Namus puošia varpelių kolekcija

Išskirtinių varpelių iš įvairiausių pasaulio kraštų kolekcija puikuojasi Kybartuose užaugusios Benitos Mincevičiūtės namuose. Dar mokyklos laikais pradėjusi kolekcionuoti varpelius, kraštietė neslepia, jog nesitikėjo, kad vienas atsitiktinis varpelis išaugs į 342 skambalėlių kolekciją.

Pradėjo atsitiktinai

Pirmasis varpelis buvo mokykloje vykusios šventės dekoracija. B. Mincevičiūtė pasakoja, jog nešdamasi jį namo neturėjusi net minties apie kolekcionavimą. Varpelį pakabino kambaryje ant dekoratyvios šakos, kuri dabar net linksta nuo skambalėlių gausos.

„Pasikabinusi pirmąjį pamaniau, kad gražiai atrodytų dar keli varpeliai šalia. Tada nusipirkau antrą, trečią, ketvirtą… Ir nuo tada negaliu sustoti“, – sakė šiuo metu Kaune gyvenanti mūsų kraštietė B. Mincevičiūtė.

Iš pradžių kolekcija turėjo vieną kriterijų – varpelis turėjo būti standartinis, pakabinamas. Laikui bėgant, šis hobis prarado visus reikalavimus ir namuose atsirado pastatomų, šokoladinių, stiklinių, metalinių, šiaudinių, keraminių, sidabrinių, plastmasinių, medinių, popierinių, net vąšeliu nunertų varpelių.

Eksponatai iš visų žemynų

Pasak B. Mincevičiūtės, kolekcijos didėjimas priklauso nuo to, kiek pati ir jos artimieji keliauja po Lietuvą ar pasaulį. Nebūna išvykos, iš kurios moteris grįžtų be varpelio. Matydami jos aistrą, artimieji ir draugai aktyviai prisideda gausindami kolekciją: dažnai jų lauktuvės ar dovanos yra būtent skambalėliai.

„Varpelių iš visų šalių dar neturiu, tačiau drąsiai galiu teigti, jog mano kolekcijoje jų yra iš visų žemynų. Įdomiausi parkeliavo iš Australijos, Singapūro, Tailando, Meksikos, Kanados, kelių Amerikos valstijų“, – vardijo pašnekovė.

Moteriai įdomu ne tik rinkti varpelius, bet ir lyginti juos tarpusavyje. Pasak kolekcininkės, skirtingi žemynai turi skirtingą braižą. Europoje visų varpelių forma vienoda – apvali, skiriasi tik piešinėlis.

Pasakoja istoriją

Kiekvienas kolekcijos daiktas turi savo istoriją, tik kartais pačiai B. Mincevičiūtei tenka ilgokai pagalvoti, kad ją prisimintų. Tačiau yra varpelių, kurių pamiršti neįmanoma.

„Man brangiausias yra tas, kurį radau šeimos archyvuose. Šis varpelis neišsiskiria išvaizda, yra pagamintas iš metalo, standartinės formos, tilindžiuodavo ant karvės kaklo, tačiau jis man reiškia labai daug“, – prisipažino pašnekovė.

Kitas varpelis, turintis unikalią istoriją, – šokoladinis. Jis atkeliavo dar iš mokyklos laikų. Tai buvo paskutinio skambučio šventės torto puošmena.

Negalima nepaminėti ir to, kurio rankenėlė pagaminta iš elnio rago. Šį skambalėlį moteris taip pat įvardija kaip vieną iš unikaliausių.

Įsiminė ir varpelis, kurio B. Mincevičiūtė taip ir neįsigijo. Jis kolekciją turėjo papildyti 1997 metais, kai mergina svečiavosi Danijoje. Pasak kolekcininkės, varpelio grožį sunku pamiršti: jis buvęs krištolinis, su spalvotais stikliukais… Tačiau pirmo kurso studentei toks daiktas buvo pernelyg brangus.

Kolekcija tebepildoma

Nors praėjo dvidešimt penkeri kolekcionavimo metai, B. Mincevičiūtės siekis rinkti varpelius nepraranda prasmės. Paklausus, ką jai teikia šie skambalėliai, moteris atviravo, kad jie skleidžia ramybę, kuria prisiminimus ir, be abejonės, yra namų puošmena.

Kraštietė ir dabar nuolatos papildo savo kolekciją. Neseniai moteris įsigijo dar vieną naują varpelį.

Rugilė AUGUSTAITYTĖ

Nuotr. iš asmeninio albumo. Kolekcininkė Benita Mincevičiūtė – prie savo pirmųjų varpelių.

Publikuota: „Santaka”, 201-07-30.

Leave comment

lt_LTLietuvių kalba