Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos matematikos mokytojos Astos Spangevičienės mokiniai nuolat puikiai pasirodo laikydami brandos egzaminus bei konkursuose ir olimpiadose. Šiemet rajoninėje matematikos olimpiadoje nugalėtojais ir prizininkais tapo net penki pedagogės ruošti jaunuoliai.

Sekėsi nuo mažens

Atrodo, kad A. Spangevičienei pats likimas lėmė būti matematike. Jai nuo mažens labai patiko šis dalykas, o mama buvo matematikos mokytoja. Tiesa, pati Asta iš pradžių ketino sukti kitu keliu ir Vilniaus universitete studijuoti ekonominę kibernetiką.

„Deja, tada įstoti nepavyko – pretenduodami į paskutinę vietą su vienu vaikinu surinkome po lygiai balų, tačiau kvietimą studijuoti gavo jis“, – prisiminė mokytoja.

Nenorėdama likti be aukštojo mokslo ji Vilniaus pedagoginiame institute įgijo matematiko specialybę. 1985 m. baigusi mokslus A. Spangevičienė labai norėjo grįžti dirbti į gimtuosius Kybartus. Iš pradžių jai teko darbuotis tuometėje Kybartų pagalbinėje mokykloje, vėliau – mokyti pradinukus, o dar po kelių metų pedagogei buvo patikėta ugdyti įvairaus amžiaus mokinius.

Tuomet ji šiek tiek baiminosi dirbti vyresnėse klasėse, abejojo, ar ūgtelėję mokiniai jos klausys. „Kartą atėjau į pamoką, o kabinetas užrakintas. Supratau, kad vaikai iš kažkur gavo raktą ir iš vidaus užsirakino. Kai vis dėlto pavyko įeiti į klasę, joje radau ant suolų užkeltas kėdes ir ant jų sėdinčius mokinius. Dabar tokiu atveju tikrai jiems kažką pasakyčiau, sudrausminčiau, tačiau tada to nedariau. Tiesiog ėmiau vesti pamoką“, – su šypsena kelių dešimtmečių senumo įvykį prisiminė pašnekovė.

Patinka argumentuoti dialogai

Daugiau nei trisdešimt metų mokykloje dirbanti specialistė teigė, kad per šį laikotarpį labai pasikeitė ir mokiniai, ir pati ugdymo sistema. Anot jos, seniau daugiau laiko būdavo skiriama kartojimui, naujos medžiagos įsisavinimui. Dabar mokymo tempas išaugęs.

Dauguma mokinių A. Spangevičienę laiko griežta mokytoja, tačiau ji tikino norinti racionaliai išnaudoti laiką.

„Man nepatinka, kai vaikai į pamokas eina tiesiog praleisti laiko. Norisi, kad per tas 45 minutes jiems galvoje liktų informacijos. Seniau ir mokiniai, ir jų tėvai puikiai suprasdavo mokymosi svarbą. Dabar vaikus reikia sudominti, išaiškinti, kodėl jiems apskritai reikalingos žinios. Puikiai prisimenu 2002 m. vykusį dialogą su vėliau šimtuką gavusiu Mingaudu Giedraičiu. Tuomet per tikimybių teorijos pamoką abu turėjome savų argumentų, o likę mokiniai net buvo pasiskirstę į palaikančiuosius Mingaudą arba mane. Visuomet vertinu, kai gimnazistai savo nuomonę gina remdamiesi tvirtais argumentais“, – teigė pašnekovė.

Reikalingi pokyčiai

A. Spangevičienė teigė puikiai besijaučianti dabartiniame darbe, tačiau apgailestavo, kad pedagogo profesijos ateitis yra miglota. Anot specialistės, švietimo sistema žengia ne tuo keliu.

„Daug ką kopijuojame iš užsienio, nors patys šalyje turime daug kompetentingų ir specialybei pasišventusių mokytojų. Į jų norus ir pasiūlymus retai kada atsižvelgiama. Švietimo reformas reikėtų pradėti ne nuo etatinio darbo užmokesčio įvedimo, o nuo ugdymo turinio sutvarkymo“, – kalbėjo pedagogė.

Jos teigimu, reikėtų ne tik vadovėlius rengti kiek kitokiu principu, nes dabar dažnai tenka papildomos informacijos ieškoti kitur, bet ir pamokų tvarkaraštį sudarinėti kitaip.

„Mokiniai labai vertina praktinius užsiėmimus. Pernai su vienuoliktokais buvome išėję į miestą, matavome tiltą, skaičiavome, kiek dažų reikėtų jam nudažyti. Gimnazistams tokia praktinė veikla labai patiko. Deja, per 1–2 akademines valandas tiek niekada nepadarytume, todėl norėtųsi, kad kai kurios pamokos tvarkaraštyje būtų išdėliotos po 3–4 iš eilės“, – svarstymais dalijosi A. Spangevičienė.

Taiso egzaminų darbus

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pedagogės teigimu, lengva mokyti, kai tas teikia malonumą. Pasak jos, sunkiausia yra prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių vaikų, o kiekviena karta – skirtinga.

„Dabartiniam jaunimui didelės įtakos daro kompiuteriai, telefonai. Tarkime, norėdami apskaičiuoti paprasčiausią trupmeną, jie dabar naudoja skaičiuotuvus, o anksčiau visa tai turėdavo atlikti mintinai. Kai kuriems mokytojams šitą suvokti būna sunku. Jau 4–5 metus taisau valstybinių brandos egzaminų darbus. Sykį komisijos pirmininkui, kuris buvo vyresnio amžiaus profesorius, teko ilgai įrodinėti, kad tam tikrų veiksmų mokiniai nenusirašė, o atliko skaičiuotuvais. Juos naudoti per egzaminus galima“, – prisiminė matematikė.

Ji teigė, jog taisyti egzaminų darbus – neįkainojama patirtis. Tada mokytoja daug bendrauja su kolegomis iš kitų rajonų, grįžusi gali savo mokiniams patarti, į kuriuos niuansus kreipti daugiausiai dėmesio.

A. Spangevičienė ugdytinius ragina ne tik atsakingai ruoštis artėjantiems egzaminams, bet ir skatina dalyvauti matematikos olimpiadose. Anot jos, dalyvavimas tokio lygio konkursuose mokiniams padeda ne tik geriau pasiruošti egzaminams, bet ir netikėtoms gyvenimo situacijoms.

Noras tobulėti nugalėjo

A. Spangevičienė dirba gimnazijoje, kuriai vadovauja jos vyras Saulius Spangevičius. Ji sakė, kad dėl to jokio diskomforto nejaučia. Matematikės vedamas pamokas stebi ne direktorius, o jo pavaduotojos ugdymui. Specialistė prisiminė, jog vos tik S. Spangevičius buvo paskirtas Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktoriumi, ji perėjo dirbti į tuometę Kybartų pagrindinę mokyklą. Praleidusi ten 5 metus, mokytoja sugrįžo į buvusią darbovietę. Tuomet nugalėjo noras dirbti su vyresniais mokiniais.

„Dirbti su vyresniais mokiniais yra smagiau. Jie – labiau motyvuoti, žino, ko nori. O ir man pačiai norisi sudėtingesnių uždavinių, tobulėti. Stengiuosi savo darbą atlikti gerai, kad nei man, nei vyrui nebūtų gėda“, – šypsojosi pašnekovė.

Paklausta, ar dažnai tenka su sutuoktiniu, kuris taip pat yra matematikos mokytojas, namuose diskutuoti su šia disciplina susijusiomis temomis, ji teigė, kad darbo reikalų šeimoje dažniausiai neaptarinėja.

„Niekada neteko taisyti vienas kito mokinių darbų. Man pačiai labai knieti pažiūrėti, kaip maniškiams sekėsi įveikti uždavinius. Visada stengiuosi darbus ištaisyti kuo greičiau, nemėgstu šito darbo atidėlioti“, – teigė A. Spangevičienė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pedagogės Astos Spangevičienės teigimu, šiais laikais mokymosi tempas yra labai išaugęs.

Publikuota: „Santaka”, 2019-03-14.