Nuolatinės problemos „Paryžiuje“ nesibaigia

J. Basanavičiaus g. 4-o namo gyventojai maistui vartoja smarkiai užterštą vandenį. Tokias išvadas jie ir seniūnija gavo ištyrus vienintelį vadinamojo „Paryžiaus“ daugiabučio geriamojo vandens šulinį.

Vandenyje, kurį gyventojai naudoja maistui, rasta žmogaus sveikatai pavojingų bakterijų, tarp jų – ir žarninių enterokokų. Pasak specialistų, šių bakterijų buvimas vandenyje yra fekalinės taršos įrodymas.

Atlikus mikrobiologinį vandens tyrimą ir nustačius esant žarninių lazdelių (E. coli) bei žarninių enterokokų, vertinama, kad vandenyje gali būti ir salmoneliozės, vidurių šiltinės, dizenterijos sukėlėjų, tad yra grėsmė susirgti gelta, rotavirusinėmis ir norovirusinėmis infekcijomis.

– Šiuo metu UAB „Kybartų darna“ šulinį išsiurbė, jame atsinaujinęs vanduo jau nebus toks užterštas, – apie gyventojų gelbėjimo žygius pasakojo Kybartų seniūnas Romas Šunokas. – Daugiau mes nieko negalime padaryti. Žmonėms čia Savivaldybės lėšomis atvestas vanduo ir kanalizacija, tačiau jie nenori prisijungti prie tinklų ir vartoja savo pačių fekalijomis užterštą vandenį – juk čia pat ir jų lauko tualetai. Aišku, namo gyventojai tvirtina, kad neturi lėšų, bet kas gali būti brangiau už sveikatą?..

UAB „Vilkaviškio vandenys“ vadovo Ramūno Kašinsko duomenimis, šiame 43 butų name tik 11 vartotojų yra tapę jų abonentais. Dešimties būstų gyventojai naudojasi ir vandentiekiu, ir kanalizacija, o vieno atsivedę tik vandenį. Kiti jokio noro jungtis prie tinklų nerodo, nors ir yra raginami.

Kanalizacijos tinklų įrengimu buvo susirūpinta prieš keletą metų, kai J. Basanavičiaus g. 4-o ir greta esančių namų gyventojai savo buitinėmis atliekomis ėmė užkimšinėti lauko išvietes, o fekalijos pradėjo tekėti į Lieponos upelį. Kaip ir visada, daugiausia nemalonaus darbo tuomet tekdavo atlikti UAB „Kybartų darna“ darbuotojams.

Tokia situacija nuolat kartojosi, mat senuosiuose namuose įsikūrę gyventojai – ne visi tvarkingi ir supratingi. Galiausiai nuspręsta prašyti lėšų iš rajono Savivaldybės ir įrengti vietos žmonėms nuotekų tinklus. Savivaldybės biudžetui šie darbai kainavo apie 70 tūkst. litų. Vėliau buvo įrengtas ir vandentiekis. Tačiau patogumais nesinaudojantys žmonės tvirtina, kad įsivesti vandenį – brangu, juolab kad paskui už jį dar reikės ir mokėti…

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Greta sandėliukų ir išviečių esantis šulinys daugeliui gyventojų tebėra vienintelis geriamojo vandens šaltinis.

Publikuota: „Santaka”, 2015-08-01.

Leave comment

lt_LTLietuvių kalba