Kybartų šokių grupė „Amber“ gyvuoja dar tik metus, bet energija, nuolatinis darbas siekiant užsibrėžto tikslo vienija visas kolektyvo nares. Jaunos moterys yra atsidavusios šokiui, tad siekia tobulėti ir nebijo iššūkių.

Sunki pradžia 

Pradžioje įvairaus amžiaus moteris į Kybartų kultūros centrą subūrė didelis noras sportuoti. Jos norėjo užsiimti fizine veikla, aktyviai praleisti laiką, bet neturėjo jokių minčių apie šokius. Sportinės aerobikos vadovei Gretai Meseckaitei net buvo kilę minčių viską nutraukti, nes į pirmąsias treniruotes susirinko vos 3 moterys. Tačiau mergina greitai pakeitė savo nuomonę, nes sportuojančiųjų skaičius ėmė didėti. Moterys iš lūpų į lūpas pradėjo dalytis informacija apie vykstančias treniruotes, taip prikviesdamos vis daugiau žmonių. 

„Visada žinojau, kad naujo darbo pradžia būna sunki, todėl daug vilčių nepuoselėjau. Nors dažnai svajodavau apie merginų šokių grupę, kuriam laikui savo svajones teko atidėti“, – kalbėjo G. Meseckaitė. 

Tik praėjus tam tikram laikui, kai susidarė nemaža žmonių grupė, Greta atkreipė dėmesį, jog sportuojančios merginos yra gana plastiškos, lanksčios, todėl pasiūlė sportą pakeisti šokiu. Greta pasakojo, kad po treniruotės norinčios šokti merginos likdavo dar vienai repeticijai, per kurią mokydavosi įvairių šokių. Taip susibūrė dešimties narių šokių kolektyvas, kurį buvo nuspręsta pavadinti „Amber“. 

Sėkmė konkursuose 

Merginų šokių grupė „Amber“ dalyvauja įvairaus amžiaus kategorijų konkursuose Lietuvoje bei užsienyje, retkarčiais pasirodo per miestų ir miestelių šventes.

Pernai Jurbarke vykusiame šokių festivalyje „Emocijos“ kolektyvas laimėjo pirmąją vietą, o šokių festivalyje „Merry Christmas Baltic Amber Riga 2019“, kuris vyko Latvijoje, merginų pasirodymas buvo įvertintas geriausiai ir jos pelnė „Grand Prix“ taurę. Kybartietės buvo labai nustebusios, kai skelbiant pagrindinio prizo laimėtoją išgirdo savo kolektyvo pavadinimą. 

„Tikrai nesitikėjome laimėti šį prizą, nes pasirodymų buvo labai daug, o vertinimo komisija – griežta ir reikli“, – pasakojo G. Meseckaitė. 

Vadovė minėjo, kad įvairūs laimėjimai dar labiau motyvuoja šokančias merginas, todėl jos planuoja ateinančių metų darbus ir žino, jog pavasarį ir vasarą laukia šokių festivaliai Palangoje, Jurbarke bei kituose miestuose. 

Svajoja šokti poromis 

Šokėjos dažniausiai repetuoja du kartus per savaitę, nors prieš įvairius pasirodymus salėje tenka paplušėti ir ilgiau. Jos džiaugiasi, jog susirinkusios šokti pamiršta visus buities rūpesčius, atsipalaiduoja. Pasak vadovės, moterys labai susibičiuliavo, jų bendravimas užvėrus šokių salės duris nesibaigia. 

Kolektyvo narės kartu ieško audinių suknelėms, kuria sceninių rūbų eskizus. Be to, viena grupės narė yra profesionali vizažistė, todėl atėjus šventiniams pasirodymams savo įvaizdį moterys linkusios patikėti būtent jai. 

„Smagu, kad Kybartuose atradau tokią veiklą, kurios metu galiu pabūti moteriškoje kompanijoje, pasikrauti energijos, pasidalyti tuo, kas mums svarbu. Jaudulys, prakaituojantys delnai, išdžiūvusi burna – viskas kaip ir prieš 15 metų, kai šokau mokykloje, tik jausmas kitas – suaugusi jaučiu didesnę atsakomybę dėl kolektyvo ir bendro tikslo. Šiandien galiu šokti savo malonumui, negalvodama apie įvertinimą“, – pasakojo „Amber“ grupės narė Aistė Brazauskienė. 

G. Meseckaitė prasitarė, jog norėtų suburti šokių kolektyvą, kuriame būtų šokama poromis. Tačiau choreografė apgailestavo, kad provincijoje yra susidariusi stereotipinė nuomonė, neva šokiai – nevyriška veikla. 

Verta paminėti, jog Greta moko šokti ir vaikus. Pasak vadovės, jos ugdytinių tėvai ne kartą yra prisiminę savo jaunystės laikus, kai šokdavo šokių rateliuose, ir yra užsiminę, kad ir dabar norėtų šokti, bet taip ir neišdrįsta suktis poroje ant parketo. 

G. Meseckaitė viliasi, jog vaikai, kuriuos ji moko šokti, galbūt pabaigę mokslus grįš į gimtinę, ir tuomet išsipildys didžioji Gretos svajonė – suburti porų kolektyvą. 

Toma BIRŠTONĖ

Nuotr. iš asmeninio albumo: Šokių grupės „Amber“ vadovė Greta Meseckaitė (pirma iš dešinės) su savo kolektyvu kuria išskirtinius pasirodymus.

Publikuota: „Santaka”, 2020-01-24.