Patyrusios meteorologės šilta žiema nestebina

Nuo naujųjų metų Kybartų meteorologijos stočiai vadovauti pradėjusi Daiva Šalvaitienė švelnia ir besniege žiema nesistebi. Daugybę metų orų pokyčius fiksuojanti moteris žino, kad Lietuvoje būna ir šiltų žiemų, ir šaltų vasarų.

Daug pokyčių

Kybartų meteorologijos stotyje nuo 1983 m. dirbanti D. Šalvaitienė iki šiol ėjo vyresniosios stebėtojos pareigas. Nuo sausio 1 d. moteris pakeitė ilgametę šios tarnybos viršininkę Oną Gražiną Grimailienę, kuri gruodžio pabaigoje išėjo į užtarnautą poilsį.
D. Šalvaitienė 2013-ųjų pabaigoje paminėjo savo darbo šioje įstaigoje 30-metį, o Kybartų meteorologijos stotis – dar solidesnę datą, gyvavimo 90-metį. Tai – viena iš pirmųjų Lietuvoje įsteigtų tokio tipo įstaigų.

Pokyčių per tą laiką įvyko daugybė. Meteorologai kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Pirmoji stotis buvo Šikšnių kaime ir vadinosi „Observatoriai“. Vėliau meteorologijos stotis buvo įrengta Bajorų kaime. Dabar jau daugiau kaip 30 metų orų stebėtojai įsikūrę Kybartuose, Brigados gatvėje esančiame pastate.

Vieninteliai Suvalkijoje

Smarkiai keitėsi ir meteorologų technika. Nors dar likę ir sovietinius laikus primenančios aparatūros, bet dauguma technikos – moderni, šiuolaikiška.
– Daugiausiai pokyčių įvyko prieš pustrečių metų, kai pradėjo dirbti automatinė stotis. Ją įjungus sumažėjo darbo, panaikinta dalis etatų. Orų stebėtojams jau nebereikia dirbti naktimis – tuo metu visą darbą atlieka automatika, – pasakojo D. Šalvaitienė.

Šiuo metu Kybartų meteorologijos stotyje dirba trys žmonės: pati viršininkė, vyresnioji stebėtoja ir stebėtoja. Tokia meteorologijos stotis yra vienintelė visoje Suvalkijoje. Automatinės stotys, kuriose dirba vien tik technika, yra ir Marijampolėje, Kalvarijoje, Šakiuose.

Skambina gyventojai

Bendraujant su D. Šalvaitiene pokalbį nutraukia skambutis: duomenų prireikė Šakių rajono savivaldybės darbuotojams.
Per metus Kybartų meteorologijos stoties darbuotojai sulaukia apie pusės tūkstančio skambučių. Dėl pažymų skambina įvairių įstaigų atstovai, kreipiasi ūkininkai ir kiti gyventojai.
Daug skambučių pasipila tada, kai pasitaiko ryškūs nuokrypiai nuo tradicinių orų: užplūsta dideli karščiai, smarkios liūtys, praūžia škvalas. Speiguotais žiemos rytais vieni iš dažniausiai skambinančiųjų būna sunerimę tėvai: jie teiraujasi, ar tikrai šąla tiek, kad vaiko nereikia leisti į mokyklą.

Neretai žmonės paskambina pasiteirauti ir orų prognozių. Tačiau meteorologai tik fiksuoja oro pokyčius, o prognozės – sinoptikų sritis. Taigi, paskambinusiems gyventojams meteorologės tik perduoda tai, ką pranašauja jų kolegos ir ką galima rasti internete.
Vis dėlto, kad ir kiek moderni būtų aparatūra, labai tiksliai orų kol kas nuspėti neįmanoma. Štai ir 2013-iesiems baigiantis vienas populiariausių užsienio tinklalapių iš anksto prognozavo, kad gruodžio 29 d. Lietuvoje pašals iki –21 °C. Tačiau artėjant šiai datai prognozės pasikeitė taip smarkiai, kad „peršoko“ prie teigiamos temperatūros.

Po šaltos – šilta

Orai, kurie eilinį žmogų verčia stebėtis ir nerimauti, didelę patirtį turinčiai meteorologei kelia tik lengvą šypseną.
Šių metų žiema žmones stebina savo šiluma, lietumi ir žiedus pradėjusiais skleisti augalais. Tačiau, D. Šalvaitienės teigimu, tokių žiemų buvę ne viena. Pavyzdžiui, daug šiltesni orai užfiksuoti 2006 metais: tada vidutinė mėnesio temperatūra buvo 4,6 °C šilumos, o 2013 m. gruodžio vidurkis – „tik“ 2,3 šilumos (lygiai toks pat buvo ir 2011 m. gruodžio temperatūros vidurkis ). Tiesa, jis irgi gerokai šiltesnis nei įprasta, nes standartinė klimato norma Kybartuose turėtų būti –1,9 °C. Taigi, šiemet gruodis už vidutinį šiltesnis daugiau nei 4 laipsniais.

O šalčiausias gruodis buvo 2010 metais, kai vidutinė mėnesio temperatūra siekė –7,8 °C šalčio, t. y. 6 laipsniais šaltesnis nei įprasta. To paties gruodžio minimali temperatūra buvo net –26 °C šalčio!
2013 m. gruodžio žemiausia temperatūra, užfiksuota 10 dienos ryte, siekė tik –10,9 laipsnio.

Kai nėra – nepamatuosi

Beje, pačioms meteorologėms ši žiema palengvino darbą: nereikia klampoti per pusnis ir atlikti įvairių sniego matavimų. Jie rengiami kas dešimt dienų: laukuose kas 10 metrų vieno kilometro atstumu (matuojama 100 taškų) ir miške – 50-yje taškų pusės kilometro atstumu. Žinoma, tik tada, kai yra sniego…

Tiesa, jo šią žiemą nors ir trumpai, bet jau buvo nuo gruodžio 7 iki 11 dienos. Tačiau buvę ir visai besniegių gruodžio mėnesių. Štai vos prieš porą metų, 2011 m. gruodį, sniego danga visai neužfiksuota. O 2012 m. gruodį žemę dengė net 18 cm storio sniego sluoksnis.

Taigi galime sakyti, kad orai pastovūs tik savo nepastovumu.

Pati D. Šalvaitienė sako pastebėjusi, jog šaltą žiemą dažnai keičia šilta. „Jei dabar šilta, matyt, bus šalta kita žiema. Bet manau, kad ir šiemet dar sulauksime tiek smarkesnių šalčių, tiek sniego. Gali būti, jog ir pavasaris dėl to vėluos. Pavyzdžiui, pernai balandžio 10 dieną dar buvo 15 centimetrų sniego. Gamta savo vis tiek atiduoda“, – šypsojosi meteorologė.

Eglė MIČIULIENĖ

Romo ČĖPLOS nuotr. Daiva Šalvaitienė jau tris dešimtmečius Kybartų meteorologijos stotyje fiksuoja orų pokyčius.

Publikuota: „Santaka”, 2014 m. Sausio 9 d. Ketvirtadienis.

Leave comment

lt_LTLietuvių kalba