Rugsėjo 1-ąją savo mieste jau koncertavęs orkestras „Kybartai“ tik prieš keletą dienų buvo grįžęs iš festivalio Prancūzijoje. Tris dienas drauge su kitais Europos šalių orkestrais dūdas pūtę kybartiečiai parsivežė daug įspūdžių ir sužavėjo žiūrovus profesionalumu.

Vaikai nusipelnė

Orkestro vadovas Donatas Ziegoraitis sakė jau kuris laikas svajojęs savo kolektyvą išvežti į didesnę kelionę. Mat dabartiniai orkestrantai, pasiekę tikrai aukštą profesionalumo lygį, dar neturėjo galimybių pasirodyti kitose šalyse.

– Vaikai jau seniai nusipelnė kelionės, jie tikrai daug nuoširdžiai ir sąžiningai dirbo, tad turėjome būtinai suorganizuoti tokią išvyką, – kalbėjo D. Ziegoraitis.

Nors kybartiečiai buvo ne kartą gavę pakvietimų dalyvauti festivaliuose ar konkurse užsienyje, daugeliu atvejų kelionės planai likdavo neįgyvendinti. Mat organizatoriai, išgirdę, kokio dydžio Kybartų orkestras, neturėdavo galimybių finansuoti 70 žmonių apgyvendinimo bei maitinimo. O mažinti orkestro iki pageidaujamo dydžio ir į festivalį nevežti dalies muzikantų nesutikdavo pats vadovas.

Marširavo gatvėmis

Šįkart į festivalį Prancūzijoje orkestrą „Kybartai“ pakvietė „Euro Fanfare“ impresarijus Alainas Blanchardas. Su šiuo prancūzu kolektyvą siejo seni ryšiai, mat prieš 25-erius metus, kai orkestrui dar vadovavo šviesaus atminimo maestro Antanas Ziegoraitis, kybartiečiai dalyvavo festivalyje Prancūzijoje. Vėliau ryšiai buvo kiek nutrūkę. Tačiau dabar, kviesdamas į festivalį mažo Lietuvos miestelio orkestrą, A. Blanchardas nė akimirką nesuabejojo savo pasirinkimu, nes nuo seno žinojo kybartiečių tradicijas ir kolektyvo lygį.

Nors visa kelionė autobusu truko lygiai savaitę, didžiąją jos dalį užėmė dardėjimas Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos keliais. Festivalis truko tris dienas. Dvi dienas Belgijos, Prancūzijos, Ukrainos, Lenkijos ir net Brazilijos orkestrai marširavo nuostabaus grožio Mende miesto gatvėmis, kur dūdų gausmas nepaliko abejingų.

Žiūrovai apstulbo

Trečią dieną festivalis persikėlė į Carmauxo miestą, kur nuo ryto orkestrų laukė ne tik marširavimas gatvėmis, bet ir vakarinis koncertas didžiulėje, apie 2 tūkst. žiūrovų talpinančioje, salėje.

Orkestrų pasirodymų laikas buvo reglamentuotas. Pvz., kybartiečių orkestrui buvo skirta 30 minučių, prieš juos koncertavusiems lenkams – 20 min. ir t. t.

Nors D. Ziegoraitis nelinkęs girtis savo orkestro pasiekimais ir buvo patenkintas festivalio organizatoriais, geromis apgyvendinimo bei maitinimo sąlygomis, vis dėlto pripažino, kad kiti renginyje dalyvavę orkestrai buvo kur kas žemesnio lygio. Tad kažko pasimokyti ar pasisemti patirties tikrai nebuvo iš ko.

Visus aplodismentais lydėjusi publika, išgirdusi pirmąjį kybartiečių atliekamą kūrinį, nutilo ir tarsi suakmenėjo. Kolektyvo lygis nustelbė visas emocijas. Tik atitokus prancūzų žiūrovams nuvilnijo aplodismentų audra, o baigus nurodyto ilgio programą organizatoriai paprašė, kad „Kybartai“ sugrotų dar bent vieną kūrinį papildomai.

Problema – kalba

Didžiausia problema per visą viešnagės laiką buvo kalba. Mat prancūzai moka tik savo gimtąją kalbą ir kitomis kalbėti nesivargina. Iš visų festivalyje sutiktų žmonių angliškai kalbėjo vienintelis impresarijus. Tad kybartiečiai per kelias dienas įgudo prancūziškus tekstus versti naudodamiesi išmaniųjų telefonų programėlėmis. Visas prancūzų kalbos žinias teko prisiminti ir keliomis kalbomis kalbančiam, į „Kybartų“ orkestrą neseniai sugrįžusiam groti profesoriui Mindaugui Jurkynui.

D. Ziegoraitis neslėpė, jog ilga kelionė nors ir buvo fiziškai sunki, tačiau kolektyvui tapo tikra atgaiva. Ypač jaunimui, kuriam net pora pamatytų Prancūzijos miestų paliko stiprų įspūdį. Vadovas neabejoja, kad ir ateityje stengsis vaikus išvežti į panašius festivalius, jei tik palankiai susiklostys finansinės galimybės.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nuotr. Prie nuostabaus grožio Mende katedros koncertavusiems kybartiečiams miesto gyventojai negailėjo aplodismentų.

Publikuota: „Santaka”, 2016-09-03.