaltkalviais. Yra viena kriauklė, toj pačioj visi ir prausiasi. Pastatas avarinis, lauko sienos kampas išgriuvęs. Mašinas irgi patys vyrai remontuojasi. Viena autocisterna pagaminta 1974 metais. Aš pradėjau dirbti 1973 m., tai šiemet jau išėjau į pensiją, o mašina dar tebeliko tarnauti. Visa valdžia viską seniai žino, bet nieko nedaro, – pasakojo J. Vyšniauskas.

Kybartietis piktinosi ir pačia darbo sistema. Dirbdamas ugniagesiu jis tvirtino „į rankas“ negaudavęs nė 400 eurų, nors Vilkaviškio tarnybos kolegos uždirbdavo beveik pora šimtų eurų daugiau.

– Kuo mes blogesni? Tegu jie statutiniai, bet gaisrą juk visi gesiname vienodai, visi į tą pačią ugnį lendame, – pyko J. Vyšniauskas.

Vyras neslėpė, kad net ir išėjęs į užtarnautą poilsį liko nusivylęs, mat tiek dirbęs gavo vos dviejų mėnesių išeitinę pašalpą, nors tikėjosi didesnės.

Laikosi ant vartų

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Erlandas Armanavičius pripažino: Kybartų ugniagesiams seniai reikia naujų patalpų.

– Vyrai dirba buvusiose arklidėse, pastatytose dar 1925 m. Sienos sutrūkinėjusios, balkiai kinivarpų sugraužti, pastatas vos gyvas ir, galima sakyti, laikosi tik ant vartų, – kalbėjo viršininkas.

Nuvykus į Kybartų gaisrinę akivaizdu, kad padėtis tikrai labai liūdna. Patalpos pelija, grindys vietomis supuvusios, stogas leidžia vandenį. Viduje stovi pokarį primenantis šiltasuolis, suvalkiečių vadinamas „zelikiu“ arba „mašinsuoliu“. Darbuotojams neramu, kad užsikūrus krosnį neprieitų smalkių. Tiesa, garaže stovi naujas kūrenimo katilas, tad kai šalta, kuriami abu. Tačiau iš garažo į vidų nuolat sklinda dūmų ir degalų smarvė.

Nors šiais laikais net ir kiaulidėse reikalaujama įrengti dušus, Kybartų gaisrinės kampe testovi mažutė kriauklė. Ja vyrai naudojasi ir apsiprausdami po gaisro, ir gamindamiesi maistą. Taigi apie higienos sąlygas čia nėra ko kalbėti.

– Būna, kad grįžtame purvini, dūmais dvokiantys, kartais – ir tvarto mėšle išsiklampoję – tada einame į lauką ir liejame ant vienas kito vandenį iš žarnų. O ką darysi? – kalbėjo Kybartų ugniagesys Dainius Jurgaitis.

Autocisternų vaizdas taip pat kelia gailestį. Tiesa, gaisrininkai pripažįsta, kad senutėliai ZIL’ai savo pravažumu gerokai lenkia naująją priešgaisrinę techniką, kuri, vos nuvažiavusi nuo asfalto į kaimo kelią, tuoj pat klimpsta. Tačiau senasis transportas jau beviltiškai atgyveno. Bet mašinų pakeisti negalima vien dėl to, kad į seną žemą garažą jokia moderni autocisterna netilps.

Naujas būtų pigiau

E. Armanavičiaus teigimu, remontuoti pastato neapsimoka, nes senas statinys – beviltiškai sukiužęs. Be to, jis yra kultūros paveldo zonoje, todėl atliekant remontą kiltų daug problemų. Taigi pigiau ir paprasčiau pastatyti naują, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį pastatą. Dar viena, jau minėta priežastis statyboms – būtinas aukštesnis ir erdvesnis garažas.

Anot Vilkaviškio PGT viršininko, situacija nuo jų tarnybos nepriklauso: ją bendradarbiaudami gali išspręsti tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir rajono Savivaldybės administracija.

– Savivaldybė jau numatė sklypą, kuriame būtų galima statyti naują gaisrinę, dabar bendrauja su departamentu. Tiek su buvusiu, tiek su neseniai paskirtu departamento vadovu apie situaciją kalbėjo ir Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas. Taigi situacija visiems žinoma, laukiame naujienų, nors, kiek žinau, šiais metais lėšų nenumatyta, – sakė E. Armanavičius.

Jo teigimu, ne vieni kybartiečiai taip vargsta. Neseniai nuskambėjo žinia apie Lentvario ugniagesių komandą – prieš pusmetį įgriuvo jų pastato lubos.

Lėšų ieškos dar po metų

Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka paaiškino, jog dėl Kybartų komandos pastato remonto Savivaldybės administracija pernai gruodį raštu kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybę.

Savivaldybės prašyme buvo aprašyta ne tik avarinė pastato būklė, bet ir išdėstyta gaisrinės svarba šiame rajono kampe: mat Kybartuose yra 145 daugiabučiai namai, 6 švietimo įstaigos, įvairaus dydžio įmonių, pasienio praleidimo postai, muitinė, geležinkelio transporto mazgas, automobilių terminalas, magistralinis kelias ir t. t. Prašyme nurodomi motyvai, kodėl pastatą reikėtų statyti naują ir prašoma užtikrinti saugią aplinką gaisrinės darbuotojams, o gyventojams – saugias gyvenimo sąlygas.

– Sklypą naujajam pastatui numatėme netoli pataisos namų, J. Biliūno gatvėje. Vieta erdvi, yra vandens trasos, patogus privažiavimas. Sklypą apžiūrėjusi ugniagesių vadovybė sutiko, jog jiems ši vieta atrodo tinkama, – kalbėjo A. Neiberka.

Iš PAGD Savivaldybė gavo atsakymą, jog situacija gerai žinoma, ir departamentas norėtų prisidėti prie Kybartų komandos materialinės bazės gerinimo, tačiau 2017 m. galimybių naujam investiciniam projektui nėra. „Atsižvelgiant į būtinumą gerinti Kybartų gaisrinės pastato būklę siūlysime Marijampolės APGV parengti naują investicijų projektą šio pastato statybai arba kapitaliniam remontui“, – rašoma rašte ir lėšų projektui žadama ieškoti 2018 metais.

Toks Vyriausybės sprendimas

Tuo tarpu sukarintose ir paprastose gaisrinėse dirbančių žmonių darbo užmokesčių skirtumas gali būti sprendžiamas tik dar aukštesnio lygmens instancijose.

E. Armanavičius paaiškino, jog, kaip ir sakė J. Vyšniauskas, kybartiečiai iš tiesų uždirba mažiau nei Vilkvaiškio PGT dirbantys jų kolegos. Pastarojoje tarnyboje atėjęs dirbti naujokas „į rankas“ gauna 450 eurų, o vėliau atlyginimas auga priklausomai nuo stažo, karinių laipsnių ir pan. Vidutiniškai ugniagesys į namus parneša apie 520–550 eurų per mėnesį.

– Kybartų gaisrinėje žmonės dirba pagal darbo sutartį, o Vilkaviškyje – statutiniai darbuotojai. Atlyginimų skaičiavimo tvarka yra patvirtinta Vyriausybės nutarimu, ir ji galioja visoje Lietuvoje. Taigi tokius sprendimus priimti ar keisti gali tik Vyriausybė, – kalbėjo E. Armanavičius.

Eglė MIČIULIENĖ

Autorės nuotr. IV komandos ugniagesiams Dainiui Jurgaičiui, Arvydui Astašauskui ir Vyteniui Draganui ne kartą teko gelbėti tiek žmones, tiek pastatus, bet patys gelbėtojai dienas leidžia avariniame pastate.

Publikuota: „Santaka”, 2017-03-07.