Ministras: „Būtina išnaudoti Kybartų kalėjimo patalpas“
Praėjusios savaitės pabaigoje Kybartuose lankėsi gausi centrinės valdžios delegacija. Tarp svečių buvo ir teisingumo ministras Rimantas Mockus.

Aiški pozicija

Kartu su ministru R. Mockumi į mūsų rajoną atvyko ne tik Teisingumo, bet ir Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai, taip pat Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis. Visi jie Kybartuose lankėsi Seimo nario Algirdo Butkevičiaus kvietimu.

Svečiai susitiko su rajono meru Algirdu Neiberka, vicemeru Joriu Juškausku, Kybartų seniūnu Romu Šunoku, rajono tarybos bei Kybartų bendruomenės nariais. Viešnagės metu aptarta galimybė J. Biliūno gatvėje stovinčių buvusių pataisos namų, o vėliau – užsieniečių registracijos centro patalpose steigti atvirojo tipo koloniją, kurioje galėtų įsikurti iki 230 švelniausiu bausmės režimu nuteistų kalinių. Jie galėtų laisvai išeiti į darbą už įstaigos ribų, naudotis pinigais, telefonais.

„Jau keletą metų šis objektas stovi beveik nenaudojamas. Buvusi Vyriausybė žadėjo bet kokiu atveju jį įveiklinti, nelegalių migrantų įtampai nurimus planavo iš Pabradės čia perkelti pabėgėlių centrą. Vis dėlto akivaizdu, kad tai tebuvo gražūs pažadai. Laikas bėga, tačiau pastatai stovi nenaudojami. O juk jiems išlaikyti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai! Čia investuotos nemažos Europos Sąjungos lėšos, tad dėl įsipareigojimų pastatų negalima parduoti ar išnuomoti privačiam sektoriui. Dabar ši vieta laikoma kaip rezervinė tam atvejui, jei staiga šalį vėl užkluptų neteisėtų migrantų banga. Bet laukti to, kas galbūt niekada neįvyks, neefektyvu. Tiek premjero Gintauto Palucko, tiek Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio pozicija aiški – buvę Kybartų pataisos namai privalo būti kuo greičiau įveiklinti“, – pabrėžė A. Butkevičius.

Nesutarimai tarp ministerijų

Kybartuose apsilankę šalies centrinės valdžios atstovai apžiūrėjo buvusių pataisos namų patalpas, įvertino atliktas ES investicijas bei su vietos bendruomene aptarė galimybę čia įkurti atvirojo tipo koloniją. Tiesa, iki konkrečių sprendimų dar teks nueiti ilgą kelią. Reikės ne tik įtikinti kybartiečius, kad tokio tipo įstaigos atsiradimas būtų ekonomiškai itin naudingas, bet ir tarpusavyje susitarti Teisingumo bei Vidaus reikalų ministerijoms.

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija siekia palikti dabartinę situaciją ir pastatus laikyti paruoštus galimoms būsimoms migrantų krizėms. Tuo tarpu Teisingumo ministerija nori čia įkurti atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą.

„Mūsų siūlymas būtų visoms pusėms ekonomiškai naudingas variantas, nereikalaujantis papildomų lėšų nei iš valstybės, nei iš savivaldybės biudžetų. Iš tikrųjų gauname nemažai raštų iš Vilkaviškio rajono pareigūnų, kurie jau pavargo važinėti dirbti į kitas šalies savivaldybes. Jei čia įkurtume atvirojo tipo koloniją, jie galėtų grįžti dirbti Kybartuose. Be to, skaičiuojame, kad čia galėtų būti įdarbinta dar 20–30 nestatutinių darbuotojų. Ieškodami jų prioritetą tikrai teiktume vietos žmonėms. Iš viso čia turėtų būti įkurta 70–80 naujų darbo vietų. Reikia nepamiršti, kad tie asmenys dalį uždarbio paliktų Kybartuose“, – kalbėjo teisingumo ministras R. Mockus.

Svarbu išlikti budriems

VSAT vado generolo Rustamo Liubajevo pavaduotojas pulkininkas leitenantas Saulius Nekraševičius teigė suprantantis norą įveiklinti buvusių Kybartų pataisos namų patalpas, tačiau, anot jo, privaloma išlaikyti parengtį, žinant, kokioje kaimynystėje gyvename.

„Prieš 2–3 metus per parą valstybės sieną kirsdavo iki 300 neteisėtų migrantų. Vienu metu turėjome net apie 20 jiems apgyvendinti skirtų vietų. Iš pradžių tam tikslui buvo naudojami tokie objektai kaip mokyklos ar bendruomenių namai. Visa tai išsivystė į VSAT priklausančius 3 užsieniečių registracijos centrus Pabradėje, Medininkuose ir Kybartuose. Dabar Kybartuose galėtume apgyvendinti apie 300 migrantų, tačiau, esant reikalui, šį skaičių lengvai padidintume iki 800“, – kalbėjo plk. ltn. S. Nekraševičius.

Anot jo, šiuo metu per parą Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pareigūnai užfiksuoja maždaug 200–300 bandymų neteisėtai kirsti sieną. Tiesa, vien Lietuvos pasienyje šie skaičiai palyginti nedideli – vos 2–15 mėginimų. Visgi VSAT vado pavaduotojas ragino neprarasti budrumo ir nepamiršti, kad kaimyninė Baltarusija pabėgėlių srautus bet kada vėl gali nukreipti į Lietuvą.

Vietų užtenka

Teisingumo ministras R. Mockus teigė suprantantis VSAT baimes, tačiau, anot jo, Lietuva turi pakankamai rezervuotų vietų pabėgėliams priimti ir be Kybartų.

„Galbūt ne visi žino, tačiau nuo šių metų pradžios pabėgėlių priėmimo centrai buvo reorganizuoti į Priėmimo ir integracijos agentūrą. Dabar jai pavaldžiuose centruose Vilniuje, Rukloje, Girionyse ir Pabradėje yra apie 1 400 vietų, skirtų užsieniečiams apgyvendinti. Nuo 2022-ųjų vienu metu šalyje nebuvo daugiau nei 400 neteisėtų migrantų. Vadinasi, net ir be Kybartų Lietuvoje yra mažiausiai tūkstantis migrantams rezervuotų vietų“, – pabrėžė R. Mockus.

Anot jo, mūsų šalis nemažai investavo į savo sienų apsaugą, pasienyje su Baltarusija pastatydama koncertiną, kuri taip pat iš dalies padeda užtikrinti, kad buvusi situacija su migrantų antplūdžiu nepasikartotų.

Ministrui antrinęs A. Butkevičius svarstė, kad net jei į šalį vėl pradėtų plūsti pabėgėliai, tikrai būtų įmanoma operatyviai tam pasiruošti net ir tuo atveju, jei buvusiuose Kybartų pataisos namuose jau veiktų atvirojo tipo kolonija. „Manau, kad nesunkiai patalpas atlaisvintume per 1–2 paras, kalinius perkeldami, tarkime, į Pravieniškes. Galų gale, bent jau laikinam sprendimui turime nenaudojamų mokyklų“, – svarstė A. Butkevičius.

Nuogąstaujama be reikalo

Atvykę svečiai ne tik diskutavo tarpusavyje, bet ir siekė išsiaiškinti, kaip mūsų rajono atstovai žiūri į galimybę Kybartuose įkurti atvirojo tipo koloniją. Kybartų bendruomenės pirmininkė Rūta Skeltienė sakė neseniai šiuo klausimu rengusi gyventojų apklausą, kurioje dalyvavo per 700 respondentų. Anot jos, dauguma gyventojų nepritaria tokiam sumanymui, tačiau dažniausiai jų baimės susijusios su nežinomybe.

„Žmonės baiminasi dėl savo saugumo, svarsto, kur dirbtų nuteistieji, nes ir vietiniams gyventojams nelabai yra darbo vietų“, – kalbėjo R. Skeltienė.

Meras A. Neiberka pasidžiaugė, kad, priešingai nei daugeliu ankstesnių atvejų, šįkart sprendžiant pastatų likimą iš anksto tariamasi su rajono valdžios atstovais ir vietos bendruomene. Anot jo, svarbiausia kuo greičiau įveiklinti nenaudojamas patalpas.

Teisingumo ministerijos atstovai pasakojo, kad visose bendruomenėse prieš įkuriant atvirojo tipo kolonijas kyla panašių baimių ir nuogąstavimų, tačiau dažniausiai labai greitai visa tai pasimiršta, nes nusikalstamumas tose teritorijose kaip tik sumažėja. Anot jų, jei galiausiai būtų priimtas sprendimas Kybartuose kurti atvirojo tipo koloniją, pirmieji nuteistieji čia galėtų apsigyventi maždaug po pusmečio.

„Kol kas vyksta ekspertinis vertinimas. Tiek mes, tiek Vidaus reikalų ministerija dėliojasi argumentus „už“ ir „prieš“ ir, kai juos turėsime, tuomet jau rengsime savo išvadas. Nors tarp ministerijų šiuo metu vyksta gana karštos diskusijos, tačiau tai tikrai nereiškia, kad bus sunku susitarti. Tai – įprasta praktika. Viską lems pateikti argumentai, kaštų nauda ir valstybės interesas. Kybartuose esantis pastatų kompleksas visiškai paruoštas, atnaujintas tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Manome, kad jis privalo būti išnaudojamas efektyviau ir duoti naudos regionui. Vyriausybė kaip tik prioritetu ir laiko regionų politiką, tad neabejoju, kad šiuo atveju rasime sprendimą. Neteisinga, kad tokia didelė prižiūrėta teritorija nėra įveiklinta“, – apibendrindamas vizitą „Santakai“ teigė teisingumo ministras R. Mockus.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Teisingumo ministras Rimantas Mockus (viduryje) kartu su lydinčiais asmenimis apžiūrėjo buvusių pataisos namų teritoriją.

Publikuota: „Santaka”, 2025-04-15.

lt_LTLietuvių kalba