Kybartuose jau daugiau nei dešimtmetį pagalbos laukiančiam istoriniam pastatui J. Basanavičiaus g. 38 bus paskirtas namo administratorius. Juo turės rūpintis UAB „Kybartų darna“.

Derinimo stadijoje

Apdegusio ir dėl savininkų nepriežiūros sunykusio, bet stebuklingai vis dar stovinčio statinio reikalams spręsti organizuotas jau ne vienas susirinkimas, tačiau realūs jo gelbėjimo darbai vis stringa. Paskutiniajame posėdyje, vykusiame spalio 19 d., vėl buvo svarstyta, kalbėta, ginčytasi ir nuspręsta visą atsakomybės naštą užkrauti… UAB „Kybartų darna“, paskiriant ją namo administratoriumi, atsakingu už visus teisinius ir namo aplinkos tvarkymo reikalus. Nors po susirinkimo praėjo beveik mėnuo, bendrovės direktorius apie šį sprendimą informuotas tik žodžiu. O laikas tiksi ne senojo pastato naudai.

„Santakos“ kalbintas Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas sakė, kad jo įsakymas dar derinimo su juristais stadijoje, nes reikia numatyti visus teisinius žingsnius. Mat paskirti administratorių tokios būklės pastatui nėra lengva. Atstovas skiriamas tik gyvenamiesiems namams, o šis akivaizdžiai toks nėra. Šiaip ar taip, „Kybartų darna“ minėtas pareigas turės prisiimti, nes, V. Gavėno nuomone, Savivaldybė turi užtikrinti žmonių saugumą, o šis objektas yra pavojingas. Vos tik gavusi administratoriaus įpareigojimus bendrovė turės imtis priemonių, kad pastatas nekeltų pavojaus praeiviams. Ar pastatyti stoginę, ar padorų užtvarą – spręsti turės greitai ir visa tai padaryti iš savo lėšų, o po to – išsiuntinėti sąskaitas statinio savininkams. Jiems neapmokėjus bus galima kreiptis į teismą.

Nugriauti neleidžia

Sprendimą paskirti administratorių priėmė susirinkę namo savininkai ir rajono Savivaldybės atstovai. Pasitarti dėl apgailėtinos būklės kultūros paveldo pastato susirinko nemažai žmonių, mat įspėjimai ir užklausimai jiems buvo išsiuntinėti raštu. Raštus namo savininkams išsiuntė ne tik Savivaldybė, bet ir Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinio paveldosaugininkai. Tie, kurie susirinkime dalyvauti negalėjo, savo nuomonę išreiškė telefonu. Dauguma bendraturčių buvo nusiteikę savo dalis perleisti tam, kas pastatą sutvarkys, kad tik patiems nereikėtų investuoti. Su vienu savininku susisiekti nepavyko, o dar vienas veltui savo dalies atiduoti neketino, nes sakė, jog daug į ją investavęs.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas susidariusią padėtį įvardijo kaip tragišką ir ragino visus susitarti vardan žmonių saugumo, o jeigu jau kitaip neįmanoma, pastatą išbraukti iš kultūros vertybių registro ir tiesiog nugriauti, o ne laukti kol atsitiks nelaimė.

Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjos Violetos Kasperavičiūtės teigimu, statinys yra įtrauktas į vertybių registrą, taigi valstybės saugomas ir griauti jo jokiu būdu nevalia. Juolab kad pagrindinės vertingosios savybės yra išlikusios, todėl naikinti jo teisinės apsaugos nėra pagrindo. Vedėjos nuomone, pastato savininkai turėtų gelbėti vertybę. Pasak V. Kasperavičiūtės, didesni reikalavimai būtų pagrindiniam fasadui, o likusioms sienoms – tiktai atstatyti jų tūrį. Tačiau jei savininkai priimtų sprendimą pastatą griauti ir prašyti jį išbraukti iš kultūros paveldo objektų sąrašo, jie privalėtų prašyti iš naujo įvertinti jo techninę būklę. Kreiptis reikėtų jau į Kultūros paveldo departamento Kultūros vertybių vertinimo tarybą, veikiančią Vilniuje, kurią įstatymai įgalioja tokius sprendimus priimti arba nepriimti.

Namo savininkai nesusitaria

Daugiau nei dešimtmetį pastatu besirūpinusios Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) pirmininkas Leonas Narbutis tvirtino, kad draugija toliau materialiai stabdyti pastato griūtį yra neįgali ir tai viešai yra prisipažinusi jau prieš metus, nes kiek pajėgė, tiek į jo išsaugojimą investavo. Draugija išsaugoti pastatą nori, bet visos pastangos ir lėšų rinkimas kreipiantis į geranoriškus pasaulio kybartiečius parodė, jog jungtinės pastangos ir lėšos pastato būklei stabilizuoti yra per menkos. Pinigai surinkti ir yra laikomi atskiroje PKD sąskaitoje.

Savininkų pastangos susitarti per tiek metų buvo bergždžios ir atrodo, kad rasti bendros išeities jiems taip ir nepavyks. Todėl į situaciją tenka reaguoti Vilkaviškio rajono savivaldybei, kuri, pasirodo, jokios pastato dalies jau nebeturi – ją yra perleidusi privatiems asmenims.

Kaip sakė rajono meras Algirdas Neiberka, Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia Savivaldybei skirti pastato techninės priežiūros administratorių, todėl ir buvo nuspręsta tai padaryti. Pastarajam žingsniui nereikia atsiklausti savininkų nuomonės, sprendimą priima Savivaldybė, o administratorius turi juridinę galią visus vienodai priversti rūpintis objekto konservavimu bei saugumu. Iš nesirūpinančiųjų savo turtu teismo keliu bus galima pareikalauti apmokėti sąskaitas.

Tiek rajono Savivaldybė, tiek Pasaulio kybartiečių draugija neveiklumu kaltina Kultūros paveldo departamentą, kuris ne tik finansiškai neprisidėjo prie pastato išsaugojimo (į tai draugijos nariai dėjo didžiausias viltis), draudė jį paremontuoti paprastesniais būdais, bet ir nesikreipė į teismą, kad priverstų savo turtą susitvarkyti namo savininkus.

Pasak mero, kaip jau parodė situacija su Vištyčio malūnu, reikalai greitai pajuda, kai institucijos pradeda ieškoti teisinių kelių. A. Neiberka sakė, kad visa ši situacija taip pat pakeitė kai kurias Savivaldybės teikiamos paramos nukentėjusiesiems taisykles. Dabar Savivaldybė, pavyzdžiui, nukentėjusiesiems nuo gaisro neperveda pinigų į sąskaitą, kaip buvo anksčiau, o taip pat ir Kybartų sudegusio pastato atveju, bet paramą teikia statybinėmis medžiagomis.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Prieš daugiau nei dešimtmetį sudegusio namo viduje dabar jau likęs tik oras, tačiau paveldosaugininkai vis tiek ragina išsaugoti bent jau fasadą.

Publikuota: „Santaka”, 2018-11-16.