Savaitgalį Kybartų miesto bendruomenė paminėjo dvidešimtmečio jubiliejų. Per šį laiką nevyriausybinė organizacija nuveikė daug darbų, puoselėja suformuotas tradicijas ir turi užmojų ateičiai.

Linkėta kantrybės ir finansavimo

Kas svarbiausia bendruomenėje? Turbūt visi atsakytų, jog žmonės. Būtent jie yra nevyriausybinės organizacijos variklis, branduolys ir gerus darbus atlieka ne dėl asmeninės naudos, bet dėl visų gerovės.

Šis Kybartų bendruomenės jubiliejus sutelkė didelį būrį žmonių. Vietos gyventojai, aplinkinių bendruomenių nariai, politikai, mieste veikiančių organizacijų ir įmonių atstovai, dvasininkai ir kiti svečiai šeštadienio popietę su gėlėmis, dovanomis ir nuoširdžiais sveikinimais skubėjo į Kybartų kultūros centrą, kur vyko jubiliejaus šventė. Visi kalbėjusieji dabartinei bendruomenės pirmininkei Rūtai Skeltienei linkėjo drąsos, ryžto, kantrybės ir finansavimo, kuris būtinas idėjoms įgyvendinti.

Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemeras Joris Juškauskas atvyko su ypač gera naujiena. Penktadienį, šventės išvakarėse, atėjo žinia, kad pavyko gauti finansavimą žaidimų aikštelei P. Cvirkos gatvėje įrengti.

Renginyje dalyvavo Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Marius Vilemaitis. Jis nepamiršta gimtinės. Ypač daug dėmesio kybartietis skiria jauniems žmonėms, jų lavinimui, užklasinei veiklai. Savo dovaną kraštiečiams M. Vilemaitis įteikė dar pavasarį. Kai Savivaldybė kvietė siūlyti idėjas gyvenamajai aplinkai gerinti, Marius parengė paraišką dėl lauko teniso kortų įrengimo. Projektui buvo pritarta ir jam skirtas finansavimas.

„Aš negyvenu Lietuvoje. Į Kybartus atvažiuoju vienai ar dviem dienoms kartą per metus. Tačiau esant reikalui ar kilus kokiam sumanymui žinau, kad galiu į rankas imti telefoną ir paskambinti bet kuriam vietiniam žmogui, nors galbūt jo net akyse nesu matęs. Esu tikras, jog pagalbos visuomet sulauksiu. Tokius ryšius privalome branginti, nes tai ir yra bendruomeniškumas“, – kalbėjo M. Vilemaitis.

Rūpinasi gerove ir aktyviai keliauja

Per dvidešimt metų bendruomenė patyrė daug pokyčių: keitėsi nariai, pirmininkai, organizuota daug veiklų, kelionių, projektų. Per šitą laiką prie bendruomenės vairo stovėjo keturi vadovai: Kęstutis Miglinas, Milda Vaičaitienė, Vitas Katkevičius ir R. Skeltienė.

Bendruomenė kasmet atlieka svarbių darbų. Per pirmąjį dešimtmetį sukūrė interneto svetainę, prisijungė prie Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės, pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kybartų seniūnija. Pavyko pagerinti sąlygas bendruomenės namuose: įrengta konferencijų salė, darbo kabinetai, muziejus.

Kelionės – neatsiejama organizacijos veiklos dalis. Kybartiečiai kasmet leidžiasi į nepažintus Europos kampelius. Jie yra aplankę Lenkiją, Vokietiją, Slovakiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją ir kitas šalis. Bendruomenė nemažai dėmesio skyrė sportui – organizavo krepšinio, šachmatų turnyrus, tinklinio varžybas.

Žmonės nepamiršta savo miesto istorijos ir stengiasi ją išsaugoti. Iniciatyvinės grupės dėka įamžintos vietos, kuriose prieš pasitraukdamas į Vakarus buvo apsistojęs prezidentas Antanas Smetona. Paminkliniu akmeniu pažymėta ir jo pasitraukimo vieta.

Pastaraisiais metais bendruomenės pastangomis pasikeitė gyvenamoji aplinka. Prie vandens telkinio, vietiniams žinomo Molyno pavadinimu, įruošta poilsiavietė ir vieta maudynėms, laužavietė, tinklinio aikštelė, tualetas. Prieš porą metų ten atsirado lauko treniruokliai, pontoninis lieptas.

Šventėje buvo pristatytas neseniai sukurtas bendruomenės logotipas. Jame dominuoja mėlyna, raudona ir juoda spalvos – tos pačios, kurias galima pamatyti miesto herbe. Logotipe lengva įžvelgti kamuolį bei natą – miestą garsinančių futbolo klubo „Sveikata“ bei pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ simbolius.

Ekskursijos – įdomios ir itin populiarios

Kybartai garsėja tarp turistų. Kitaip ir būti negali, nes suorganizuota per 300 ekskursijų „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“. Į pasienį atvykę svečiai supažindinami su vietovės istorija ir unikaliu senamiesčiu, parodoma įspūdingų architektūros elementų. Ekskursantus lydi ir apie įdomybes pasakoja buvęs bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius.

Turistams siūloma pasidairyti prie Lieponos upelio, kur Lietuvos sieną 1940-ųjų birželį kirto prezidentas A. Smetona, aplankyti net keturių konfesijų maldos namus, nuvykti į Dabulevičynę prie maumedžio, paėjėti pėsčiųjų tiltu, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužianti Kybartų panorama ir, žinoma, nusileisti į garsiuosius geležinkelio stoties rūsius.

Buvusiam bendruomenės pirmininkui, miesto gidui V. Katkevičiui už nuopelnus populiarinant miesto vardą pavasarį buvo suteiktas Kybartų bendruomenės garbės nario vardas. Toks įvertinimas – pirmasis organizacijos istorijoje. Jubiliejaus šventėje šitas faktas buvo primintas.

Už pagalbą organizuojant pažintines ekskursijas po istorinį Kybartų miestą bendruomenės pirmininkė R. Skeltienė padėkojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kybartų užkardos vadui pulkininkui leitenantui Dariui Mekšraičiui, jaunesniajai specialistei Neringai Grigutienei ir Kybartų geležinkelio pasienio veterinarijos posto vedėjui Rimvydui Pangoniui.

Išsakyta ir daugiau padėkų žmonėms, kurie prisidėjo prie bendruomenės vardo garsinimo, renginių organizavimo ir kt.

Dabar bendruomenė žengia dar vieną žingsnį – juda verslo link.

Iki ateinančios vasaros mieste turėtų atsidaryti kepyklėlė, kurioje tortus ir kitus kepiniuos gamins mieste gyvenančios ukrainietės.

Toma BIRŠTONĖ

Deimantės BENDŽIŪNIENĖS nuotr. Į jubiliejinę Kybartų bendruomenės šventę žmonės susirinko gausiai.

Publkikuota: „Santaka”, 2024-09-06.