Kybartai pradeda panašėti į vaiduoklių miestą. Jame vis daugėja apgriuvusių, nuniokotų, užkaltais langais pastatų. Tokią tendenciją pastebėjo patys kybartiečiai ir savo nuomonę išsakė užsukę ar paskambinę į redakciją.

– Man nesuvokiama, kaip šitaip niekas už nieką neatsako, – pasakojo nežinomas likti norėjęs kybartietis. – Juk daugelis statinių suniokoti pačių žmonių rankomis. Nors nieko nedarė, kad sutvarkytų savo aplaidumo rezultatus, kurie pakenkė Kybartuose esantiems pastatams, prieš įstatymą jie – tyri.

Kalbėdami apie suniokotus pastatus kybartiečiai galvoje turėjo jau 16 metų Pasaulio kybartiečių draugijos pastangomis bandomą atstatyti J. Basanavičiaus g. 38-ą namą bei neseniai sudegintą Kudirkos Naumiesčio g. 12-ą namą, vietinių vadinamą „Gulbės sale“.

Į antrą dešimtmetį perkopusi centre esančio namo-vaiduoklio, dabar apdengto žalia marška, istorija kybartiečių neužmiršta. Žmonės dar ir dabar pyksta, jog tuomet, kai namą dar buvo galima aplopyti, valdžia nepareikalavo už tai atsakyti būsto, kuriame kilo gaisras, savininkės Svetlanos Kantautienės. O dabar, kai laikas ir gamta gerokai apgadino unikalų statinį, jam gelbėti tenka rinkti didžiules lėšas. Be to, kybartiečiai tarpusavyje svarsto, kad namą gelbėti pasišovusi draugija labai suklydo paprašiusi įtraukti minėtą statinį į paveldo objektų sąrašą, nes iš Kultūros paveldo departamento lėšų jo remontui negauta, o įpareigojantis statusas tik iškėlė darbų kainą iki neregėtų aukštumų.

Vietiniams gaila ir įdomios formos statinio, esančio Kudirkos Naumiesčio gatvėje. Pasak bendruomenės pirmininko Vito Katkevičiaus, namas jau degė kokius penkis kartus. Tačiau baisiausias gaisras kilo praeitą spalį vietiniam „įžymybei“ Renatui Stepulaičiui priklausančiame socialiniame būste. Jis kybartiečiui suteiktas Savivaldybės, nors „remtinasis“ iš tikrųjų gyvena Smėlyno gatvėje esančiame didžiuliame name. Keista, kodėl žmogui, kuris turi gyvenamąją vietą, skirtas socialinis būstas, nors kitos šeimos jo laukia ne vienus metus.

Būtent R. Stepulaičiui priklausančiame bute kilo gaisras, per kurį sprogo viename trečiojo aukšto bute stovėjęs dujų balionas. Tikriausiai daugiabutyje per tokį sprogimą nebūtų išvengta nukentėjusiųjų, tačiau „Gulbės salėje“ jau senokai beveik niekas negyvena. Mat šiame name niekada nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos, nors šių patogumų trasos už europinius pinigus visai neseniai paklotos netoliese. Prieš didįjį gaisrą namas irgi degė. Kybartiečiai pasakojo, jog už prisidarytas skolas dažnai padegamas vienam romų tautybės atstovui priklausantis būstas pirmame aukšte.

Taigi, atrodo, kad „Gulbės salė“ jau sugiedojo savo gulbės giesmę. Kažkada buvęs gražus pastatas greitai išnyks. Mat jį neseniai paliko paskutinis gyventojas, o išeidamas išėmė net savo būsto langus ir kiaurymes užkalė fanera.

– Darėme namo savininkų susirinkimą, tačiau jų atėjo tik keli, – pasakojo seniūnas Romas Šunokas. – Tame pastate yra trys socialiniai būstai, bet tvarkyti juos jau netikslinga. Todėl šiuo metu duoti nurodymai UAB „Kybartų darna“, kad pateiktų tris sąmatas: namo remonto, konservavimo ir nugriovimo. Žiūrėsime, koks variantas bus palankiausias.

Pasak seniūno, būstų savininkai bus apklausiami, ar jie sutiktų prisidėti prie remonto. Tačiau atsakymas ir taip aiškus: tokių butų vertė nedidelė, tad „kišti“ pinigus, kurie aiškiai viršys būsto kainą, neapsimoka. Tad ir daugėja Kybartuose niekam nereikalingų būstų. Vertė jų nedidelė, remontas brangus, tad tegul griūva… O visi priekaištai atitenka seniūnijai ir rajono valdžiai. Tik šios esą neturi nei įstatymais suteiktų galių, nei tokių lėšų, kad galėtų prižiūrėti visus apleistus ir niokojamus pastatus. Taigi problema perkeliama ant valstybės pečių.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Dar neseniai gyvenamą, bet dabar gaisrų nuniokotą, užmūrytais langais „Gulbės salę“ jau apleido ir paskutinis gyventojas.

Publikuota: „Santaka”, 2016-04-09.