Kilnūs tikslai

Grupelė Pasaulio kybartiečių draugijos bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narių spalio 16 d. lankydamasi Vilniuje turėjo du kilnius tikslus: aplankyti sostinėje besigydančią kybartietę, rajono tremtinių vadovę Daliją Agotą Karkienę ir dalyvauti garbaus kraštiečio fotomenininko Algimanto Kezio palaikų perlaidojime.

Netikėtai gavome galimybę apsilankyti ir Vilniaus universitete. Likus laiko iki šv. Mišių, į savo mokslo tvirtovę mus pakvietė Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narys prof. Romas Baronas.

Palydėjome į Menininkų kalnelį

11 val. Šv. Jonų bažnyčioje prasidėjo iškilmingos šv. Mišios, skirtos A. Keziui – keliauninkui, „besidalinusiam atrasto grožio džiaugsmu“. Be mūsų, jose dalyvavo ir daugiau rajono atstovų: Vištyčio ir Kybartų seniūnai Bronislavas Polita bei Romas Šunokas, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Rymantas Vaičaitis.

Mišias aukoję kunigai jėzuitai Antanas Saulaitis ir Gediminas Kijauskas (beje, mūsų kraštietis nuo Bartninkų, 1944 m. emigravęs į Vakarus ir dar jaunystėje susibičiuliavęs su A. Keziu) prisiminė velionį kaip užkrečiančio kūrybingumo kupiną, visad linksmą ir maloniai bendravusį žmogų.

Po šv. Mišių už A. Kezio sielą garsųjį mūsų kraštietį kaip nepamainomą unikalios šviesos skleidėją JAV viešintiems lietuviams prisiminė istorikas Egidijus Aleksandravičius. Kaip fotografijos meistrą, fiksavusį didmiesčių grožį ir juose slypinčią grėsmę, minėjo fotomenininkas Algimantas Kunčius. Kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas iškėlė A. Kezį kaip retų filmų apie unikalias išeivijos asmenybes režisierių.

Prisiminimais apie Kezių šeimos gyvenimo kelią nuo pat vaikystės išsamiai dalijosi menininko sesuo Danutė Kezytė-Wolosenko. Ji su vyru išpildė paskutinį Algimanto norą amžino poilsio sugrįžti į Lietuvą. Bažnyčioje buvo parengta ir Kezių šeimos gyvenimą liudijančių nuotraukų bei knygų ekspozicija.

Po šv. Mišių urną su A Kezio palaikais išlydėjome į Antakalnio kapines, Menininkų kalnelį.

Norime pasidžiaugti, kad D. Kezytė-Wolosenko per savo trumpą viešnagę Lietuvoje rado laiko atvykti ir į Kybartus. Ji apžiūrėjo Algimanto Kezio galeriją, susitiko su Pasaulio kybartiečių draugijos atstovais, Kybartų miesto ir gimnazijos vadovais, prašydama prisiminti ne tik Algimanto, bet ir brolio Romo bei sesers Aldonos, gimusių Vištytyje, o pradžios mokslus ėjusių Kybartuose, nuopelnus Lietuvai.

Užsienio reikalų ministerijoje buvo atidaryta Algimanto Kezio fotografijos darbų paroda. Parodos pristatyme dalyvavo ir fotomenininko sesuo Danutė Kezytė-Wolosenko.

Pasveikinome besigydančią bičiulę

Po pietų jau buvome laukiamos Šv. Roko ligoninėje Vilniuje. Palatoje susiradome mūsų bičiulę – aktyviąją kybartietę Daliją Agotą Karkienę. Visi persikėlėme į svečiams skirtą kambarėlį ir ligonę pasveikinome su 70 metų jubiliejumi, kurį ji minėjo šiomis dienomis. Gera ir pakili nuotaika neblėso Dalijos veide. Atvežtą Vilkaviškio rajono savivaldybės mero Algirdo Neiberkos padėkos raštą D. A. Karkienė vertino ir džiaugėsi kaip geriausiu vaistu sveikstant.

Simboliškai iššovę šampaną ir sugiedoję „Ilgiausių metų“, po valandėlės bendravimo turėjome atsisveikinti. Dalijai dar likę tęsti gydymo kursą, tad mes prižadėjome ją vėl aplankyti.

Irena BACEVIČIENĖ
Pasaulio kybartiečių draugijos narė

Romo BARONO nuotr. Pagarbos ir susikaupimo akimirka Menininkų kalnelyje, Algimanto Kezio amžino poilsio vietoje. Su chrizantemų puokšte – Danutė Kezytė-Wolosenko.

Šv. Jonų bažnyčioje buvo aukotos šv. Minis už Algimanto Kezio sielą.

Autorės nuotr. Ligoninėje esančią Daliją Agotą Karkienę pradžiugino bendražygių apsilankymas.

Publikuota: „Santaka”, 2015-10-24.