Pažinti miestą panoro per 130 žygeivių
Šeštadienį Kybartų gatvėse buvo galima sutikti grupelėmis vaikštančių ir intensyviai mieste besidairančių žmonių. Čia vyko žygis „Pa(si)matuok Kybartus“.

Džiaugiamės, kad renginyje dalyvavo ne tik patriotiškumo vedami jaunųjų pasieniečių, jaunųjų šaulių būrelių nariai, bet ir aktyvūs kybartiečiai bei aplinkinių vietovių gyventojai, kurie nusprendė į Kybartus pažvelgti žygeivio akimis. Ypač smagu savo miestą parodyti svečiams. Kybartus savo žingsniais pamatavo žygeiviai iš Bartninkų, Sūdavos, Kalvarijos, Akmenynų, Skriaudžių, Plutiškių, Kazlų Rūdos.

Rudeniškos oro sąlygos organizatorius privertė greitai reaguoti į situaciją ir keisti žygio maršrutą. Iš pradžių buvo numatytos dvi trasos – 6 ir 12 kilometrų. Saugant žygeivių sveikatą nuspręsta atsisakyti tolimiausių objektų ir koncentruotis į miesto centrą. Todėl visos komandos per žygį „Pa(si)matuok Kybartus“ nuėjo maždaug po 9 kilometrus.

Kaip svarstė Kybartų 402-osios šaulių kuopos vadas Tomas Žvirblis, toks oras, matyt, pasitaikė ne veltui. Lengva vaikštinėti mėgaujantis rudeniška saule, bet tik tikrą šaulišką dvasią jaučiantys žygeiviai gali eiti per lietų ir stiprius žvarbaus vėjo gūsius.

Nors buvo tikrai vėjuota, o debesys, atrodė, net neketino sklaidytis, daugiau nei 130-ies dalyvių ryžtas, gera nuotaika, šypsenos ir bendrystės jausmas padėjo įveikti istorines, strategines ir šauliškas užduotis bei pasidžiaugti vienas kito draugija. Azarto ir komandinės dvasios įkvėpti žygio dalyviai keliavo jiems pateiktu maršrutu ir turėjo surasti 12 lankytinų miesto vietų, pažymėtų žemėlapyje.

Taške „Vartai į Europą“ žygeivius pasitiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Kybartų pasienio užkardos pareigūnai. Vėliau visi ėjo link Kybartų bendruomenės muziejaus, kur žmones pasitiko vietinis gidas Vitas Katkevičius. Čia komandos turėjo atsakyti į klausimus, susijusius su miesto istorija. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje laukė tikras iššūkis – reikėjo aplankyti mokykloje esančią Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspoziciją, skirtą lietuvių literatūros pradininkui K. Donelaičiui atminti, ir jame surasti… šliobanką. Ir niekas prieš paieškas žygeiviams nepasakė, kad tai yra suolas su pakeliamu dangčiu.

O kaip pažinsi Kybartus neišgirdęs apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką? Tad visi apsilankė Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje ir prie skulptūrinės kompozicijos, skirtos šio pogrindinio leidinio 50-mečiui.

Nebuvo aplenktas Senajai kryžkelei skirtas paminklas. Nuo jo kelias vedė į geležinkelio stoties požemius, kur dalyviai turėjo įskelti ugnį, uždegti fakelą ir perėję visą tunelį nusifotografuoti jo pabaigoje. Ten laukė netikėtumas – žygio organizatoriai, persirengę vokiečių ir rusų kareiviais.

Kadangi renginio partnerė buvo Kybartų miesto biblioteka, apsilankyta ir joje. Čia dalyviai išbandė dronų simuliatorius.

Prie Lieponos upelio, kur prezidentas Antanas Smetona pasitraukė iš Lietuvos, žygeiviai kilnojo knygų ryšulius ir bandė atspėti jų svorį – taip jie atidavė pagarbą knygnešiams, kurie, kirsdami tą patį upelį, slapta nešė lietuvišką spaudą.

Maršruto pabaigoje pasiektas toliausiai nuo starto vietos nutolęs taškas – Jaunimo parkas. Čia Kybartų 402-osios kuopos šauliai pristatė savo veiklą, o dalyviai turėjo galimybę išbandyti taiklumą šaudydami į taikinį naujais automatiniais „Airsoft“ šautuvais. Beje, juos Kybartų šauliai įsigijo įgyvendindami Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo iniciatyvų projektą „Naudingas Lietuvai gali būti kiekvienas“.

Pasiekusius finišą prie Kybartų 402-osios kuopos vadavietės žygeivius šildė ne tik gardi kybartietiška košė ir garuojanti arbata, bet ir komandoms skirti diplomai, kiekvienam dalyviui įteiktas medalis bei šauliškas pasveikinimas. Pasidžiaugta jauniausiu – vos 3 metų – ir vyriausiu, 83 metų amžiaus, žygio dalyviais. Apdovanojimas atiteko ir originaliausiai pasivadinusiai komandai „Vėjo nublokšti“.

Ačiū visiems, buvusiems kartu.

Martynas KASPERAITIS

Kybartų šaulių 402-osios kuopos šaulys

Eglės BAČINSKIENĖS nuotr. Miestą savo žingsniais pamatavo žygeiviai iš Bartninkų, Sūdavos, Kalvarijos, Akmenynų, Skriaudžių, Plutiškių, Kazlų Rūdos.

Publikuota: „Santaka”, 2025-10-24,

lt_LTLietuvių kalba